Žalieji pirkimai – investicija į ateitį

Žalieji pirkimai – tai sąmoningas produktų ir paslaugų pirkimas, atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai. Pirkimas laikomas žaliuoju pirkimu, kai, perkant prekes ar paslaugas, pirmenybė teikiama toms, kurios turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. Pirkdamas produktą pirkimo vykdytojas savarankiškai nustato aplinkos apsaugos kriterijus, kurie yra susiję su pirkimo objektu, taikydamas bent vieną iš Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) numatytų aplinkosauginių principų. Tvarkos aprašą galima rasti čia.

Reikalavimai žaliesiems pirkimams

Rengiant technines specifikacijas, nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus, pasiūlymų vertinimo kriterijus, pirkimo sutarties vykdymo sąlygas ir (ar) kitus reikalavimus tiekėjams, projekto vykdytojas ir (ar) partneris turi laikytis žaliesiems pirkimams taikomų minimalių aplinkos apsaugos kriterijų, o perkama prekė, paslauga arba darbas turi atitikti bent vieną iš kriterijų:

• ilgaamžiškumo – prekė yra tvirta, ilgaamžė, funkcionali, prekei taikomas ilgesnis nei įprastas garantinio aptarnavimo laikas, produktas yra atsparus, ji ar jos sudedamosios dalys tinka naudoti daug kartų ir (ar) lengvai sutaisomos, ir (ar) keičiamos sudėtinės dalys, taikomos produkto remonto (serviso) paslaugos ir kt.;
• žiediškumo – prekei pagaminti ir (ar) tiekti, paslaugai teikti ar darbams atlikti naudojama mažiau gamtos išteklių ir (ar) sudėtyje yra pakartotinai panaudotų, ir (ar) perdirbtų medžiagų, panaudojamos antrinės žaliavos ir kt.;
• energijos efektyvumo – prekei pagaminti, tiekti ir (ar) naudoti, paslaugai teikti ar darbams atlikti sunaudojamos mažesnės energijos sąnaudos ir (ar) energija naudojama iš atsinaujinančių išteklių ir pan.;
• tvarumo (pakartotinis panaudojimas) – produktas ar prekė, virtusi atliekomis, yra lengvai tvarkoma, tinka paruošti pakartotinai naudoti ar perdirbti;
• saugos – prekei pagaminti, paslaugai teikti ar darbams atlikti naudojama mažiau ar nenaudojama pavojingųjų cheminių medžiagų, neteršiama aplinka ir nekeliamas pavojus sveikatai.

Numatyti aplinkosauginiai principai yra bendro pobūdžio kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar pirkimas žalias (t. y. priskiriamas prie žaliųjų), tačiau tai nėra tikslios formuluotės, kurias galima nukopijuoti į pirkimo dokumentus. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o pirkėjas nupirktų tai, ko reikia. Dėl to ir aplinkosauginiai reikalavimai turi būti tikslūs, suprantami ir aiškūs, susiję su pirkimo objektu, o ne deklaratyvūs, dviprasmiški ar abstraktūs.

Pirkimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodyti reikalavimai, jie turi būti susiję su pirkimo objektu ir patikrinami. Pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose negali būti tiesiog nukopijuojamas aplinkos apsaugos principas – „prekei pagaminti naudojama mažiau ar nenaudojama pavojingųjų cheminių medžiagų, neteršiama aplinka ir nekeliamas pavojus sveikatai“. Pirkimo vykdytojas, norėdamas nustatyti konkretų aplinkosauginį reikalavimą, kuris įgyvendintų aukščiau minėtą principą, turi būti išsiaiškinęs, kokios cheminės medžiagos yra naudojamos perkamam produktui, kokio sumažinimo pirkimo vykdytojas tikėtųsi iš tiekėjo ir pan. 

Atsižvelgiant į konkretaus pirkimo objekto savybes, konkretaus pirkimo aplinkybes bei būsimos sutarties vykdymo sąlygas, pirkimo vykdytojas priima sprendimą, kokiais įrodančiais dokumentais bus įrodinėjama atitiktis. Svarbu, kad pateikiamas dokumentas ir jame esanti informacija įrodytų arba patvirtintų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytam aplinkosauginiam reikalavimui.

