Ashburn +3,6 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 21 Vas 2024
Ashburn +3,6 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 21 Vas 2024

Jurga SAJENKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Vynuogių auginimas – ištvermingiausiems

2023/05/17


Poilsiui po darbų ir rūpesčių savame vynuogyne, kuriame tarpsta daugiau nei 70 veislių vynmedžių, Voveriškių gyvenvietėje gyvenantis Edmundas Brikas teturi vos kelis mėnesius. Nors atokvėpis labai trumpas, lapkričio ir gruodžio mėnesiai vienam rimčiausių Šiaulių vynuogininkui labai nuobodūs. „Be veiklos ir darbo negaliu ilgai būti“, – aiškino „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas. Antraip, be darbštumo ir atkaklumo, ko gero, prisijaukinti vynmedžių ir perprasti visas jų auginimo ypatybes vargu ar būtų pavykę.

Ne viskas gražu

Pirmąsias vynuoges, latvišką ‘Zilgą’ ir lietuvišką ‘Terezą’, E. Brikas prie ūkinio pastato sienos žemėn „įtupdė“ prieš gerus du dešimtmečius. Šių veislių vynmedžiai gana skaniomis ir aromatingomis uogomis apdovanoja kasmet, nei karto nenusivylė, tačiau sodindamas apie vynuogininkystę tikrai negalvojo. Tokios mintys galvon pradėjo belstis 2009-aisiais, išbandžius fizikos mokytojo, buhalterio, budėtojo darbus – tuo metu, kai mūsuose vynuoges auginti nebuvo populiaru ir madinga. Tad, galima sakyti, šis sprendimas buvo drąsus ir rizikingas, tarsi savotiškas išsišokimas ar provokacija.

Eiti įkandin užmojo auginti vynuoges Edmundą skatino ir įkvėpė kelionės po Ukrainą prisiminimai ir matyti kerintys vynuogynų vaizdai. Mažą jų dalelę norėjo turėti savo 30 arų sodyboje. „Ką mačiau, buvo fantastika. Tikrai norėjosi bent fragmentą atkartoti. Ir dabar pas mus daug susižavėjusių vynuogėmis, bet iš tikrųjų viskas nėra taip gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – pradžių pradžią prisiminė pašnekovas.

Realybė su svajonėmis prasilenkia, nes pasiryžusieji auginti vynuoges tikisi gražių ir didelių it teniso kamuoliukai uogų. O tokias užauginti įmanoma tik šiltnamyje – ne lauke. Po atviru dangumi tarpstantys vynmedžiai dažniausiai dovanoja 3–4 gramų uogas.

E. Briko žodžiais, mūsų klimato sąlygos nedraugiškos vynuogėms, nes mūsuose būna gana vėlyvas pavasaris ir ankstyvas ruduo. Per trumpa vasara, su nedidele šilumos doze, nėra palanki vynmedžiams augti. 10 laipsnių šiluma – visiškas nulis, nes vyraujant tokiai temperatūrai, jie miega. Stokojant šilumos ir nuolat gaunant lietaus, kaip praėjusią vasarą, vynmedžiai uogas užmezga tik birželio pabaigoje, be to, „surenka“ visas ligas. „Augalo genetikoje nulemta, kad vynmedis sirgs. Įprastai ir dažniausiai vynmedžius užpuola antraknozė, milt­ligė. Paskutinioji pažeidžia lapus, jaunus ūglius ir uogas, apibendrintai sakant, – viską. Iš pradžių viršutinėje lapo pusėje atsiranda netaisyklingų gelsvų dėmių. Apa­tinė lapo pusė pasidengia baltu apnašu“, – remdamasis patirtimi redakcijai kalbėjo E. Brikas.

Apsaugai nuo miltligės vynmedžius prieš žydėjimą ir po žydėjimo reikia profilaktiškai nupurkšti bordo skysčiu. Augintojas ne kartą girdėjo patarimų, kad profilaktiškai nuo erkučių padeda pavasarinis labai ankstyvas, prieš pumpurų sprogimą, purškimas karbamidu ir vario sulfato mišiniu. Iš tiesų kur kas pravarčiau purkšti, kuomet pumpurai jau išsprogę. Mat visi grybeliai, mikrobai slepiasi po žieve, kol pumpuras neišsprogsta, jie nepasirodo ir neišlenda į paviršių. Be to, purškiant labai anksti pavasarį, dar šalta, tad vynuogių kelmeliai dar būna neprabudę. Profilaktiškai, pasak vynuogininko, nupurkšti šimtą kartų lengviau, nei paskui gydyti.

Dar labai svarbu laiku aprūpinti maisto medžiagomis. Pavasarį prasidėjus vynmedžių vegetacijai, daugiausia reikia azoto. Prieš žydėjimą ir tris savaites po žydėjimo – fosforo, uogoms nokstant – kalio.

