Ashburn +15,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024
Ashburn +15,8 °C Dangus giedras
Antradienis, 23 Bal 2024


Rūta VAITKEVIČIŪTĖ
„Rasų“ redaktorė
 

Vynuogininkas įvardija, iš kokių vynuogių derliaus galite ir nesulaukti

2023/09/02


Pasaulio vynuogių augintojai griebiasi įvairių gudrybių, kad išsaugotų vynuogynus ir sulauktų kuo geresnio uogų derliaus. Bet skirtingos klimato sąlygos diktuoja savitus sprendimus ir tai, kas pasiteisina prancūziškuose vynuogynuose, mūsų kraštui gali visai netikti. Kaip savo derlių saugo Vilkijoje gyvenantis Vidas Budrevičius? Kokį jau skina ir kokio dar laukia?

Daugiau nei dešimties metų patirtį sukaupęs vilkijietis vynuoges augina po atviru dangumi ir dviejuose šiltnamiuose, o artimiausiuose planuose dar du. Iš viso skaičiuoja apie 100 vynuogių veislių. Rinkdamasis desertines veisles, Vidas pirmiausia pasidomi, ar derlingos bei atsparios, ir būtinai paragauja, ar skanios.

Vyninių veislių vynuogynas, pasak V. Budrevičiaus, dar jaunas, be to, ne visas laukas užsodintas, todėl derliaus surenka nedaug. Tačiau desertinių veislių augalai uogų nešykšti. Vynuogininkas pastebi, kad vyninių veislių vynuogynas subręsta ir pilną derlių pradeda duoti nuo šeštų metų, bet Lietuvoje dar vėliau. O štai šiltnamyje augančios desertinės veislės neblogą derlių užaugina jau nuo ketvirtų metų ir kasmet vis daigiau ir daugiau. Nuo šeštų–septintų metų vynuogynas būna visiškai subrendęs.

Vidas Budrevičius, vynuogynas, vynuogės
Vido Budrevičiaus vynuogyne auganti veislė ‘Dubovskij Rozovyj‘ – tikra rekordininkė, kekės ilgis siekia apie 50 cm.

Kaip nusprendžiate, kad vynuogės jau tikrai prinokusios ir kekę galima drąsiai nuskinti?

Skinant tenka paragauti po uogą nuo kiekvienos kekės, taigi po tokios degustacijos tądien vynuogių daugiau nebesinori (šypsosi). Uogos kekėje noksta nuo viršaus žemyn, todėl paragauti ieškau kekės apačioje esančios uogos – jeigu jaučiu, kad ji atskleidžia veislei būdingas skonio savybes, vadinasi, aukščiau kekėje kabančios uogos tikrai prinokusios.

Rinkdamiesi, kurią uogą nuskinti nuo kekės, žmonės dažnai siekia didžiausios, bet esu pastebėjęs, kad saldesnės ir skanesnės – mažesnės vynuogės. Matyt, dėl to, kad pirmiau prinoko.

O auginantiesiems vieną kitą vynuogę sodyboje noriu patarti uogų nuo augalo neskinti ranka – geriau uogą nuo kekės atskirti sekatoriumi. Kai uoga nutraukiama paprastai, kekėje lieka sultyse išmirkęs kotelis, labai viliojantis širšes. Atskridę vabzdžiai garantuotai ims kapoti uogas, jos pus ir dalį derliaus teks išmesti. Uogą nukirpus sekatoriumi, šakelė lieka švari.

Olandų augintojai, vynuoges auginantys Toleno miesto apylinkėse, pastebi, kad šiemet pirmojo derliaus sulaukė maždaug dviem savaitėmis vėliau nei pernai. O kokia situacija Lietuvoje? Kada šiemet pradėjote skinti uogas?

Lauke augančių vynuogių vegetacija ir nokimas visiškai priklauso nuo gamtos sąlygų, todėl vienais metais derliaus galima sulaukti anksčiau, kitais – vėluoja. Mano šiltnamiuose derančios desertinės vynuogės uogas sunokino kaip įprastai. Na o kaip bus su augančiomis lauke, kol kas sunku pasakyti, nes priklausys nuo rugsėjo orų.

Šiltnamyje pirmas desertines vynuoges pradėjau skinti pačioje liepos pabaigoje–pirmomis rugpjūčio dienomis. Bet tikiuosi, kad derliaus užteks kaip visada, iki spalio. Pirmąsias uogas šiltnamyje sunokino ankstyvosios veislės, paskui prasidės vidutinio ankstyvumo, po jų – šiltnamyje vėlyvos, o lauke ankstyvos. Ir taip iki pat šalnų, kol uogos baigiasi ir lauke, ir šiltnamyje.

vynuogių veislės, vynuogynas
Lauke augančios vyninės vynuogės prinoks gerokai vėliau.

