Vytautas Barkauskas: LMGAGA ateina talkon ūkininkui

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) įsikūrė prieš 27 metus, o jos narių Lietuvoje – daugiau negu 600. Mėsinių galvijų entuziastai augina apie 200 tūkst. galvijų. LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas su „Ūkininko patarėju“ pasidalijo mintimis apie asociacijos pradžią, perspektyvas, jos narių problemas ir lūkesčius. Nors labiausiai ir daugiausia nerimo kelia nežinomybė dėl ateities, asociacija žada ir toliau populiarinti mėsinių galvijų auginimą, padėti jų augintojams. 

Apie įsikūrimą

LMGAGA įsikūrė prieš 27 metus. Pagrindinis asociacijos įkūrėjas, krikštatėvis – asociacijos Garbės pilietis, profesorius Česlovas Jukna. Maždaug 1995 m. jo iniciatyva iš užsienio (pirmiausia – iš Vokietijos) į Lietuvą jau buvo įvežti pirmieji mėsiniai galvijai. Pasak V. Barkausko, gerbiamas Česlovas „užkūrė pirtį“. Lietuvoje pradėti auginti limuzinų, Šarolė, aubrakų ir kitų šiandien populiariausių veislių galvijai. Tuo metu kompensacija mėsiniams galvijams (buliukams ir telyčioms) įsigyti siekė 50 proc. nuo 8 tūkst. litų sumos. Vienam galvijui įsigyti ūkininkas gaudavo apie 4 tūkst. litų kompensaciją.

LMGAGA prezidentas pasakojo, kad tais laikais beveik nesiskyrė pieninių ir mėsinių galvijų kainos. „Tačiau mes, entuziastai, kabinomės būtent į mėsinių galvijų auginimą. Tiesa, mūsų nebuvo daug. Tačiau daugėjant galvijų, gausėjo ir asociacijos narių skaičius. Dabar LMGAGA narių – daugiau negu 600. Ateina daug jaunimo. Dalis perima ūkius iš tėvų, dalis kuria naujus. Yra iškeitusiųjų pieninius galvijus į mėsinius. Pieninius galvijus tokie ūkininkai parduoda, o už gautus pinigus įsigyja grynaveislių mėsinių arba veislinių mišrūnų galvijų. Iš viso Lietuvoje auginama daugiau kaip 200 tūkst. mėsinių galvijų, iš jų – apie 55 tūkst. grynaveislių“, – istorijos vingiais „Ūkininko patarėją“ vedžiojo pašnekovas.

Populiariausi ir daugiausia Lietuvoje auginami – limuzinai. Priežasčių – tikrai ne viena. Limuzinų mėsa neturi cholesterolio, gera šių galvijų skerdienos išeiga, o patys galvijai – ramaus charakterio, pasižymintys gražia išvaizda, nereikalauja didelių investicijų, nelepūs. Limuzinai išvesti Prancūzijoje, Limože regione. Ten, Prancūzijos pietuose, kalnuose, limuzinai ir ganosi. Dirbamos žemės sluoksnis siekia vos 20 cm, giliau – uoliena, tačiau pievoms ir ganykloms tokia žemė – kaip tik.

Apie veislinių galvijų įsigijimą 

V. Barkauskas sakė, kad įstojus į ES, keletą metų subsidijų už veislinių galvijų įsigijimą Lietuvos ūkininkai negaudavo. Vėliau situacija pasikeitė – išmokos pradėtos mokėti. Ūkininkams pavyko išsikovoti paramą.

„Tačiau mano, kaip asociacijos prezidento, didžiausia nuoskauda – nuo kitų metų paramos nebelieka. Šiemet dar dalis augintojų gaus pinigėlių. Paraiškų pateikta už 1 mln. 700 tūkst. Eur, o lėšų tėra vos 370 tūkst. Eur. Man tapus asociacijos prezidentu, su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pavyko sutarti, kad šaukimai mėsiniams galvijams įsigyti būtų 2 kartus per metus, rudenį ir pavasarį. Už grynaveislį buliuką parama buvo 1 300 Eur, už telyčaitę (įsigyti) – 1 000 Eur“, – teigė V. Barkauskas.

Prezidentui neaišku, kaip reikės toliau kokybiškai atlikti veislinį darbą, kaip plėtoti veislininkystę. Tačiau yra didelė problema – labai sunku pastebėti rują. Asociacijos prezidentas, tik pradėjęs laikyti limuzinus, iki pat rudens nuogąstavo, ar telyčios susikergė. Mėsiniai galvijai – ne pieniniai. Nesusikergusi karvė pieno neduoda, prieauglio irgi nebus, bet vis tiek visus metus ją reikia šerti ir t. t. Mėsinių galvijų augintojų pagrindinis tikslas – išsaugoti veršelius.

Smulkesniuosius mėsinių galvijų augintojus paramos galvijams įsigyti nebemokėjimas gali paskatinti imtis kitokios veiklos. Tačiau, V. Barkausko manymu, taip nutiktų greičiausiai tuose ūkiuose, kuriems mėsinių galvijų auginimas yra pagalbinė ūkio šaka, pomėgis ir pan. Veisliniai prekiniai ūkiai turėtų likti.

Kyla klausimas ir dėl standartinės gyvulių vertės. Jei paskaičiuota, kad standartinės pieninės karvės vertė 1 649 Eur, tai kitų karvių (tarp jų – ir mėsinių) – tik 307 Eur. Ūkininkui, dalyvaujančiam projekte, skaičiuojamas ekonominio dydžio vienetas. „Belieka įsivaizduoti, kiek reikia laikyti mėsinių karvių ir įtraukti jų į verslo planą, kad vieną pieninę karvę atstotų. Ar labai skiriasi mėsinis ir pieninis gyvulys? Vienas duoda pieno, kitas – mėsos. Tačiau standartinė vertė paskaičiuota kitaip. Ne kartą šiuo klausimu kreiptasi į ŽŪM. Lyg ir žada kitąmet kažką keisti, perskaičiuoti, bet tik žada... O juk pienininkai ir mėsininkai turėtų būti lygiaverčiai partneriai“, – apgailestavo ŪP pašnekovas.

Naujajame strateginiame plane mėsiniai galvijai išimami iš ekoschemų. LMGAGA prezidento teigimu, taip elgtis neteisinga. Negalima galvijų skirstyti, tarytum vieni būtų už kitus geresni. Juk mėsinių galvijų augintojai išsaugo daugiametes pievas. Jei nebūtų mėsinių galvijų, sunku pasakyti, kiek dar būtų išarta daugiamečių pievų, kokios sankcijos Lietuvai grėstų.

Apie asociacijos naudą ūkininkams ir nesibaigiančias problemas

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

„Ūkininko patarėjas” Nr. 128, 2022 m. lapkričio 12 d.

Susijusios temos - skaitykite: LMGAGA, Vytautas Barkauskas, limuzinai, Čelovas Jukna

Visa informacija, esanti portale yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.