Žaliasis dyzelinas: drausti negalima naudoti. Kur dėti kablelį?

Galvosūkis

Toks raštas gali susukti galvą. Galima suprasti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. žemės ūkio produkcijos gamyboje naudojamose transporto priemonėse bei specialiuose automobiliuose negalima naudoti žymėtojo, dar vadinamo žaliuoju, dyzelino. Tačiau yra svarbi išimtis – žemės ūkio produktų gamybos procese (pavyzdžiui, transportuojant žemės ūkio produkciją į derliaus priėmimo vietą, gabenant įrenginius remontui arba žemės ūkio gamyboje būtinas priemones ir pan.) naudoti lengvatiniu akcizu apmokestinamą dyzeliną bus leidžiama.

Būtų juokinga, jei nesinorėtų verkti. Mat viena iš VMI misijų yra užtikrinti mokesčių teisės aktų laikymąsi, taikymą ir aiškinimą bei suteikti aiškumo verslo subjektams dėl mokesčių. Tačiau būtent aiškumo ir pasigendama.

Bitininkystės žlugdymas

Varėnos rajono bitininkų draugijos „Dzūkija“ pirmininkas Dainius Rauckis turi 35 bičių šeimas, medų parduoda ir turguje, ir supirkėjams, kurie jį eksportuoja į kitas šalis. Vyras bitėmis rūpinasi nuo pat 1980-ųjų, taigi savo bityne gyvena jau keturis dešimtmečius.
Lietuvoje yra apie 12 tūkst. registruotų bitininkų, apie 220 tūkst. bičių šeimų. Pasak D. Rauckio, bet koks draudimas ar neapgalvoti sprendimai smulkiesiems – ir bitininkams, ir uogų, ir daržovių augintojams, yra didžiulė bėda. „Juk stambesni ūkininkai turi žemės ūkio technikos, o smulkieji pas bites į laukus su ja nevažiuoja“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino bitininkas.

VMI – viena iš institucijų, kuri turėtų aiškiai ir išsamiai paaiškinti visą informaciją, kad verslo subjektai galėtų tinkamai prisitaikyti ir laikytis nustatytų taisyklių, taip užtikrinant skaidrumą ir teisės aktų laikymąsi. Tačiau verslo subjektas – D. Rauckis prisipažino iš viso apie tai negirdėjęs: „Apie kokią informaciją čia kalba? Nebent bitininkų sąjungos susirinkime išsamiau sužinosime vieni iš kitų, na, o mūsų veiksmai – rašysime protestą. Ką mes daugiau galime padaryti? Viskas taip tyliai praėjo, įstatymas įsigaliojo ir – šaukštai po pietų. Manau, tai yra tikras bitininkystės žlugdymas.“

Bitininkas prisipažino nesuprantantis, kokiomis smegenimis galvoja sėdintys valdiškuose kabinetuose. „Prigalvoja tokių nesąmonių, kad pradedi tikėti, jog valstybė dirba prieš mus“, – stebėjosi jis.

Nesupranta valdžios veiksmų

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Ignalinos skyriaus pirmininkei Marijonai Lukaševičienei VMI raštas apie žymėtojo dyzelino naudojimą taip pat nesuprantamas. „Degalai – tai papildoma priemonė vykdyti veiklą, mes jo juk nevalgome, – kalbėjo ūkininkė. – Kaip atskirti tą veiklą – juk būna, kad pas gyvulius važiuoji traktoriumi, motoriniu dviračiu, juk reikia apvažiuoti laukus, aptvertus piemeniu, kuriuose ganosi gyvuliai. Tai čia gamyba ar ne? Man keista, kaip VMI įvertins, kur gamybinė veikla, o kur ne. Tarkim, aš aplankau savo gyvulių bandą, patikrinu – tai jie nuspręs, kad čia aš savavališkai pasinaudojau žymėtuoju dyzelinu savo reikmėms? Gyvulių lankymas, pagaliau produkcijos transportavimas į pardavimo taškus – kalbu apie smulkiuosius ūkininkėlius, tuos pačius bitininkus, kurie važiuoja pas bites, vežioja reikalingą įrangą, juk tai –
darbo priemonės, tai kam apsunkinti taip veiklą?“

Ūkininkė gūžčiojo pečiais – sunku suprasti tokius valdžios veiksmus, ko jais siekiama. „Ar norima, kad Lietuva vėl žaliuotų, kaip buvo 1991–1992 m., tik atgavus Nepriklausomybę? – retoriškai klausė M. Lukaševičienė. – Vaizdas buvo graudus – visi laukai apleisti, širdį spaudė žiūrint, o kai jau po truputį susitvarkėme, ūkininkai pradėjo naudotis naujausiomis technologijomis, tai dabar viską apriboja. Jei koks valdžios atstovas paaiškintų, kad valstybei trūksta finansų ar dar kas nors, tai gal ir galima būtų suprasti, bet dabar tiesiog neįsivaizduoju.“

ŪP pašnekovė daug bendrauja su savo kolegomis ūkininkais iš Vokietijos. Ji prisipažino likusi sužavėta jų požiūrio: „Jie taip pat į žemės ūkio techniką pila žaliąjį dyzeliną, o į savo automobilius – įprastus degalus iš degalinės asmeninėms reikmėms. Klausiau jų – kodėl taip darote, juk daugelis linkę pasinaudoti pigesniais degalais, tai man atsakė, kad žalieji degalai skirti darbui ūkyje ir veiklai, kartu turime pagalvoti apie valstybę, todėl asmeniniams poreikiams naudojame įprastus degalus iš degalinės. Vienas taip ir pasakė – kas bus su mūsų valstybe, jei negalvosime apie ją, o pirmiausia apie savo interesus?“

Toks požiūris, pasak M. Lukaševičienės, turėtų vyrauti ir valstybės tarnautojų galvose – jaunus ūkininkus reikia auklėti, paveikti pavyzdžiais, ugdyti, kad jie suprastų, jog visiems bus gerai tuomet, kai valstybei bus gerai, reikia būti dosniam valstybei, kad sektųsi visiems. Tačiau Lietuvoje dirbama kitaip – imamasi drastiškų priemonių, užspaudžiama, tada žmonės negali nei savo veiklos vykdyti, nei gyventi.

Valstybė nebemyli žmonių

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.