Jūsų desertinių vynuogių kekės įspūdingo dydžio ir lipte aplipusios uogomis! Gal esate svėręs ir žinote, kiek svėrė daugiausia?

Žinoma, dideles uogas vedančių veislių ir kekės didesnės, po 1–1,5 kg, bet manęs tai jau nestebina. Tokios tikrai nėra didžiausios. Yra ir 3–4 kg sveriančių, bet jos dar neprinokusios, todėl tikslaus svorio kol kas pasakyti negaliu. Bet, tiesą sakant, nesiekiame užauginti kuo didesnių kekių, svorio rekordai – nėra mūsų tikslas.

Norint, kad vynuogė užaugintų kekių rekordininkių, reikia jų daugiau nukirpti, nes visų augalas neišmaitina. Bet man svarbiausia – uogų skonis ir kokybė, todėl palieku daugiau kekių, o ne vieną, kad užaugtų didelė. Pirkdami žmonės nori paragauti ir vienos, ir kitos, ir trečios rūšies vynuogių, todėl renkasi mažesnes kekes.

Paprastai ant ūglio palieku po vieną kekę. Vis tik daug kas priklauso nuo veislės. Yra tokių, kurios augina 2–3 kg sveriančias kekes, tokiais atvejais ant dviejų ūglių palieku vieną kekę. Ant mažesnes kekes formuojančių vynuogių ūglio palieku ir po dvi, ir po vieną. Tai priklauso nuo veislės, kiekvieną reikia labai gerai pažinti. Pasiklausau, ką kiti pasakoja, bet daugiausia remiuosi savo patirtimi, savo pastebėjimais, bandymais – viską deduosi į galvą, į atminties „spinteles“, kai reikia, iš ten pasiimu ir tai iš tiesų duoda gerų rezultatų.

vynuogių veislės
‘Kiš-miš Jasia veislės vynuoges Vido žmona Rita pavadino „Mardže“, nes kekės forma priminė animacinio serialo „Simpsonai“ herojės šukuoseną.

Šiųmetės vasaros pradžia, kai augalai jau buvo nusiteikę sparčiai augti ir žydėti, nebuvo įprasta – „padovanojo“ savaitę rytinių šalnų. Ar tai turėjo įtakos šiltnamyje ir lauke auginamoms vynuogėms? Ar reikėjo imtis kokių nors priemonių, kad augalai gerai jaustųsi, augtų ir derėtų?

Pavasarį tiek lauke, tiek šiltnamyje oro temperatūra naktį daugmaž tokia pati. Vienais metais matavau ir pastebėjau, kad, saulei nusileidus, lauke ir šiltnamyje temperatūra susilygina per valandą. Kiekvieną rudenį lauke augančias vynuoges suguldau ant žemės ir uždengiu dvigubu agroplėvelės sluoksniu. Pavasarį vieną sluoksnį nuimu, o antrąjį palieku iki gegužės vidurio, todėl nuo pavasarinių šalnų augalai mažai nukenčia.

Net ir gulėdamos ant žemės, pavasarį vynuogės pradeda auga, kartu, žinoma, stiebiasi ir žolė. Atkeliant augalus, šiek tiek pumpurų nusidrasko, bet gerokai mažiau nei nukastų pavasarinės šalnos, jei vynuogės būtų nedengtos.

Šiltnamiuose augančias vynuoges tenka dengti šilčiau, nes jų nešildo sniegas. Vietoje jo kloju šiaudų sluoksnį, o jį pridengiu agroplėvele. Šildytuvus įjungiu tik pavasarį. Jeigu pavasarinė šalna nedidelė, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje iki –3° C, tai galima kurti dūmus skleidžiančius laužus arba įjungti specialią dulksną. Taip kai kurie vynuogininkai daro ir Lietuvoje.

Nelauktos birželio šalnos, laimei, mano vynuogynui nepridarė žalos, nes buvo tik ant dirvos paviršiaus, o vynuogės tuo metu jau buvo pakeltos.

Šiltnamiuose vynuoges nuo žemos temperatūros, kaip ir ankstesniais metais, gelbėjo specialūs šildytuvai. Jie automatiškai įsijungia, orui atvėsus iki +2 °C. Vienais metais dėl techninių nesklandumų, šildytuvas neįsijungė, tai visi pirmieji pumpurai nušalo. Iš antrųjų pumpurų jau negalėjau tikėtis įprasto uogų kiekio, bet šiemet viskas vyko sklandžiai ir sulaukėme išties puikaus derliaus.

