Vyriausybė ryžto nestokoja

Ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, žemės ūkio ministras dr. Ignas HOFMANAS:

„Žemdirbiai tikrai gali tikėtis pagalbos – ir dirbame, kad jiems padėtume. Paskelbėme ekstremaliąją situaciją nacionaliniu lygiu, o dabar žingsnis po žingsnio imamės veiksmų ir Europos Komisijoje (EK), ir Lietuvoje. Europinės paramos galime tikėtis ir reikia tikėtis, bet kokių nors garantijų kol kas dar nėra. Sprendimai jau priklauso ne nuo mūsų, bet galiu pasakyti, kad padarysime viską, kas mūsų valioje, kad pagalba – kompensacijos – pasiektų žemdirbius.

Praėjusiais metais panaši situacija buvo Lenkijoje. Šios šalies žemdirbiams pagalba buvo suteikta ir iš Europos Sąjungos (ES). Jeigu vertintume šios kaimyninės šalies pavyzdį, tai galime tikėtis, kad ir mes sulauksime kažkokio dydžio pagalbos.

Gaila, kad nė vienas draudikas nedraudžia sodų – tokio draudimo rinkoje nėra, o tai ir tampa problema. Todėl ieškome būdų, kaip pagelbėti nuo šalnų nukentėjusiems sodininkams. Šis sektorius tikrai yra nukentėjęs labiausiai, o draudimas nuo šalnų draudikams būtų per daug rizikingas. Nes žalą dėl pavasarinių šalnų sodininkai patiria gana dažnai – vaismedžiai nukenčia jautriausiu periodu – žydėjimo metu. Jeigu šalnos pasitaikytų po žydėjimo, būtų mažiau pavojingos ir pridarytų mažiau žalos. Aišku, galima kalbėti su draudimo kompanijomis, kad galbūt sukurtų tokį draudimo paketą.

Kitokia situacija su pasėliais – ūkininkai turi juos drausti, jeigu galvoja apie savo pajamų už derlių išsaugojimą. Valstybė kompensuoja apie pusę draudimo įmokų ir ūkininkai tikrai turėtų naudotis šita priemone. Kas nedraudžia – patys prisiima riziką. Tad valstybė daro labai daug, kad žemdirbiai draustų pasėlius. Ir šalnos, ir iššalimas, ir kruša, ir liūtys yra draudžiamos rizikos, todėl reikia naudotis draudimu. Savo turtu, savo būsimu derliumi reikia rūpintis, o jeigu atsisakai draustis, kai yra sudarytos tokios geros sąlygos, vadinasi, riziką prisiimi sau.

Dabar kalbame tik apie pagalbą tiems sektoriams, kurie neturi galimybės pasinaudoti draudimu. Dėl pavasarinės krušos jau žydintiems rapsams padarytos žalos ūkininkams tikrai jokios pagalbos ir kompensacijų iš valstybės pusės nebus. Dar kartą sakau – tam yra draudimas, o valstybė kompensuoja draudimo įmokas, kad žmonės naudotųsi draudimu ir taip suvaldytų galimas rizikas. Jeigu žemdirbys esamomis sąlygomis, kai valstybė dalį draudimo kompensuoja, nesinaudoja, tai reiškia, kad jis visą riziką prisiima sau. Kompensuoti galime tik tais atvejais, kai atsitinka nedraudiminis įvykis. Kitu atveju kyla klausimas – kam tuomet valstybė yra numačiusi draudimo įmokų dalies kompensavimą, kodėl vieni žemdirbiai, būdami atsakingi, draudžiasi, o kiti – ne. Šie, besielgiantys neatsakingai, iš valstybės tikrai negali tikėtis kompensacijų.

