Žaliosios technologijos iš ežero dugno laukia savo valandos

Ežerų dugne ir po durpių sluoksniu slūgso sapropelio klodai. Pasak geologų, ištekliai yra neriboti. Sapropelis galėtų teikti naudos žemės ūkiui ir net grožio industrijai. Skirtingai nei daugelio kitų Lietuvos gelmių išteklių, jo gavyba yra nesudėtinga. Deja, šiandien neeksploatuojamas nė vienas telkinys.

Biologiškai aktyvi organinė masė „Tai didelis nacionalinis turtas, naudingas ir perspektyvus tiek verslui, tiek valstybei. Be to, sapropelio produktai gali užkirsti kelią besaikiam sintetinių dalykų naudojimui“, - sako kaunietis Rimantas Pakamanis, kuris su bendraminčiais sapropelio tyrimais ir technologijų kūrimu susidomėjo dar 1990 metais. Ilgainiui mokslininkų komandos akiratyje atsirado vis daugiau temų, versle sėkmingai pritaikomų aukštųjų technologijų. Tačiau daug kur panaudojamas sapropelis, kurio nauda ir gražia ateitimi komanda nuoširdžiai tiki, verslininkų dėmesio vis dar nesusilaukia. Sapropelis – ežerinės kilmės organinė drebutinė arba smulkiai grūdėta masė, susidaranti iš dugno organizmų ir fitoplanktono, augalų irimo produktų, susimaišiusių su mineralinėmis dalelėmis. Tai biologiškai aktyvi medžiaga, kurios klodai ežero dugne siekia 0,5-7 metrus, o po durpėmis – iki 5 m storio sluoksnį. R. Pakamanis gali pasiūlyti net keletą kruopščiai paruoštų sapropelio panaudojimo technologijų: pašarų, trąšų gamybai, kosmetikai, kurui. Kiekviena šių technologijų turi savitų niuansų. Viskas prasideda nuo išgavimo būdo. Sapropelis iš dugno tiesiog siurbiamas, tačiau kai jį ketinama panaudoti maistui (pašarui) ar kosmetikai, masę reikia išgauti pasitelkus vakuumą, kad būtų išvengta sąlyčio su oru, išliktų unikalios medžiagos biologinis aktyvumas.

Koks pojūtis ant odos, liežuvio? Technologijos kūrėjai, kaip jau įprasta mokslo žmonėms, pabūna „bandomaisiais triušiais“. Išmėginę įsitikino: grynas sapropelis – drebutinė masė – palankiai veikia odą, ją tonizuoja, tinka veido ir kūno kaukėms. Natūralaus produkto pavyzdžių lietuviai buvo nusiuntę partneriams į Kanadą, Prancūziją, ir sulaukė puikių vertinimų. Kaunietis žino ne tik sapropelio pojūtį ant odos, bet ir jo skonį – ragavo su duona. „Stimuliuoja“, - trumpai drūtai nusako efektą. Vakuuminiu būdu išgautas sapropelis palankiai veikia visus gyvus organizmus. Tai puiki žaliava kombinuotiesiems pašarams, o dabartinėje rinkoje, kaip žinoma, labai trūksta efektyvių natūralių pašarų, ypač ekologinei gyvulininkystei, paukštininkystei. Siekdami maksimalaus rezul­tato, mokslininkai rado unikalų būdą, kaip sapropelį sujungti su melsvadumbliu spirulina. Problema ta, kad abu produktai aplinkoje yra nepatvarūs. O apdoroti šaltosios plazmos įrenginyje jonizuotu oru jie stabilizuojami, kartu sunaikinami nepageidautini žalingi mikroorganizmai. Ši lietuvių sukurta technologija yra unikali, daugiau niekur pasaulyje netaikoma. Ekologiškų kombinuotųjų pašarų efektyvumas gyvuliams ir paukščiams kadaise buvo tiriamas Lietuvos gyvulininkystės institute. Vėliau technologijos kūrėjai jau patobulinto produkto tyrimus atliko savo asmeniniuose ūkiuose. „Pasiekėme iki 12 proc. didesnį paukščių prieaugį, be to, iki 30 proc. sumažėjo gaišimų dėl sergamumo“, - optimistiškus mėgėjiškų stebėjimų rezultatus komentuoja R. Pakamanis. Ekologiško pašaro su sapropeliu ir spirulina poveikis kitoks nei sintetinių vitaminų ar augimo stimuliatorių, nes natūralios biologiškai aktyvios medžiagos organizmui tiesiog sudaro optimalias galimybes augti, pasisavinti tiek naudingųjų medžiagų, kiek reikia. Receptūrų skirtingiems gyvūnams ir jų amžiaus grupėms sudarymas, paros davinio rekomendacijos, pasak technologijų kūrėjų, turėtų būti jau pašarų ruošimo specialistų rūpestis. Ką sudomintų perspektyva gaminti ekologiškus kombinuotuosius pašarus su sapropeliu ir spirulina? R. Pakalnis dėl didžiųjų pašarų gamintojų abejoja – jiems verslas ir taip gerai sekasi. Turėtų būti entuzias­tai, kurie kitu kampu žvelgia į aplinką, produktų vartojimą. Technologijų kūrėjai tikisi, kad atsiras finansavimo ES lėšomis galimybės, ekologiškai tvarkingas technologijas nutars skatinti valstybė.

Geriau už mineralines trąšas Kad sapropelis yra gera trąša, žino daugelis. Tačiau veltui gaištume laiką ieškodami, kur jos įsigyti. Transportuoti ir seikėti patogia trąša masė tampa tik atitinkamai perdirbta. Pagal kauniečių siūlomą technologiją, sapropelio ir durpių mišinys (gali būti paukščių mėšlas su durpėmis) granuliuojamas ir džiovinamas. „Tinkamai sureguliavus proporcijas, į dirvą įterpta trąša veikia maždaug trejus metus. Tai priklauso nuo granulių formos ir dydžio, sutankinimo, sapropelio kiekio. Svarbu, kad tai ekologiška trąša. Sumaišyta su mėšlu, pakratais ji efektyvesnė už mineralines trąšas. Jau per savaitę galima pamatyti, kaip augalas pasikeitė. Trąša tirpsta tolygiai, lėtai atiduodama savo medžiagas, jų perteklius nepatenka į dirvą“, - granuliuotų sapropelio trąšų privalumus atskleidžia R. Pakamanis. Technologijos trūkumas tas, kad džiovinimas reikalauja daug energijos sąnaudų. Tačiau kauniečiai siūlo išeitį – panaudoti vadinamąją antrinę, atliekinę šilumą.

Irma DUBOVIČIENĖ Autorės nuotrauka

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.