O kokio tikitės iš lauke augančių vynuogių?

Kaip kasmet, taip ir šiemet augalai šiek tiek apšalo, bet visada palieku daugiau pumpurų nei reikia, todėl, jeigu dalį jau išsprogusių pakanda, lieka kiti. Vėliau kai kuriuos jų ir pats nulaužau.

Yra, kaip sakau, stabilių veislių, viena tokių ‘Arkadija’. Jos kasmet duoda daugiau mažiau tokį patį derlių, skiriasi vos keliais procentais. Tačiau kartas nuo karto kelias veisles pakeičiu. Jei matau, kad kažkuri nelabai dera, duodu laiko jai pasitaisyti, bet jeigu nesulaukiu pokyčių, keičiu kita.

vynuogynas, vynuogių veislės
Jaunas vyninių veislių vynuogynas jau duoda derliaus, bet tikrojo dar teks šiek tiek palaukti.

Ar skoniu skiriasi lauke ir šiltnamyje nokstančios vynuogės?

Tikrai taip. Lauke augančios uogos skanesnės, nes gauna tiesioginių, plėvelės nesulaikomų saulės spindulių. Tik kekių ir uogų dydis dėl vėsesnio oro nei pietiniuose kraštuose šiek tiek mažesnis.

Vis tik pirmiausia uogos dydis priklauso nuo veislės, o paskui dar svarbu, kiek patręši, kiek gaus drėgmės. Kai kurie augintojai sako, kad vynuogių nereikia laistyti. Na, tegul jie ir nelaisto. Aš laistau visas desertines veisles. Tik vyninėms priežiūros mažiau – po trejų metų jos jau auga savaime ir laistyti visai nereikia.

Kokių veislių vynuogių rekomenduotumėte pasisodinti sodyboje?

Pavadinimas ne taip svarbu. Renkantis sodinuką būtina išsiaiškinti, kiek ir kokių pumpurų (akučių) suformuoja konkreti veislė. Jų gali būti ir 3, ir 5, nelygu kokia veislė. Vienas jų yra pagrindinis, kiti – šalutiniai. Pirmiausia išsprogsta pagrindinis pumpuras – jis ir užaugina didžiausias kekes. Jeigu jis nušąla, išsprogsta antriniai, tretiniai.

Bet ne visi žino, kad iš kai kurių veislių antrinių ir tretinių pumpurų uogų nebūna: pumpuras išsprogsta, ūglis auga, bet derliaus nėra. Tokių veislių geriau nesirinkti, nes didelė tikimybė, kad Lietuvoje uogų kekes auginantys pirmieji pumpurai nušals.

Mūsų klimatui tinkamiausios tos veislės, kurių visi pumpurai augina uogas mezgančius ūglius. Nors iš antrinių ar tretinių pumpurų derlius bus mažesnis, jo vis tiek sulauksite. Būna apmaudu, įdėjus daug darbo, nesulaukti nė vienos uogos.

Visus kitus veislės pasirinkimo aspektus lemia skonis. Vieniems patinka žalios, kitiems – mėlynos, tretiems – geltonos ar raudonos vynuogės, su kauliukais, be kauliukų, kažkam skanesnės muskatinės, kažkam – paprasto skonio.

vynuogių veislės
‘Alvika‘ vynuoges galima šaldyti – jos nepakeičia skonio, tik šiek tiek suminkštėja. 

 

V. Budrevičius pristato ir keletą šiltnamiuose auginamų desertinių vynuogių veislių. Jis atkreipia dėmesį, kad šios veislės auginamos šiltnamiuose, todėl prinoksta net ir vėlyvosios. Tačiau sodinti lauke, pataria rinktis ankstyvąsias veisles, o jeigu labai norisi vidutinio ankstyvumo augalo, rekomenduoja jam paieškoti saulėtos užuovėjos.

Pristatomų vynuogių odelė plona arba vidutiniškai plona (kiek tvirtesnė tik veislės ‘Doneckij Ogoniok‘), todėl kramtant ji nejuntama, o sukandus, uoga burnoje lengvai sprogsta ir pasklinda gaivaus, lengvo skonio sultys. Štai keletas jų:

‘Kiš-miš Jasia‘ – vidutinio ankstyvumo veislė, kekės tankios, uoga glaudžiasi prie uogos, todėl kartais įtrūksta odelė ir, laiku nepastebėjus, pradeda pūti bei pūdo kitas uogas. Vidas juokauja, kad jo žmona Rita šias vynuoges pavadino „Mardže“, nes kekės forma priminė animacinio serialo „Simpsonai“ herojės Mardžės Simpson šukuoseną.

