Žaliasis buldozeris: kaip sodinta – tokie ir vaisiai

Padarė viską, ko prašė

„Mes padarėme viską, ko iš mūsų prašė Europa, daug investavome, bet nūnai velkame paskolų naštą, neturime pakankamai resursų, trąšų, kad galėtume auginti maistinius grūdus. Mūsų ūkis stambus, auginame ne tik grūdus, bet ir sėklinę medžiagą, laikome mėsinius galvijus, tačiau ir tokiems stambiems ūkiams yra sunkūs laikai“, – Seime vykusiame renginyje apie žaliosios advokacijos kainą su sielvartu atviravo viena Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narė. Jos savarankiško ūkininkavimo patirtis nėra labai didelė – maždaug 7-eri metai, tačiau jauna aktyvi ūkininkė imli naujovėmis, ūkyje diegia inovacijas ir siekia dirbti tvariai. Ji yra baigusi universitetines filologijos studijas, o pradėjusi ūkininkauti mokėsi agroverslo technologijų. Tėvo ūkyje dirbti pradėjusi moteris dabar pati valdo apie 500 ha žemės.

„Esame investavę į tiesioginės sėjos sėjamąją, kad sumažintume žemės dirbimo kaštus, taikome skaitmeninius sprendimus ir tikslųjį tręšimą pagal žemėlapius, prižiūrime pelkes, atkuriame daugiametes pievas, sodiname miškus. Labai daug investavome į technologijas, kurių iš mūsų prašė ir reikalavo, kad būtume tvarūs ir galėtume auginti sveiką maistą, bet nūnai man tai neatsiperka“, – „Ūkininko patarėjui“ pripažino Prienų r. kooperatinės bendrovės vadovė.

Su parama pirkdama tiesioginės sėjos sėjamąją ūkininkė įsipareigojo naudoti mažiau degalų, tačiau šiemet, norint laimėti kovą su piktžolėmis, tenka daug dirbti mechaniniu būdu ir „tratinti“ tuos pačius degalus. Kai jų kainos pakilo į aukštumas, toks piktžolių naikinimas stipriai kerta per kišenę.

LGAA narė apgailestavo, kad, daug investavusi į skatinamas žemdirbystės technologijas, negali užtikrinti nei tvarumo, nei ūkio gyvybingumo. Paradoksas, kad šiuolaikiškas technologijas įdiegęs ūkis, siekdamas išgyventi, nūnai orientuojasi į pašarinius grūdus. „Dabar tikrai negalvoju, kaip kuo žaliau ir tvariau ūkininkauti, svarbiausia gauti bent kažkiek pajamų ir padengti paskolas. Šiuo metu man nėra prioritetas auginti kokybiškus grūdus, nes neturiu tam pakankamai resursų. Artimiausias siekis – finansiškai pratempti metus“, – atviravo javų augintoja.

Taikėsi prie žaliojo kurso

Rokiškio r. ūkininkas Egidijus Medekša pripažino, kad jo ūkyje situacija yra panaši. „Stengiamės prisitaikyti prie to, kas mums, tiesiai šviesiai sakant, buvo brukama. To žaliojo buldozerio mes niekaip negalėjome išvengti, privalėjome įgyvendinti, mažinti savikainas ir t. t. O dabar turime tai, ką turime. Pats irgi investavau į tiesioginės sėjos sėjamąją, tikslųjį tręšimą ir kt. O kas iš to? Produkcijos kainos nukritusios, politika neaiški ir tvyro nežinia“, – redakcijai savo nusivylimo neslėpė grūdininkas.

Rokiškėnas prisipažino dabar pasinėręs į pavasario darbus ir veja prastas mintis apie ateitį. „Viską atliksime, o vėliau matysime, ką galvoti, planuoti ir kaip suktis iš padėties“, – tarstelėjo patyręs žemdirbys.

Palieka kapstytis vienus

Prieniškė ūkininkė neslėpė, kad po didelių pastangų ir investicijų į pažangą yra apėmęs nusivylimas. Anot jos, tokiu metu ūkiams reikėtų pagalbos, tačiau įspūdis toks, kad jie paliekami kapstytis vieni. „Kai Europa prašė, mes viską padarėme, o kai mums reikia pagalbos – jos nėra. Aišku, mes ne kokie prašytojai, kad tiestume ranką, bet galėtų taip nestumti CBAM (pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo), suteikti apčiuopiamesnę pagalbą pabrangus dyzelinui ir kt. Kai to nėra, tada galvoji, kad jiems turbūt nėra jokio skirtumo, ar tu ūkininkavai žaliai ir tvariai, ar to visai nedarei“, – mąstė LGAA narė.

