Kaunas +5,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 16 Lap 2026
Kaunas +5,1 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 16 Lap 2026




Algimanto SNARSKIO piešinys.

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

Žaliasis buldozeris: kaip sodinta – tokie ir vaisiai

2026/04/26


Padidink tekstą

Geopolitikos nulemtas rinkų nestabilumas, augantys gamybos kaštai ir su ūkininkavimo realybe prasilenkianti žalioji pertvarka jau klibina rimtų prekinių ūkių pamatus. Į pažangias, Europos Sąjungos (ES) politikos tvariomis pripažįstamas technologijas investavę ūkininkai su širdgėla priversti konstatuoti, kad dabartinėje situacijoje jų didžiulės investicijos ir pastangos tvariai gaminti kokybišką žemės ūkio produkciją eina vėjais.

Padarė viską, ko prašė

„Mes padarėme viską, ko iš mūsų prašė Europa, daug investavome, bet nūnai velkame paskolų naštą, neturime pakankamai resursų, trąšų, kad galėtume auginti maistinius grūdus. Mūsų ūkis stambus, auginame ne tik grūdus, bet ir sėklinę medžiagą, laikome mėsinius galvijus, tačiau ir tokiems stambiems ūkiams yra sunkūs laikai“, – Seime vykusiame renginyje apie žaliosios advokacijos kainą su sielvartu atviravo viena Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narė. Jos savarankiško ūkininkavimo patirtis nėra labai didelė – maždaug 7-eri metai, tačiau jauna aktyvi ūkininkė imli naujovėmis, ūkyje diegia inovacijas ir siekia dirbti tvariai. Ji yra baigusi universitetines filologijos studijas, o pradėjusi ūkininkauti mokėsi agroverslo technologijų. Tėvo ūkyje dirbti pradėjusi moteris dabar pati valdo apie 500 ha žemės.

„Esame investavę į tiesioginės sėjos sėjamąją, kad sumažintume žemės dirbimo kaštus, taikome skaitmeninius sprendimus ir tikslųjį tręšimą pagal žemėlapius, prižiūrime pelkes, atkuriame daugiametes pievas, sodiname miškus. Labai daug investavome į technologijas, kurių iš mūsų prašė ir reikalavo, kad būtume tvarūs ir galėtume auginti sveiką maistą, bet nūnai man tai neatsiperka“, – „Ūkininko patarėjui“ pripažino Prienų r. kooperatinės bendrovės vadovė.

Su parama pirkdama tiesioginės sėjos sėjamąją ūkininkė įsipareigojo naudoti mažiau degalų, tačiau šiemet, norint laimėti kovą su piktžolėmis, tenka daug dirbti mechaniniu būdu ir „tratinti“ tuos pačius degalus. Kai jų kainos pakilo į aukštumas, toks piktžolių naikinimas stipriai kerta per kišenę.

LGAA narė apgailestavo, kad, daug investavusi į skatinamas žemdirbystės technologijas, negali užtikrinti nei tvarumo, nei ūkio gyvybingumo. Paradoksas, kad šiuolaikiškas technologijas įdiegęs ūkis, siekdamas išgyventi, nūnai orientuojasi į pašarinius grūdus. „Dabar tikrai negalvoju, kaip kuo žaliau ir tvariau ūkininkauti, svarbiausia gauti bent kažkiek pajamų ir padengti paskolas. Šiuo metu man nėra prioritetas auginti kokybiškus grūdus, nes neturiu tam pakankamai resursų. Artimiausias siekis – finansiškai pratempti metus“, – atviravo javų augintoja.

Taikėsi prie žaliojo kurso

Rokiškio r. ūkininkas Egidijus Medekša pripažino, kad jo ūkyje situacija yra panaši. „Stengiamės prisitaikyti prie to, kas mums, tiesiai šviesiai sakant, buvo brukama. To žaliojo buldozerio mes niekaip negalėjome išvengti, privalėjome įgyvendinti, mažinti savikainas ir t. t. O dabar turime tai, ką turime. Pats irgi investavau į tiesioginės sėjos sėjamąją, tikslųjį tręšimą ir kt. O kas iš to? Produkcijos kainos nukritusios, politika neaiški ir tvyro nežinia“, – redakcijai savo nusivylimo neslėpė grūdininkas.