Patikimiausios lietuviškos ir latviškos veislės

Norintiesiems užsiauginti vynuogių E. Brikas rekomenduoja rinktis lietuviškas ir latviškas veisles: ‘Palanga’, ‘Liepsna’, ‘Eliza’, ‘Juodupė’, ‘Zilga’, ‘Supaga’, ‘Sukryga’. Šalčiui atsparios ir kai kurios ukrainietiškos bei vokiškos veislės. Pietietiškas vynuogių veisles geriausia auginti šiltnamyje.

Jo paties valdose auga bemaž 70 veislių vynmedžių, o tenka apšokinėti ir rūpintis daugiau nei šimtu kerelių, kurie pasodinti įvairiose sodybos vietose: šiltnamyje ir šalia jo, prie pavėsinės, laukelyje, kuriame netolimoje ateityje bus pastatytas didelis šiltnamis.

Kadangi vynmedžius dar ir daugina, gausu pirmamečių bei antramečių sodinukų. Vynmedžių veislių pasirinkimas didžiulis, vienos skirtos desertui, kitos – vynui, trečios nokina skanias uogas, kurios tinka ir vyno gamybai. Išsirinkus norimą vynuogę, ją geriausia sodinti į derlingą žemę. Kaip ir kiekvieno augalo, taip ir vynmedžio šaknys turi kvėpuoti, lengvai įsisavinti maisto medžiagas. Įvardijęs šią sąlygą, pašnekovas prisiminė, kad viešint Vokietijos vynuogyne po lietaus nebuvo lengva eiti. Labai sunki žemė, tačiau vynmedžiai puikiausiai augo. Italijoje, Ispanijoje jie tarpsta tarp akmenų ir, vėlgi, sunku suprasti, kodėl nepriekaištauja ir puikiausiai veši.

Derėti vynmedžiai pradeda, kai užaugina storesnę nei 5 mm šaką. Tiesa, jų kiekį būtina riboti. „Vynmedis – liana, jeigu jai leisi nevaržomai plėstis, ji šakomis nueis į priekį ir grįš, nuplėš šilt­namio stogą. O, blogiausia, jos nespės sumedėti“, – priežiūros pradžiamokslį dėstė E. Brikas.

Vynmedžiai žydi ir uogas mezga ant šiųmečių ūglių (metūglių). Vienais metais jie užsiaugina šaką, kitais – iš jos išauga ūgliai, kurie ir deri. Trečiais metais ta šaka jau nebereikalinga, nes uogų tikrai nebeduos. Būtina palikti naują šaką. Jei vynmedis auga negenimas, jis užaugina daug metūglių, gausiai žydi ir dera, bet kekės ir uogos bus smulkios, uogų skonis prastas.

Kalbėdamas apie vynmedžių „kasas“, patyręs vynuogininkas neslėpė: daugelis vynuogių augintojų daro tą pačią klaidą ir neskuba genėti augalų, kurie ilgainiui tampa tikrais šabakštynais. Ne kartą ir ne du teko važiuoti pas žmones ir gelbėti jų vynuoges, tiksliau, negailestingai nukarpyti nereikalingas šakas. Vynmedis turi būti ne aukštesnis nei 2 metrai. Pasiekus tokį aukštį, būtina kirpti ūglių viršūnes ir nebeleisti šakoms kabarotis į viršų.

Beje, taip pat rekomenduojama normuoti uogų kekių skaičių. Tris kekes viena šaka mūsų sąlygomis sunkiai išmaitina, todėl reikėtų bent vienos atsisakyti. Geriau užauginti vieną ar dvi skanių ir aromatingų uogų kupinas kekes nei tris pusėtinų. Genėjimas labai svarbus ir gana sudėtingas procesas, nes apima sumedėjusių šakų, jaunų ūglių dalies, ūglių viršūnėlių, dalies ką tik užsimezgusių kekių bei dalies uogų pašalinimą. „Vynmedžiai turi tokią savybę – vienais metais gali užmegzti labai daug kekių ir uogų, o kitais po žiemos visai nebeprabusti. Žinant tai, gal bus drąsiau genėti. Vynuogė atleidžia klaidas ir jas nėra sunku pataisyti“, – kalbėjo E. Brikas.

Vynmedžiams reikia priežiūros

Patyręs ir jau smulkiausias auginimo subtilybes perpratęs vynuogininkas atkreipė dėmesį: vynuogėms būdingas poliariškumas. Išsiskleidus derlingam žiedynkočiui jį reikia pririšti prie atramos tik horizontaliai – tuomet visi vienmečiai žali ūgliai augs vienodai. Jeigu rišama vertikaliai, intensyviai auga tik ūgliai iš viršutinių akučių, o iš apatinių auga silpnai ar išvis neauga.

