Vyriausybė savivaldybėms siūlo per daug savarankiškumo

Likus metams iki kadencijos pabaigos Vyriausybė pagaliau prisiminė savo programinį pažadą regionams – daugiau teisių ir savarankiškumo savivaldybėms, kurios seniai to prašė. O gal tai tik slaptas valdžios noras atsikratyti atsakomybės dėl nedarbo, ekonomikos sąstingio, kitų socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros negerovių kamuojamų depresinių rajonų likimo?

Labiausiai centralizuotas modelis

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam naujajam Regioninės plėtros įstatymo projektui, kuris įteisins regionų plėtros tarybas ir suteiks savivaldybėms daugiau įgaliojimų. Jų esą ypač troško mažosios kaimiškos savivaldybės.

Anot VRM, Lietuvos valstybės valdymo modelis yra vienas iš labiausiai centralizuotų Europoje. Tai nustatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

Pačios rajonų savivaldybės nori daugiau valstybės paramos ir investicijų, kad amžinai neliktų daugumą savivaldai skirtų valstybės biudžeto lėšų ir užsienio investicijų susižeriančio Vilniaus šešėlyje.

Per 60 tobulintojų

Buvęs Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas kadaise Rusijos Federacijos subjektams (respublikoms, kraštams, sritims, federacinės reikšmės miestams, autonominėms apygardoms) pareiškė: „Imkite tiek savarankiškumo, kiek galite apžioti“. Pirmojo demokratiškai išrinkto Rusijos vadovo painių minčių vingių ir staigių, netikėtų poelgių dažnai nesuprasdavo net artimiausi B. Jelcino patarėjai.

Lietuvos regioninės plėtros planą derino daug valstybinių agentūrų, viešųjų įstaigų, darbdavių ir verslininkų konfederacijų, visuomeninių organizacijų, žemdirbių atstovybė (Žemės ūkio rūmai), visos ministerijos (žinoma, ir Aplinkos, Žemės ūkio, net Užsienio reikalų, Krašto apsaugos). Projekto tobulintojų buvo per 60. Nors tiek protų išradinėjo būdus merdėjantiems regionams prijungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato, bet projektas vis tiek išėjo panašus į jelciniškąjį.

Decentralizacija skatins bendradarbiauti

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentė, Lazdijų r. merė Ausma Miškinienė patenkinta Seimui atiduota patvirtinti Regioninės plėtros įstatymo pataisa.

„Karštai diskutavome dėl jos. Pastabų ypač negailėjo mažosios tarybos. Decentralizacija skatins regionų savivaldybes susitarti“, – „Ūkininko patarėją“ tikino buvusi žemės ūkio viceministrė A. Miškinienė.

Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis gerokai griežčiau vertino VRM kūrinį.

Kada sulygins teises?

„Nuo 2000-ųjų visuomenė mane renka Rietavo meru. Per beveik dvidešimt metų prisiklausiau gražiausių centrinės valdžios pažadų savivaldybėms. Per kiek laiko Vyriausybė turi sulyginti mažųjų savivaldybių ir privilegijuoto Vilniaus, kitų didmiesčių teises? Juk kadencijos pabaiga čia pat. Didžiųjų ir mažųjų savivaldybių požiūris į regioninę politiką smarkiai skiriasi. Vilniuje, Kaune verslininkai, investuotojai plėšosi dėl kiekvienos pėdos, pasiryžę mokėti dabartinės ir laikinosios sostinės administracijoms už žemę milžiniškus pinigus, kad tik galėtų didmiesčiuose, ypač jų centruose, atidaryti savo įmones. Mes viską siūlome palankiomis sąlygomis, kad tik Lietuvos ir užsienio kompanijos pasirodytų pas mus, įdarbintų žmones. Neina. Investuotojams nėra ką veikti „užkampiuose“. Rietavas dar palyginti neblogai verčiasi. Vilniaus politikos analizės institutas sudarė savivaldybių gerovės indeksą. Rietavas gana palankiai įvertintas. Daug sunkesnė pasieniuose su Latvija, Lenkija, Baltarusija esančių savivaldybių padėtis“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė A. Černeckis.

Žodžiai skiriasi nuo darbų

Anot mero, Vyriausybė viena sako, kita daro. „Nemažai savivaldybių funkcijų, priešingai, ketina centralizuoti. Kuriami planai sujungti savivaldybių vandentiekio tinklus. Darbo netektų daug vietinių gerų, bet po pertvarkos „nereikalingų“ darbuotojų. Po irgi labai „pažangios“ valstybinių miškų valdymo reformos neliko Rietavo miškų urėdijos. Ji buvo prijungta prie Telšių urėdijos. Atleista apie trisdešimt girininkų, eigulių, miško ruošos specialistų“, – piktinosi A. Černeckis.

Net pati VRM neslepia, kad ir toliau akylai prižiūrės savivaldybes. „Regionams numatysime konkrečius tikslus, o savivaldybėms teks atsakomybė juos įgyvendinti“, – pabrėžė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Jeigu susiverždamos diržus savivaldybės uždarytų, sujungtų įstaigas, atleistų darbuotojų, sumažintų viešųjų paslaugų, Vidaus reikalų ministerija vertintų, ar socialinė žala, kurią pajustų regionų gyventojai, nebūtų didesnė už taupymo naudą.