‘Stefani’ – nauja hibridinė veislė, auginant šiltnamyje, deja, išryškėjo trūkumas – yra nesavidulkė. Kekės gražios, uogų skonis harmoningas, maloni valgyti: nei saldi, nei rūgšti.

‘Alvika‘ – vidutinio ankstyvumo veislė, uogos itin didelės, saldžios, minkštimas tvirtas, traškus ir sultingas, yra 2–3 sėklos. Šias vynuoges galima šaldyti – jos nepakeičia skonio, tik šiek tiek suminkštėja.

‘Čiornyj Kristal’ – gana nauja, vidutinio ankstyvumas veislė, kekės ir uogos didelės, skonis harmoningas, būdingas rūšiai.

‘Kiš-miš Afrodita’ (Bulgarija) – ankstyva, viena derlingiausių veislių, besėklė, uogos neįtrūksta, saldaus skonio.

‘Klubničnyj‘ – taip pat ankstyva veislė, minkštimas mėsingas ir sultingas, švelnaus braškių ir miško žemuogių aromato, poskonyje juntami vaisių ir braškių atspalviai. Kauliukų yra, bet jie minkšti.

‘Dikson‘ – vidutinio ankstyvumo–vėlyvesnė veislė, uogos žalios su rausvu atspalviu, labai didelės, siekia apie 5 cm ilgio, skonis harmoningas.

‘Dubovskij Rozovyj‘ – ši veislė išaugina įspūdingo ilgio uogų kekes, kurios gali siekti apie 50 cm. Tai vidutinio ankstyvumo vynuogė, uogos minkštimas traškus, mėsingas ir sultingas, yra dvi ir daugiau sėklyčių.

‘Doneckij Ogoniok’ – ankstyva veislės, pasižyminti gražiomis geltonomis kekėmis. Uogų odelė kiek storesnė nei anksčiau vardintų veislių uogų.

 

Autorės nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

2024/04/22

Jurginių išvakarėse – žiemos sugrįžimas

Jurginių išvakarėse į Lietuvą sugrįžo žiema. Pirmadienį sniegas, šlapdriba ir lietus maišėsi tarpusavyje, lydimi smarkoko ir šalto vėjo. Mišrūs krituliai nesiliovė iki vakaro. Ūkininkams vėl nemalonus gamtos pok&...
2024/04/22

Mėsa ir paukštiena prekiaujantiems gyventojams supaprastinta pajamų apskaita – tik e. būdu

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad individualią veiklą su pažyma ar verslu liudijimu vykdantys gyventojai, kurie turgavietėse ir viešose prekybos vietose prekiauja mėsa, paukštiena ir jų gaminiais, nuo gegužės 1 d. ...
2024/04/22

D. Trumpa: pasitraukus „Fonterrai“ naujo investuotojo „Rokiškio sūris“ neieškos

Iš vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ pasitraukus 10 proc. jos akcijų turėjusiai strateginei investuotojai – didžiausiai pasaulyje pieno eksportuotojai – Naujosios Zelandijos „Fon...
2024/04/22

Vietos maisto produktai – mūsų stiprybė, kurią mokomės įvaldyti

(VDU ŽŪA langas) Gyvename sparčiai kintančiomis išorinės aplinkos sąlygomis. Pokyčius spartina kompleksas priežasčių, tarp kurių – klimato kaita ir neatsinaujinančių išteklių brangimas; geopolitinė aplinka, galinti transformuot...
2024/04/22

Per savaitę pigo nafta ir šoktelėjo elektros energijos kainos

Praėjusią savaitę didmeninės elektros kainos Lietuvoje pakilo net 186,8 proc. – iki 78,6 Eur/MWh, po ankstesnę savaitę fiksuotų rekordiškai žemų kainų – 27,4 Eur/MWh. Elektra brango visame Baltijos jūros regione. Kainų kilimui į...
2024/04/22

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų lai...
2024/04/22

VRK parengė informaciją apie rinkimus ir referendumą lengvai suprantama kalba

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), siekdama užtikrinti informacijos apie rinkimus sklaidą kiekvienai rinkėjų grupei, parengė ir išleido specialų leidinį supaprastinta kalba (ang. Easy to Read).
2024/04/22

Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą atopinio dermatito ir astmos išsivystymui

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D. „Vitamin...
2024/04/22

„Galinta“ įmonių grupei – 14,8 mln. eurų injekcija

„Citadele“ bankas ir viena didžiausių grikių kruopų, dribsnių, ryžių bei kitų kruopų gamintojų ir prekybininkių Baltijos šalyse, įmonių grupė „Galinta“, susitarė dėl 14,8 mln. eurų finansavimo. Lėšos  bus...