Informacija, kokiais dokumentais tiekėjas gali įrodyti atitiktį keliamiems reikalavimams, privalo būti nurodyta konkretaus pirkimo dokumentuose. Nurodant atitikį žaliųjų pirkimų reikalavimui, turi būti nurodytas tiek pats reikalavimas, tiek informacija, kad tiekėjo pasiūlymas atitinka šį reikalavimą. Pavyzdžiui, įprastas garantinio aptarnavimo laikas traktoriams teisės aktais nėra nustatytas. Vykdant žaliąjį pirkimą, galima numatyti reikalavimą, susijusį su aplinkosaugos kriterijumi – ilgaamžiškumas. Koks įprastas garantinio aptarnavimo laikas taikomas traktoriams ar konkrečiai jų grupei, pirkėjas gali nustatyti atlikęs savarankišką rinkos analizę iš viešai prieinamos informacijos bei kreipdamasis informacijos į potencialius tiekėjus. Pavyzdžiui, prieš pirkdamas traktorių pirkėjas atlieka analizę ir nustato, kad vidutinė perkamo traktoriaus tipui tiekėjų taikoma garantija yra 2 metai, tai vykdant pirkimą jame nurodžius, kad garantija turėtų būti ne trumpesnė kaip 3 metai, būtų akivaizdu, kad yra ilgesnė už įprastai taikomą. Pirkėjo surinkta informacija prieš pirkimą būtų tinkamas pagrindas, kad reikalavimas buvo nustatytas teisingai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai vadovaujantis Pirkimų taisyklėmis numatomų pirkti prekių, paslaugų ar darbų pirkimų vykdyti neprivaloma, pareiškėjas ir (ar) partneris turi užtikrinti investicijų atitiktį žaliųjų pirkimų reikalavimams komerciniuose pasiūlymuose, t. y., kreipdamiesi į galimus tiekėjus dėl komercinių pasiūlymų, pirkimo vykdytojas ir (ar) partneris privalo numatyti minimalius aukščiau nurodytus žaliesiems pirkimams taikomus aplinkos apsaugos kriterijus ir užtikrinti jų atitikties įrodymą komerciniuose pasiūlymuose arba pateikti paaiškinimą, kaip užtikrinta atitiktis žaliųjų pirkimų reikalavimams, kaip numatyta SP Administravimo taisyklių 113 punkte.

Kada žalieji pirkimai neprivalomi

Įsigyjant kai kurias prekes, paslaugas ar darbus, minimalių aplinkosaugos kriterijų taikyti neprivaloma:

• perkant prekes, paslaugas ar darbus pagal šias SP intervencines priemones: „Konsultavimo paslaugos“, „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“, „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“, Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“, „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“, „Investicijos į melioracijos sistemas“ veikla „Reguliuojamo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Sumanieji kaimai“, kai įgyvendinama aplinkosaugos srities Sumanaus kaimo strategija, kuria siekiama aplinkosaugos tikslų;
• vykdant pirkimus, kai sudaromos žodinės sutartys (kai pirkimo vertė iki 15 000 Eur be PVM);
• vykdant žemės ir miškų ūkio transporto priemonių, kaip jos apibrėžtos 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros, pirkimus;
• kai tinkamoms finansuoti išlaidoms taikomi supaprastintų išlaidų mokėjimo būdai (fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos ar fiksuotoji norma), nustatomi konkretūs įkainiai tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal SP priemonės įgyvendinimo ar administravimo taisykles.

Žalieji pirkimai yra svarbūs ne tik prisijungiant prie Europos žaliojo kurso – tai svarbu kiekvienam gyventojui dėl mūsų pačių ir mūsų artimųjų ateities. Renkantis draugiškas aplinkai prekes ir paslaugas, žemės ūkio sektoriaus dalyviai ne tik reikšmingai prisideda prie tvarumo tikslų įgyvendinimo, bet ir suteikia galimybę taupyti lėšas ateityje. Žalieji pirkimai – tai galimybė sutaupyti medžiagų, energijos, sumažinti atliekų kiekį, sumažinti taršą ir išsaugoti aplinką. Todėl, perkant produktą, svarbu atsižvelgti ne tik į jo kainą ir kokybę, bet ir į viso produkto gyvavimo ciklo sąnaudas.

NMA informacija