Mantas Jasiukaitis iš Radviliškio rajono yra veiklus ir energingas, naujovėmis besidomintis jaunasis ūkininkas. Šiltnamiuose jis augina gana dideles agurkų plantacijas, o žiemą, kad nuolatiniai darbuotojai turėtų darbo, užaugina nemažai svogūnų laiškų. Mantas kartą per savaitę dirba ir mokytoju – Pociūnėlių pagrindinėje mokykloje dėsto informacines technologijas, be to, dar suspėja vadovauti ir aktyviai gimtojo Daugėlaičių kaimo bendruomenei.
Jaunasis ūkininkas pasakojo, kad agurkus auginti pradėjo būdamas 19 metų ir ūkininkauja jau beveik du dešimtmečius. Anuomet jis buvo Šiaulių universiteto pirmo kurso studentas, studijavo informacines technologijas. Visas atostogas ir savaitgalius plušėdavo savo šiltnamyje. Studijas baigė 2003 metais. Geriausias pavyzdys Mantui buvo tėvas Rimantas Jasiukaitis, kuris sovietmečiu, norėdamas prisidurti prie algos ir šeimai uždirbti daugiau pinigų, pastatė keturių arų šiltnamį ir ten augino agurkų. Sekėsi neblogai, šių daržovių derlius užaugdavo tikrai geras.
Manto gimtinė yra Daugėlaičių kaimas. Čia žemę dirbo jo senelis Juozapas Jasiukaitis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę jis kartu su savo sūnumi Rimantu pagal Valstiečio ūkio įstatymą asmeniniam ūkiui įsigijo žemės ir pradėjo ūkininkauti. Dabar tą žemę dirba trečioji ūkininkų Jasiukaičių karta: ūkininkauja ne tik Mantas, bet nemažą augalininkystės ūkį plėtoja ir jo brolis Gedas, o šiltnamiuose talkininkauja brolis Rimantas.
Jaunasis ūkininkas Mantas įsikūrė tėvų žemėje. Pirmasis jo šiltnamis buvo 13 arų. Studijuojančiam broliui agurkus auginti padėjo brolis Gedas. Paskui šiltnamių plotai vis didėjo. Po kelerių metų Mantas įregistravo jaunojo ūkininko ūkį. Dabar devyni M. Jasiukaičio šiltnamiai užima 1,85 ha plotą. Jo ūkyje dirba aštuoni nuolatiniai darbuotojai, o nuo balandžio pradžios iki lapkričio mėnesio, kai šiltnamiuose padaugėja darbų, jis papildomai priima 16 sezoninių darbininkų – tada ūkyje pluša net 24 žmonės. Šiltnamiuose reikia daug rankų darbo.
Nepertraukiamas procesas
Jaunasis ūkininkas pasakojo, jog iš svogūnų laiškų pajamų visai nedaug, bet šios veiklos neatsisako dėl to, kad nuolatiniai darbuotojai ir šaltuoju periodu turėtų darbo. Tęsiamas šiltnamyje nepertraukiamas gamybos procesas: svogūnų laiškus augina, paskui juos prekybai paruošia keturios moterys, dar keturi vyrai tvarko šiltnamius agurkams auginti, juos dengia ir ruošia naujajam sezonui. Pasak Manto, motyvacijos auginti nemažai svogūnų laiškų suteikia žinojimas, kad savo krašto žmonėms gali tiekti sveikos, kokybiškos produkcijos. Dalį svogūnų laiškų parduoda supirkėjams iš kaimyninės Latvijos. Svogūnų laiškai yra puikus vitaminų šaltinis, tinka maistui pagardinti, įvairioms salotoms, patiekalams papuošti. Ypač daug svogūnų laiškų šeimininkės perka prieš Kalėdas ir Naujuosius metus.