ES skatinama tvaria žemdirbyste patikėjusios jaunos ūkininkės nusivylimas suprantamas – investicijos į pažangias technologijas kol kas neatsiperka ir neduoda grąžos. „Tikrai ta pažanga daug kainavo ir finansų, ir darbo, o dabar esame tokiame etape, kai ūkiui ekonomiškai sunku. Labai pakilusi gamybos savikaina, velkasi skolos ir įsipareigojimai, produkcijos kainos nepadengia išlaidų. Tvariai ūkininkauji, atitinki ir Europos, ir nacionalinius reikalavimus, bet tokiu realiai sunkiu metu nesulauki nei pagalbos, nei kitokios formos galimybių, kaip išeiti iš tokios situacijos. Ir tai ne tik nuvilia, bet ir gąsdina“, – atviravo ūkininkė.

Ji prisipažino nelinkusi skųstis, nepeikė ir pernykščių metų, kurie daugeliui žemdirbių buvo nelengvi. Grūdų augintoja minėjo, kad pernai derlius buvo gausus ir kokybiškas, ūkis neturėjo nuostolių nei dėl šalnų, nei dėl liūčių, laiku nukūlė javus. Bet, nepaisant neblogo sezono rezultatų, situacija ūkyje yra įtempta. „Didele dalimi prie to prisideda atliktos investicijos, kurių iš mūsų reikalavo ir aiškino, jog visiems bus gerai. Bet galų gale atsitiko taip, kad visa našta gulė ant ūkininkų pečių, nors ja dalytis turėjo visi maisto grandinės dalyviai. Kai kiti pristigo tokios atsakomybės, o žemdirbiai atidavė viską, ką galėjo, jiems dabar sunku ir morališkai, ir finansiškai“, – konstatavo ŪP pašnekovė.

Padėta ant ūkio kortos

Kiek bebūtų dabar sunku, jauna ūkininkė teigė nesigailinti, jog nuėjo pažangos keliu. „Nesakau, kad gailiuosi sprendimų, kuriuos mes padarėme. Juk norime būti mažiau taršūs ir labiau tvarūs. Džiaugiuosi, kad jau dabar turime pažangią techniką ir technologijas. Taikydami tiesioginę sėją, sutaupome mažiausiai du važiavimus, nes neariame, nekultivuojame. Tai, aišku, yra privalumas ir mūsų indėlis į klimato kaitos švelninimą. Stengiuosi daryti tai, kas siūloma geriausio, mano sąžinė švari, kad mažiau teršiu ir ūkininkaudama mažiau išmetu CO2 emisijų“, – aiškino kooperatinės bendrovės vadovė.

Kartu ji pripažino, kad ūkis yra finansinis vienetas, ir skolų bei įsipareigojimų gera valia ir švaria sąžine nepadengsi, nes kredito įstaigai tai nėra joks privalumas. „Kaip tik mūsų kreditoriai klausia, kodėl mes auginame, pavyzdžiui, dobilus, jeigu jie dabar neturi ekonominės naudos. Turėjome aiškinti, kad tai yra tarpiniai pasėliai, žalioji trąša, naudinga dirvožemiui ilgalaikėje perspektyvoje“, – tvirtino LGAA narė.

Jauna ūkininkė tikino nesigailinti ir dėl to, kad, nepaisant turėtų kitų karjeros galimybių, pasirinko žemdirbystę. „Čia matau prasmę, nes ši veikla man yra įdomi, nes matau realius rezultatus, kaip galiu pakeisti ne tik savo artimą aplinką, bet ir daryti bent minimalų teigiamą poveikį gamtai, klimatui platesniu mastu. Aišku, ūkininkavimas turi daug iššūkių, norėtųsi, kad jie nebūtų tokie lemiantys mano ir mano vaikų ateitį, kai viskas padėta ant ūkio kortos“, – nerimo neslėpė ŪP pašnekovė.

Klibina pamatus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.