Išsems galimybes

Lietuvos savivaldybių asociacija Vidaus reikalų ministerijai rašė, kad regionų plėtros projektas painus, sunkiai suvokiamas. Dauguma merų nuogąstauja, kad Vyriausybės siūlymai gyventojų poreikių nepatenkins, bet savivaldybių galimybes smarkiai išsems. Kai įstatymas įsigalios, bus finansuojami tik kolektyviniai, mažiausiai dviejų savivaldybių projektai, o kitokių finansavimo šaltinių VRM nenurodo. Pasak LSA, savivaldybių vadovams visiškai neaiški numatomų regionų plėtros tarybų paskirtis. Tarsi valstybė išlaikys jas iš biudžeto, tačiau čia pat VRM primena savivaldybėms, kad jos bus plėtros tarybų dalininkės, todėl iš savo skurdžių biudžetų irgi privalės finansuoti naujus darinius.

Abejoja, perspėja ir apgailestauja

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius irgi abejoja, ar verta kurti regionų plėtros tarybas. Užtektų įsteigti asociacijas, viešąsias įstaigas. Savivaldybių funkcijos galėtų būti stiprinamos (pavyzdžiui, nusprendus drauge tvarkyti aplinką, išvežti į sąvartynus šiukšles) sudarius bendrą vienos, kelių ar visų savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos administravimo įstaigą. Tokie administratoriai jau dabar aptarnauja savivaldybes.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas apgailestauja, kad dažniausiai pagrindinis regioninės plėtros politikos projektų tikslas – valstybinės žemės nuoma be aukciono. Tai prieštarauja įstatymams.

Specialiųjų tyrimų tarnyba perspėjo dėl galimų korupcinių grėsmių sudarinėjant Nacionalinę regioninės plėtros tarybą.

Laimingos ateities įrankis

„Įstatymas leis perskirstyti ne 16 proc. savivaldybėms numatomų biudžeto lėšų, kaip dabar, bet daug daugiau. Vyriausybei tebelieka teisė ir pareiga padėti regionams. Į projektą sudėta praktiškai visa Lietuvos regioninės politikos baltoji knyga, svarbiausi jos skyriai: geografiškai subalansuota ekonomikos plėtra, kokybiškos gyvenimo sąlygos visoje Lietuvoje, patrauklesnis regionų įvaizdis. Regionai gauna dar vieną įrankį nukalti laimingesnę savo ateitį“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė.

Vilniaus politikos analizės institutas neseniai įvertino savivaldybes pagal kai kuriuos veiksnius: saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos lygis, mirštamumas, vidutinis gyventojų atlyginimas, įmonių tinklas, tiesioginės užsienio investicijos, nedarbas, vaikų laisvalaikis, įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas procentai, abiturientų brandos egzaminų rezultatai, statistiniai senatvės ir migracijos duomenys.

Amžina yda

„Trečdalis merų liūdnai juokavo – kas iš tokio savarankiškumo, jeigu galėsime vežioti vaikus į mokyklas, bet neturėsime pinigų geltoniesiems autobusiukams nusipirkti. Pataisytas Regionų plėtros įstatymas numato, kad, savivaldybėms susitarus, to regiono gyventojai, nesvarbu, kur būtų registruoti, visur vienodai galės naudotis antrinės sveikatos priežiūros, viešojo transporto, profesinio mokymo paslaugomis. O iš kur gauti lėšų tiems bendriesiems socialiniams patarnavimams? Tai paprastai nurodo poįstatyminiai teisės aktai, kuriuos Vyriausybė, Seimas dažniausiai pamiršta pridėti. Tokia amžina lietuviškos įstatymų leidybos yda“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto tyrimų vadovas dr. Gintaras Šumskas.

Nebus darbininkų

Pasak G. Šumsko, politinės partijos, centrinė valdžia, Vyriausybė mėgsta paraginti regionus keistis, vystytis, bet dažniausiai tos agitacijos lieka tik rinkimų šūkiais. „Vilnius atsiplėšęs nuo visų, kiti didieji miestai – Kaunas ir Klaipėda – sparčiai vejasi. Tačiau Lietuva pagal ekonominius, kultūrinius, demografinius požymius dar ilgai bus suskirstyta į beveik europietišką sostinę, gana pakenčiamai gyvenančias žiedines savivaldybes aplink didmiesčius ir skurstančius socialinius getus – visas likusias savivaldybes. Depresinės savivaldybės niekada nepajėgs ištrūkti iš to užburto rato. Investuotojai jas aplenks iš tolo: suvargę, iš sovietų laikų užsilikę buvusių gamyklų pastatai baigia sugriūti, gyventojų mažai ir tie patys seni, ligoti. Nebus ko pasisamdyti“, – pranašavo G. Šumskas.

Laikas keistis

Prof. dr. Algis KRUPAVIČIUS

^Politologas

Puiku, kad Vyriausybė pažvelgė į regionus. Geriau vėliau, negu niekada. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visada žadėjo prikelti regionus. Gal ir dėl to laimėjo 2016 m. Seimo rinkimus. Bet „valstiečiams“ trūko veiksmų.

Decentralizacija būtų naudinga, jei vietos valdžiai suteiktos galios būtų ir konkrečiai finansuojamos. Vyriausybės siūlomas savarankiškumas – tik prielaida savivaldybėms atsigauti.

Lietuvos regionai nemažai paramos gaudavo iš ES Sanglaudos fondo. 2021–2027 metais tų lėšų pastebimai sumažės. Aišku, pirmiausia Vilniaus regionui, bet ir nedidelės savivaldybės nukentės.

Projektų daug, bet jie negelbsti. Regioninė, socialinė ir ekonominė Lietuvos nelygybė – vis dar skausmingiausios šalies nelaimės. Laikas keistis.