Rokiškėnas prisipažino dabar pasinėręs į pavasario darbus ir veja prastas mintis apie ateitį. „Viską atliksime, o vėliau matysime, ką galvoti, planuoti ir kaip suktis iš padėties“, – tarstelėjo patyręs žemdirbys.

Palieka kapstytis vienus

Prieniškė ūkininkė neslėpė, kad po didelių pastangų ir investicijų į pažangą yra apėmęs nusivylimas. Anot jos, tokiu metu ūkiams reikėtų pagalbos, tačiau įspūdis toks, kad jie paliekami kapstytis vieni. „Kai Europa prašė, mes viską padarėme, o kai mums reikia pagalbos – jos nėra. Aišku, mes ne kokie prašytojai, kad tiestume ranką, bet galėtų taip nestumti CBAM (pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo), suteikti apčiuopiamesnę pagalbą pabrangus dyzelinui ir kt. Kai to nėra, tada galvoji, kad jiems turbūt nėra jokio skirtumo, ar tu ūkininkavai žaliai ir tvariai, ar to visai nedarei“, – mąstė LGAA narė.

ES skatinama tvaria žemdirbyste patikėjusios jaunos ūkininkės nusivylimas suprantamas – investicijos į pažangias technologijas kol kas neatsiperka ir neduoda grąžos. „Tikrai ta pažanga daug kainavo ir finansų, ir darbo, o dabar esame tokiame etape, kai ūkiui ekonomiškai sunku. Labai pakilusi gamybos savikaina, velkasi skolos ir įsipareigojimai, produkcijos kainos nepadengia išlaidų. Tvariai ūkininkauji, atitinki ir Europos, ir nacionalinius reikalavimus, bet tokiu realiai sunkiu metu nesulauki nei pagalbos, nei kitokios formos galimybių, kaip išeiti iš tokios situacijos. Ir tai ne tik nuvilia, bet ir gąsdina“, – atviravo ūkininkė.

Ji prisipažino nelinkusi skųstis, nepeikė ir pernykščių metų, kurie daugeliui žemdirbių buvo nelengvi. Grūdų augintoja minėjo, kad pernai derlius buvo gausus ir kokybiškas, ūkis neturėjo nuostolių nei dėl šalnų, nei dėl liūčių, laiku nukūlė javus. Bet, nepaisant neblogo sezono rezultatų, situacija ūkyje yra įtempta. „Didele dalimi prie to prisideda atliktos investicijos, kurių iš mūsų reikalavo ir aiškino, jog visiems bus gerai. Bet galų gale atsitiko taip, kad visa našta gulė ant ūkininkų pečių, nors ja dalytis turėjo visi maisto grandinės dalyviai. Kai kiti pristigo tokios atsakomybės, o žemdirbiai atidavė viską, ką galėjo, jiems dabar sunku ir morališkai, ir finansiškai“, – konstatavo ŪP pašnekovė.

Padėta ant ūkio kortos

Kiek bebūtų dabar sunku, jauna ūkininkė teigė nesigailinti, jog nuėjo pažangos keliu. „Nesakau, kad gailiuosi sprendimų, kuriuos mes padarėme. Juk norime būti mažiau taršūs ir labiau tvarūs. Džiaugiuosi, kad jau dabar turime pažangią techniką ir technologijas. Taikydami tiesioginę sėją, sutaupome mažiausiai du važiavimus, nes neariame, nekultivuojame. Tai, aišku, yra privalumas ir mūsų indėlis į klimato kaitos švelninimą. Stengiuosi daryti tai, kas siūloma geriausio, mano sąžinė švari, kad mažiau teršiu ir ūkininkaudama mažiau išmetu CO2 emisijų“, – aiškino kooperatinės bendrovės vadovė.

