Žalieji pirkimai be skaičių – tik poezija

Svarbiausia nauda

Buvusi Vyriausybė buvo užsibrėžusi beveik visą ES pralenkiantį tikslą – viešieji pirkimai jau 2023 m. turėjo būti 100 proc. žalieji ir naudingi aplinkai. Tvirtinama, kad toks pionieriškas užmojis prieš dvejus metus nebuvo visiškai pasiektas (89 proc.), o šių metų pirmąjį ketvirtį jau skelbiama pergalė – VPT duomenimis, žalieji viešieji pirkimai yra beveik šimtaprocentiniai.

Lyginat tik tarptautinės vertės viešuosius pirkimus, ES vidurkis siekia 20 proc., o Lietuvoje jis triskart aukštesnis – beveik 70 proc.

Aplinkos ministerijos (AM) kanclerė Sigita Vasiljevaitė pasidžiaugė, kad jau ne tik Lietuva, bet ir Vakarų Europos šalys kelia tokius tikslus. Pavyzdžiui, Prancūzija 100 proc. viešųjų žaliųjų pirkimų pradės siekti nuo šių metų, taigi prancūzams iki lietuvių šioje srityje – dar labai toli. Tiesa, Nyderlandai tokius siekius brėžė dar 2015 m., tačiau nebuvo pateikta informacijos, kaip jiems pasisekė tai įgyvendinti.

„Svarbiausia žaliųjų pirkimų nauda – CO₂ išmetimų taupymas, taip pat daugėja tvarių produktų ir sertifikuotų tiekėjų. Be to, trečdaliu išaugo energiškai efektyvių produktų pirkimas – nuo 60 proc. 2023 m. iki 94 proc. 2024-aisiais“, – privalumus vardijo S. Vasiljevaitė.

Ji pabrėžė, kad žalieji pirkimai svarbūs ne tik dėl tvarumo ir kokybės, bet ir dėl gresiančių ES sankcijų – jeigu aktyviais veiksmais nesumažinsime CO₂ ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų, jau po kelerių metų gali grėsti sankcijos.

Kaip poezijos renginyje

AK pirmininkas Artūras Skardžius priminė, kad viešiesiems pirkimams valstybė išleidžia apie 8 mlrd. Eur, o Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad kai kurie žalieji pirkimai brango 6 kartus. „Ar nenukentės mūsų valstybės konkurencingumas? Kada brangsta, pavyzdžiui, dešra, prekybos centrai tiesiog mažina pakuotę ir, tarkime, vietoj 100 g už tą pačią kainą parduoda 80 g. Jeigu žalieji pirkimai brangsta, mažiau nuperkama darbų ir paslaugų. Ar yra kaštų ir naudos vertinimas?“ – teiravosi parlamentaras.

AK narys Ramūnas Vyžintas prašė pagrįsti, ar Lietuva, prisidegdama žalumu ir „pažalindama“ viešuosius pirkimus, ryškiai nepermoka. „Pagal duomenis, panašu, kad Lietuva labai brangiai moka už žalumą, brangiausiai ES. Kiek kainuoja paprastas ir žaliasis pirkimas, kur palyginimas? Reikalinga tokia analizė, kad žinotume, kiek tame žaliajame puritonizme yra ekonomikos ir sveiko proto, o kiek – viešųjų ryšių ir fantazijos“, – kalbėjo Seimo narys.

Parlamentaras Artūras Zuokas teigė pasijutęs kaip Poezijos pavasario renginyje, kur kalbama ne apie ekonomiką ir skaičius, o apie jausmus ir pojūčius. „Reikia kaštų ir naudos analizės, žaliojo ir standartinio pirkimo palyginimo, tada galima būtų profesionaliau diskutuoti, o dabar šnekame kaip poetai“, – palygino Seimo narys. Jis taip pat klausė, kiek netvariai turi dirbti įmonės, kad uždirbtų daugiau pelno, kurį išleistų brangesniems žaliesiems pirkimams?

AM kanclerė pripažino, kad toks klausimas kelia iššūkį ir pažadėjo komitetui analizę pateikti vėliau. „Čia svarbu, kad mūsų valstybė nemokėtų sankcijų, jeigu nepasieks ŠESD rodiklių. Žinome, kad daug taršos sukelia transportas ir, aišku, žemės ūkis. Šiuos sektorius bandome padaryti draugiškesnius“, – sakė S. Vasiljevaitė.

AM atstovai bandė tikinti, kad žalieji pirkimai ir produktai su ekologiniais ženklais nėra brangesni, tačiau AK nariai tuo nepatikėjo.

Iš kur tokia fantazija?

Jeigu jau yra pasiekti šimtaprocentiniai viešieji žalieji pirkimai, kaip tuomet tiesiami keliai – juk naudojamas bitumas ir taršiu dyzelinu varoma kelių statybų technika? AM kanclerė aiškino, kad kriterijai dėl žaliųjų pirkimų yra lankstūs. „Pavyzdžiui, tiesiant kelius, galime pasirinkti du iš penkių kriterijų ir pirkimas jau bus priskiriamas žaliajam“, – AM atstovė atskleidė, kaip Lietuvoje yra „pažalinami“ viešieji pirkimai ir tai pristatoma kaip pažanga.

AK narys Jurgis Razma pripažino, kad AM pademonstravo nemenką fantaziją, nustatydama kriterijus, kurie užtikrina tariamą žalumą, ir raportavo ES, kad mes šioje srityje esame tokie pavyzdingi. „Kol nėra bendrų reikalavimų visos ES mastu, tol yra sudėtinga palyginti. Viena šalis žaliuoju gali laikyti pirkimą, jeigu bus 1 proc. ekologiškų daržovių, o kita reikalauti ne mažiau 50 proc. ekologiškų produktų“, – svarstė politikas.

A. Zuokas priminė istoriją apie vienos didžiausių naftos kompanijų „British Petroleum“ (dabar – BP), kuri, ko gero, taikliausiai apibūdina Lietuvos žaliųjų viešųjų pirkimų pažangą: „1990 m. „British Petroleum“ nusprendė tapti „žaliąja“ kompanija ir paskelbė idėjų konkursą. Jį laimėjo viešųjų ryšių kontora, kuri pasiūlė bendrovės degalines perdažyti žalia spalva. Taip ši kompanija tapo žalia.“

Elektromobilis ar ekologiška mėsa?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.