Reikėtų įsiminti ir dar vieną taisyklę. Vynuogei mezgant ir formuojant vynuogių kekes, virš jų ūselio paprastai nebūna. Kuomet jis pasirodo, naujos kekės neverta laukti – nebebus. Kartais ūselis, kuris maloniai rūgštus ir valgomas, dėl visai neaiškių priežasčių išauga vos pumpurui išsiskleidus. Tokiu atveju, reikia nugnybti šakelės viršūnę, kad ji toliau nebeaugtų. Iš lapo pažasties išaugs kitų metų posūnis. Pašnekovas sutinka: vynuogės priežiūra, kai turi sukaupęs bent kiek patirties ir minimalų žinių bagažą, nėra sudėtinga. „Reikia daug mokytis ir turėti kantrybės. Dabar galėčiau kitiems patarti, bet iki tol reikia nueiti ilgą kelią ir išmokti įvairias pamokas. Pas mane du trečdaliai vynuogių net neteisingai pasodintos“, – ankstesnę mintį tęsė E. Brikas.

Vynmedžius reikia sodinti kas du metrus į gana didelę ir gilią, kad apsaugotų nuo šalčių, duobę. Lietuviškos ir latviškos veislės šalčių nebijo, o pietietiškos yra labai jautrios. Žema temperatūra iš karto pražudo. Jeigu vynmedis giliai pasodintas, tikėtina, gyvybę išsaugos dėl žemėje užkastų pumpurų. Šiltnamyje augančius vynmedžius, prieš tai gerai paliejus, pridengia labai lengvai – tik agroplėvele. Lauke tarpstančias uždengia sintetiniu maišu, kurį prispaudžia plytomis.  Vieną po kito vardydamas priežiūros patarimus, Šiaulių pašonėje, Voveriškėse, gyvenantis vynuogių augintojas prisiminė dažną žmonių prašymą. Kaip susitarę visi nori nusipirkti vynmedį, kuris nokintų saldžias ir dideles uogas, nesirgtų, nebijotų šalčio ir nereikalautų dėmesio bei priežiūros. Atsakoma vienodai: tokių nėra. Auginti vynuoges gali tik tas žmogus, kuris nekelia prieš tai minėtų išlygų.

 

Autorės ir Edmundo BRIKO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/20

Ministerijoje – teisės aktų kaitaliojimo karštligė

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir jos vadovai gyvena savo sukurtų klaidų karalystėje, aukšta tvora atsitvėrę nuo žemdirbių bendruomenės, jų veiklos metoduose nėra nuoseklumo, tad rezultatai netenkina nei ūkininkijos, nei savivaldybių administ...
2024/02/20

Gyvūnus šunimis pjudę asmenys nuteisti pagrįstai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vasario 20 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje, kurioje asmenys apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 310 straipsnio 1 dalį nuteisti baudos bausmėm...
2024/02/20

Lucasas: ryškėja pavojingi Europos nesutarimai dėl gynybos

Europos požiūris į riziką skiriasi. „Gyvenk laisvas arba mirk“ grupės atstovai mano, kad rizikuoti patekti į vergiją Rusijos valdžioje yra daug blogiau už mirtį. Jie kovos už savo laisvę ir suverenitetą, kad ir kas benutiktų. Jų prie&s...
2024/02/20

Elektros kaina biržoje sumažėjo – tokia buvo pernai gegužę

Per šių metų vasario du pirmuosius dešimtadienius vidutinė elektros energijos kaina buvo 0,078 Eur/kWh be PVM, o tai 33 proc. mažiau už sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri siekė 0,117 Eur/kWh be PVM. „Nord Pool“ biržoje v...
2024/02/20

Kooperatyvų nariams – papildomas priedas už pieninę karvę

Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti pieno gamintojus kooperuotis, pripažintų kooperatyvų nariams numatė skirti papildomą 30 eurų siekiantį priedą už pieninę karvę.
2024/02/20

Triukšmas dėl žemės mokesčio

Lazdijuose vyksta karšti debatai. Visos aistros – dėl žemės mokesčio dydžio, kuris gerokai išaugo. Pernai rajono ūkininkai sumokėjo dvigubai ar net trigubai didesnį žemės mokestį nei užpernai. Ir šiemet neapsikentė: reik...
2024/02/20

Prezidentas pasirašė įstatymo pataisas, ištaisančias akcizų politikos klaidas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo neeilinėje sesijoje priimtas Akcizų įstatymo pataisas dėl sumažinto akcizo suskystintoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, taip pat dėl žymėto dyzelino naudojimo t...
2024/02/20

Atnaujinti žemės našumo balų duomenys

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) informuoja apie atnaujintus žemės našumo balų duomenis. Vidutinis žemės našumo balas viršija 39.
2024/02/20

Nematomas frontas: epidemijos 1918–1920 m.

Minėdami Vasario 16-ąją, pirmiausia prisimename diplomatines Lietuvos signatarų ir kariuomenes kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tuo laikotarpiu nematomame fronte vyko ir kitokia kova. Daugiau nei po šimto metų mums ir vėl teko ja...