Praėjusį sezoną svogūnų laiškams auginti ūkininkas buvo nupirkęs 20 t svogūnų, o šį sezoną sodinti pirko perpus mažiau – tik 10 t svogūnų. Mantas kalbėjo, jog iš tų 10 t svogūnų ropelių planuoja užauginti 4,5 t vertingų žaliųjų laiškų. Darbai prasideda lapkričio pradžioje. Į plastikines dėžutes pripilama durpių ir ten pasodinami per naktį šiltame vandenyje mirkyti svogūnai, kuriems nupjaunamos viršūnėlės. Po trijų savaičių šiltnamyje užauginama sultingų ir sveikų svogūnų laiškų, jie supakuojami į specialius tinklelius ir paruošiami prekybai. Šiltnamyje svogūnų laiškai žaliuoja penkis mėnesius. Nuo balandžio pradžios kimbama į kitus darbus: prasideda pats didžiausias darbymetis – agurkų sezonas. Iš daigyno į šiltnamius pernešami agurkų kubeliai. Pirmasis šių daržovių derlius skinamas jau balandžio 25-ąją.
Jaunojo ūkininko užmojai
Jaunojo ūkininko Manto užmojai yra gana platūs, jis domisi naujovėmis, tad ūkinę veiklą plėtoja gana sėkmingai. Per sezoną šiltnamiuose užaugina 350 t agurkų: pavasario ir vasaros derlius daug didesnis – 300 t, o rudeniop užaugina 50 t.
M. Jasiukaitis nusiteikęs optimistiškai, kuria ateities ūkio viziją. Jis pasakojo apie šiltnamių plėtrą ir inovacijas. Iki vasaros pradžios Mantas pabaigs pastatyti modernią katilinę, joje bus du katilai vandeniui šildyti. Kurui bus naudojamos medžio drožlės. Kiekviename šiltnamyje bus paklota po 12 eilių vamzdžių, kuriais tekės ir šiltnamį šildys karštas vanduo. Agurkams reikia šilumos ir pakankamai drėgmės. Pastarieji pavasariai buvo gana vėsūs, pernai net gegužės mėnesio pradžioje sulaukėme didelių šalčių. Mantas paaiškino, kad šiltnamyje pakloti vamzdžiai turės ir kitą paskirtį – jie bus ir bėgiai, kuriais galės važiuoti vagonėliai. Į tuos vagonėlius sukraunami nuskinti agurkai, kurie vežami į sandėlį: taip darbas tampa daug spartesnis ir lengvesnis, nereikia tampyti dėžių ir nuskintų agurkų nešioti. M. Jasiukaitis pasakojo, kad šiltnamiuose yra įrengta automatizuota lašelinė laistymo sistema, kompiuteriu nustatoma laistymo programa.
Jaunojo ūkininko siekis – pastatyti modernius, tvirtus ir aukštus šiltnamius, kurių karkasas būtų ne medinis, o metalinis, ir svarbu, kad šiltnamiai būtų 4 metrų aukščio. Visiems sumanymams įgyvendinti reikia didelių investicijų. Mantas kalbėjo, jog stengiasi ūkininkauti ekonomiškai, dirba viską planuodamas, skaičiuoja ūkio išlaidas ir pajamas. Jis sukūrė nemažai darbo vietų. Šiltnamiuose darbuojasi daug vietinių gyventojų.
M. Jasiukaitis yra Daugėlaičių kaimo bendruomenės pirmininkas. Savo gimtajame kaime jis neseniai pasistatė modernų gyvenamąjį namą. Su žmona Nida augina dukrą Liepą, kuriai 11 metų, ir sūnų Ąžuolą, kuriam jau septyneri. Mantui patinka slidinėti, todėl žiemą jis stengiasi kur nors išvažiuoti. Vasarą, kai turi galimybių, į kelionę išsiruošia visa šeima. Ūkininkaujantis pedagogas sakė, kad jam smagu gyventi ir dirbti gimtajame kaime, čia visi savi, nuoširdūs ir geranoriški.
Aldona SIREIKIENĖ
ŪP korespondentė