Vertinsime situaciją ir su ankstyvosiomis bulvėmis. Gal ir jų augintojams bus kompensuojama, bet kol kas dar per anksti apie tai kalbėti, nes reikia įvertinti, ar jie galėjo, ar negalėjo draustis ir t. t.“

Ministro Pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais prof. dr. Vigilijus JUKNA:

„Žinoma, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pasiūlė gerą iniciatyvą paskelbti ekstremaliąją situaciją visos šalies mastu. Tokių pavasarinių šalnų, kad dirvos paviršiuje būtų iki –10 °C, nelabai prisimenu. Tad iš tikrųjų pavasarinės šalnos pridarė didžiulių nuostolių. Kai kuriais duomenimis, yra nukentėję 70–80 proc. būsimo galimo derliaus. Paskelbta ekstremalioji situacija „atrakina“ galimas pagalbos priemones, kad žemdirbiai gautų kompensacijas. Be abejo, reikia aktyviai kreiptis ir derėtis su EK, kad dalį kompensacijoms reikalingų lėšų galėtume gauti iš EK, o ne vien tik ieškotume nacionaliniame biudžete.

Vyriausybėje jau kalbėjome, kad tiems sektoriams, kurie turėjo galimybę apdrausti būsimą derlių ir sumažinti riziką, bet tokia galimybe nepasinaudojo, bus problemų kompensuojant žalą. Reikėtų ne tik išnaudoti galimą EK pagalbą, bet dar labiau skatinti žmones draustis, jei tik nuo galimų rizikų yra draudžiama, nes šiltėjant klimatui ekstremalių situacijų ateityje tik daugės.

Be to, reikėtų ne tik skatinti žemdirbius drausti būsimą derlių, naudotis europiniais pinigais ar siekti, kad jie būtų skirti, bet taip pat galvoti apie nacionalinius mechanizmus, jog, esant ekstremalioms situacijoms, sausroms, liūtims, turėtume dar kažkokį papildomą finansinį instrumentą ir patirtą žalą galėtume kompensuoti ne vien tik lėšomis iš Vyriausybės fondo.“

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija KULIEŠIENĖ:

„Nežinia, kaip ŽŪM šiemet pasielgs, nes pagal senesnę tvarką šalnų padaryta žala būdavo skaičiuojama pagal obuolių ir uogų galimą derliaus vidurkį. Mes siūlome atsižvelgti į nušalimo lygį ir derliaus vidurkį iš 1 ha. Bet dar toli iki to, dar turbūt bus ne vienas posėdis. Kalbėsimės ir ieškosime išeičių, be to, dar neaišku, kiek pinigų kompensacijoms bus skirta. Šiuo metu dar net neapskaičiuoti nuostoliai – tai tik daroma. Žinome, kad pernai Lenkija gavo pinigų iš EK sodininkų patirtiems nuostoliams kompensuoti, todėl šiemet Lietuva paskelbė ekstremaliąją situaciją. „Laisvų“ pinigų Lietuvoje juk nėra tiek daug ir jie skiriami kitiems reikalams.

Mes tik prašome kompensavimo ir kad jis būtų maksimaliai teisingas. Mat tokių metų, kaip šiemet, tikrai nėra buvę. 2019 m. šalnos truko tik tris dienas, o atvejo, kai jos užsitęsia pusketvirtos savaitės, per 43 savo darbo metus tikrai neprisimenu. 2019-aisiais patirtus nuostolius mums kompensavo, esame dėkingi ir patenkinti. Bet šiemet jau nesitikime, kad visi mūsų patirti nuostoliai bus kompensuoti. Bet kompensacijos leistų mums nors išgyventi – vasarą ir sodų priežiūra nemažai kainuoja, nes būtina vaismedžius ir purkšti, ir genėti, todėl reikia išlaikyti traktorininkus bei kitus darbininkus. Juk žmonių neatleisi iš darbo, nes vėliau jų nebeprisišauksi.

Gaila, kad nė viena draudimo kompanija nedraudžia sodų nuo šalnų. Kiek kalbėjomės, bendravome ir su draudikais, nieko nesutarėme. Nėra pas juos tokio draudimo paketo, jis jiems būtų per brangus – draudimo kompanija bankrutuotų. Dabar dalį nuostolių kompensuos Lietuvos Vyriausybė, dalį galbūt EK, nes draudikams toks paketas tikrai neapsimokėtų. Ir ne tik Lietuvoje, visoje ES niekas nedraudžia sodų nuo šalnų.“

Kėdainių r. bulvių augintojas Rimantas ŽEBARAUSKAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.