VMVT užfiksavo galimus mėlynojo liežuvio ligos atvejus pieninių galvijų bandose

Ūkiuose jau taikomos apsaugos priemonės, o mėginiai bus išsiųsti į ES referentinę laboratoriją galutinei diagnozei patvirtinti. 

Šiuo metu ribojimai galvijų prekybai nei Lietuvoje, nei su kitomis šalimis nėra taikomi.  

Atsakymą dėl galutinės diagnozės tikimasi gauti kitą savaitę. Jeigu įtariami MLL atvejai pasitvirtintų, tai būtų pirmasis šios ligos protrūkis Lietuvoje.  

Kol laukiama galutinių tyrimų rezultatų

VMVT taiko šias apsaugos priemones (MLL įtariamuose ūkiuose): 

• apribotas galvijų judėjimas iš ūkių; 
• atliekamas epizootinis tyrimas; 
• imami papildomi mėginiai tiek iš įtariamos bandos, tiek iš aplinkinių ūkių bandų bei kai kurių ūkių, kurie įsigijo galvijų iš MLL įtariamų ūkių; 
• specialiomis gaudyklėmis bus gaudomi mašalai, stengiantis nustatyti, ar ligos platintojų šiuo laikotarpiu vis dar yra ir ar jie yra užsikrėtę MLL virusu.  

Jeigu ES laboratorija patvirtins MLL 

Patvirtinus MLL, Lietuva ar jos dalis prarastų laisvos nuo MLL šalies statusą, tai reiškia, kad eksportuojant į šios ligos neapimtas šalis bus privaloma atlikti papildomus tyrimus.  

Į šalis, kuriose ši liga nustatyta, gyvulius bus galima vežti laikantis specialiųjų sąlygų (pavyzdžiui, 14 dienų išlaikyti apsaugotus nuo vabzdžių ir per tą laiką ištirti dėl MLL PGR metodu arba vakcinuoti gyvulius ir išlaikyti juos mažiausiai 30 dienų). 

Prekybai mėsa ir jos produktais, pienu ir jo produktais apribojimai nėra taikomi. 

Mėlynojo liežuvio liga Europoje 

Artimiausia šalis, kurioje šiemet nustatyta MLL, yra Lenkija, pasienyje su Kaliningrado sritimi ir prie Baltijos pajūrio.  2025 m. nauji MLL atvejai taip pat buvo registruoti Portugalijoje, Italijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje Bulgarijoje, Balkanų šalyse. Liga yra apėmusi didžiąją dalį Europos Sąjungos šalių.  

Šių šalių patirtis rodo, kad klimato kaita, ligą galinčių pernešti vabzdžių (mašalų) plitimas ir intensyvi gyvulių prekyba prisideda prie ligos plitimo Europoje, tačiau gyvulių gaištamumas nėra didelis ir didžiausi nuostoliai patiriami dėl papildomų reikalavimų prekybai gyvuliais (apribojimų prekybai mėsa, pienu ir kitais produktams nėra), taip pat dėl gyvulių (ypač avių) gaišimo, užsikrėtusių gyvulių sumažėjusio primilžio, priesvorių, sumažėjusios produkcijos, dėl reprodukcinių nuostolių bei ilgo gydymo. Nors galvijai užsikrečia dažniau nei avys, ligos požymiai jiems ne visuomet pasireiškia. Žmonėms ši liga nepavojinga. 

Liga plinta per Culicoides šeimos smulkiuosius kraujasiurbius mašalus (vos įžiūrimi plika akimi), kurie įkandimais perduoda virusą ir yra gausiai randami daugelyje gyvulių laikymo vietų tiek lauke, tiek ir tvartuose. Stiprus vėjas šiuos mašalus gali išnešioti dideliu atstumu. 

Rekomendacijos ūkininkams 

VMVT ragina ūkininkus imtis visų būtiniausių biosaugos priemonių:  

• į ūkį įsivežkite tik sveikus gyvulius, 
• užtikrinkite transporto priemonių valymą ir dezinfekciją, 
• naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, laikykite atskirai bent 21 dieną, stebėkite jų sveikatos būklę, 
• naudokite vabzdžius atbaidančias priemones, tinkamai tvarkykite ir laiku šalinkite mėšlą, 
• įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvulius nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.  

VMVT primena, kad MLL stebėsena vykdoma nuo šių metų pradžios. Šiemet numatyta ištirti iš viso 600 mėginių iš galvijų ūkių. Iki 2025 m. rugsėjo mėn. buvo ištirta 450 mėginių. 

Apie bet kokius MLL įtarimus reikia kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ir  VMVT, užpildžius anketą arba telefonu (1879 ar +370 5 242 0108).

VMVT informacija