Kartu ji pripažino, kad ūkis yra finansinis vienetas, ir skolų bei įsipareigojimų gera valia ir švaria sąžine nepadengsi, nes kredito įstaigai tai nėra joks privalumas. „Kaip tik mūsų kreditoriai klausia, kodėl mes auginame, pavyzdžiui, dobilus, jeigu jie dabar neturi ekonominės naudos. Turėjome aiškinti, kad tai yra tarpiniai pasėliai, žalioji trąša, naudinga dirvožemiui ilgalaikėje perspektyvoje“, – tvirtino LGAA narė.

Jauna ūkininkė tikino nesigailinti ir dėl to, kad, nepaisant turėtų kitų karjeros galimybių, pasirinko žemdirbystę. „Čia matau prasmę, nes ši veikla man yra įdomi, nes matau realius rezultatus, kaip galiu pakeisti ne tik savo artimą aplinką, bet ir daryti bent minimalų teigiamą poveikį gamtai, klimatui platesniu mastu. Aišku, ūkininkavimas turi daug iššūkių, norėtųsi, kad jie nebūtų tokie lemiantys mano ir mano vaikų ateitį, kai viskas padėta ant ūkio kortos“, – nerimo neslėpė ŪP pašnekovė.

Klibina pamatus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 24 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/11/16

Už siekį išlikti – NMA sankcijos

Prieš beveik šešerius metus pasinaudoję Jaunųjų ūkininkų paramos programa ir pradėję auginti danielius ar elnius, ūkininkai tikėjosi eksportuoti užaugintus gyvūnus. Tačiau dėl pasikeitusių geopolitinių sąlygų eksporto rinka už...
2026/11/16

Po pertraukos – afrikinio kiaulių maro protrūkis Kėdainių rajone: stambiame kiaulių komplekse laikoma apie 26 tūkst. kiaulių

Lapkričio 16 d. UAB „Bekonas LT“ kiaulių ūkyje (Kėdainių raj., Josvainių seniūnijoje, Čiukiškių k.) patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Ūkyje laikoma apie 26 000 kiaulių.   
2026/11/16

Lietuvos dujų rinka antrus metus iš eilės tarp geriausiai įvertintų Europoje

Europos energijos prekybos sektorių vienijančios organizacijos „Energy Traders Europe“ nacionalinių dujų rinkų apžvalgoje „Gas Hub Scorecard“ Lietuva vėl išlaikė aukštą 14,5 balo iš 20 įvertinimą ir pat...
2026/11/16

„John Deere“ pristato JD™ – dirbtinio intelekto asistentą ūkininkams

Naudodami įprastą kalbą, klientai su JD™ gali lengvai analizuoti daugelio metų laukų, technikos ir ūkio veiklos duomenis, priimti geriau pagrįstus sprendimus ir imtis veiksmų.
2026/11/16

Ką svarbu žinoti susirgus: nuo ligos išmokų iki atostogų ir atleidimo iš darbo

Įsibėgėjant peršalimo ir kitų sezoninių ligų laikotarpiui, darbuotojams ir darbdaviams kyla klausimų dėl laikinojo nedarbingumo: kas moka ligos išmoką, ar susirgus galima prarasti atostogų dienas, ar darbdavys gali reikalauti dirbti ...
2026/11/16

Martynas Katelynas: Lietuva nepriims nė vieno migranto pagal ES mechanizmą, susimokės

Lietuva keičia poziciją dėl dalyvavimo ES solidarumo mechanizme ir kitąmet ketina nepriimti nė vieno migranto, tačiau dėl to susimokės kol kas neaiškią sumą, pranešė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
2026/11/16

Ar kiaulės pamėgs midijas ir grybus?

Trejus metus trukę bandymai Švedijoje parodė, kad grybų baltymai, vabzdžių bei midijų miltai gali padėti pakeisti soją ir žuvų miltus žuvų, vištų, kiaulių ir vištų dedeklių pašaruose – darant mažesnį poveikį aplin...
2026/11/16

Biometanu važiuoti jau pigiau nei dyzelinu: ekspertai ragina vežėjus nepraleisti galimybės

Biometanu varomi vilkikai Lietuvoje jau gali būti ekonomiškai naudingesni už dyzelinius, o artimiausiais metais šis skirtumas turėtų dar labiau išaugti. Energetikos ekspertų skaičiavimais, vienas biometaną naudojantis vilkikas...