Žaldariams uždaros erdvės nėra

Pastaraisiais metais įvairių žemės ūkio mokslinių institucijų specialistams bei pesticidus tiekiančioms kompanijoms rūpestį kelia šiltėjančio klimato sąlygomis sparčiau plintantys žaldariai, didėjantis jų atsparumas augalų apsaugos produktams. Augalininkystės sektoriaus ūkiuose užauginti derliaus be pesticidų neįmanoma, todėl žemdirbiams nerimą kelia ir trumpėjantis leistinų naudoti cheminių produktų sąrašas. Apie tai, kiek pastangų šioms problemoms spręsti įdeda šalies žemdirbiškų institutų mokslininkai, LAMMC Žemdirbystės instituto direktoriaus pavaduotoja eksperimentinei plėtrai, Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma SEMAŠKIENĖ kalbasi su „Ūkininko patarėjo“ korespondente Vanda BARONYTE.

– Pirmiausia norėtųsi smulkesnės informacijos apie ką tik Vilniuje vykusį Šiaurės Baltijos šalių prieš žaladarių atsparumą pesticidams grupės NORBARAG konferenciją. – Tai jau 9-oji NORBARAG (Nordic Baltic Pesticide Resistance Action Group) konferencija, kurioje dalyvavo per 80 mokslininkų iš Danijos, Švedijos, Lietuvos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos ir Estijos. Maždaug 2000-aisiais įvairių šalių žemės ūkio mokslininkai pastebėjo padidėjusį augalų ligų, kenkėjų bei piktžolių atsparumą pesticidams. 2007 m. Danijos žemės ūkio institute susirinkę mokslininkai, verslo atstovai, augalų apsaugos specialistai ir konsultantai nusprendė ES Šiaurės šalių regione įkurti darbinę grupę NORBARAG šiai situacijai stebėti. Grupėje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai. Kasmetiniai tyrimų rezultatų aptarimai vyksta vis kitoje šalyje ir šiemet visi rinkosi Vilniuje. Be NORBARAG grupės narių, pranešimus skaitė ir Vokietijos, Šveicarijos mokslininkai. Konferencijos metu intensyviai dirbo trys specializuotos darbo grupės, jos nagrinėjo žaldarių atsparumą herbicidams, fungicidams ir insekticidams. Antrąją susitikimo dieną apibendrinami dalyvių pranešimai ir numatomi svarbiausi ateities darbai. – Kokie Lietuvos mokslininkų pranešimų leitmotyvai? – LAMMC Žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė apžvelgė piktžolių (dirvinių smilguolių, daržinių žliūgių) atsparumą kai kurioms herbicidų veikliosioms medžiagoms Lietuvoje. Mokslo darbuotojų Birutės Vaitelytės ir Remigijaus Šmato pranešimuose aptartas kenkėjų atsparumas insekticidams: nuo 2008 m. atliekami tyrimai patvirtino, kad rapsinių žiedinukų atsparumas piretroidams kasmet didėja. Jiems atsparesnės tampa ir rapsinės spragės. Tokia situacija baugina, nes auginti rapsus bus labai sudėtinga. Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė, Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė dalijosi patirtimi, susijusia su sodų žaldarių atsparumu pesticidams, o jos kolegė Laisvūnė Duchovskienė aiškino kopūstinių kandžių plitimo tendencijas rapsuose ir kopūstuose. – Didžiąją pasėlių dalį užima javai ir problemų su ligomis nemažėja, juolab kad daugelyje ūkių vyrauja trumpos rotacijos sėjomainos. Kokios perspektyvos šioje srityje? – Kol kas javų ligų plitimas kontroliuojamas, padidėjusio atsparumo fungicidams labai mažai. Pastebima tendencija, kad žemdirbiai nebenaudoja vienos cheminės grupės produktų, o daro jų mišinius. Tačiau turime žinoti apie ligų plitimą kaimyninėse šalyse. Dabar stebime geltonąsias rūdis pasėliuose, nes pas kaimynus jų gausėja. – Kasmet kalbama apie naujų ligų ir kenkėjų atsiradimą. Kas šį procesą skatina? – Jiems plisti sienų nėra ir svarbiausias veiksnys – globali klimato kaita. Dabartinės sąlygos daug palankesnės nei prieš 10 ar 20 metų, dažnėja spontaniški atskirų ligų ir kenkėjų protrūkiai, ypač vėsiais ir lietingais pavasariais. Tam įtakos turi ir pačių veislių atsparumas nepalankioms augimo sąlygoms. Kita bėda, kad ligos, kenkėjai ir piktžolės greitai prisitaiko prie jiems naikinti skirtų, bet ne visada tinkamai ir tikslingai naudojamų augalų apsaugos produktų. – Ar tai patvirtina nuolatinius žemdirbių teiginius, jog jiems tenka naudoti neefektyvius augalų apsaugos produktus? – Efektyvūs pesticidai registruojami mažiausiai dešimčiai metų ir niekas negali numatyti, kaip per šį laikotarpį keisis gamta, auginimo technologijos, augalų veislės ir kokie žaldariai taps jiems atsparūs. Tačiau būna atvejų, kai vienais metais produktas neefektyvus, o kitais – pasiteisina. Tai rimtas įspėjimas, kad galima žaldarių atsparumo pradžia. Kita vertus, šis procesas spartėja ilgiau naudojant tas pačias veikliąsias medžiagas, tad augalų apsaugos produktus reikia rinktis atsakingai. Nereikia pamiršti, kad atsparumas pesticidams atsiranda dėl pasėlių priežiūros technologinių klaidų: pasirinkto žemės dirbimo būdo, sėjomainos. Tad aštrėjantis klausimas dėl pesticidų stokos ir tausaus jų naudojimo yra tik viena šios sistemos dalis. – Žaldarių atsparumą pesticidams galima sustabdyti ar tik prislopinti? – Atsparumo problema aktualėja, tad mokslas ir verslas turi suvienyti jėgas. Dalydamiesi informacija, galime rasti racionalių sprendimų, nes moksliniai tyrimai sudaro galimybę mažinti žaldarių atsparumo grėsmę. Tam ir reikalingos tarptautinės konferencijos, nes jose naudingomis žiniomis pasidalija įvairių šalių mokslininkai. Tačiau situaciją suvaldyti nelengva: žaldarių įgyto atsparumo atskiroms veikliosioms medžiagoms nepanaikinsi, bet prislopinti galima. – Kokiomis priemonėmis? – Visų pirma, reikia pasirinkti tinkamą pasėlių purškimų strategiją: vengti nereikalingų purškimų, kelis kartus per sezoną tame pačiame lauke nenaudoti tų pačių veikliųjų medžiagų, ypač herbicidų. Atsakingai rinktis ir naudoti tik tikslinius produktus, daryti atitinkamus jų mišinius. Sekti naujausią informaciją apie žaldarių atsparumo riziką ir mokslininkų rekomendacijas. Nors rekomendacijos žemdirbiams teikiamos daugybėje seminarų, populiariose publikacijose, vis tik konferencijos dalyviai teigė, kad informacijos sklaida dar nepakankama.