Žemdirbiai daržovių nebrangina

Kalafiorų revoliucijos debatai paskatino „Ūkininko patarėją“ apsilankyti daržovių augintojų ūkyje ir iš pirmų lūpų išgirsti, kiek pačiam ūkininkui lieka pinigų iš kainos, pirkėjo sumokėtos už daržovę prekybos cent­ruose ar turguose.

Žiedinis kopūstas – „sunki“ daržovė Mėlynių kaime, Panevėžio rajone, ūkininkaujantis Paulius Čerkesas neabejoja, kad daržovių kainos labai priklauso nuo metų laiko. Pirmosios daržovės visada yra brangesnės, nesvarbu, kur jos užaugintos. Tiek parduotuvių, tiek turgų lentynose lietuviškų daržovių kol kas yra labai mažai, o „legendiniais“ tapusių lietuviškų žiedinių kopūstų iš viso dar nėra – tik atvežtiniai iš šiltesnių kraštų. P. Čerkeso spėjimu, galbūt ir ten, tuose šiltuose kraštuose, klimato sąlygos buvo prastos, šių daržovių mažai užaugo, o jų poreikis padidėjo, tad ir kainos pakilo. Kartu su tėvais ūkininkaujančio Pauliaus laukuose taip pat auginami žiediniai kopūstai, bet jų plotas labai nedidelis – tik iki vieno hektaro. „Kopūstas yra „sunki“ daržovė, nelengva ją užauginti kokybišką. Sudėtinga priežiūra, labai svarbu laiku nuimti derlių – ilgiau pabuvę laukuose pagelsta, nebetinka prekybai. Svarbus ir žiedinių kopūstų dydis, nes jie pardavinėjami vienetais, – pasakoja P. Čerkesas. – Lietuvoje apskritai yra mažai žiedinių kopūstų augintojų.“

Sausra pabrangino morkas P. Čerkeso manymu, vertinant šiųmetes daržovių kainas, reikėtų jas palyginti su praėjusių metų to paties meto kainomis. „Tokiu metu, pavyzdžiui, agurkai kainavo per 10 litų. Manau, kad jų kainos išliko tokios pat, kaip ir porų, salierų, bulvių. Lietuvoje šiltnamiuose užauginti agurką reikia nemažų investicijų. Labai daug priklauso ir nuo gamtos sąlygų. Jeigu trūksta saulėtų dienų, o neseniai taip ir buvo, didėja šiltnamių išlaikymo sąnaudos“, – sako pašnekovas. Anot jo, nuo praėjusių metų tikrai jaučiamos gerokai – apie 40 proc. – didesnės morkų kainos. Tai lėmė morkų augimo metu buvusi sausra. „Lenkijoje morkos neužaugo, todėl kaimynai net iš Lietuvos didžiųjų ūkininkų pirko morkų. Anksčiau to niekada nebuvo!“ – stebisi Paulius. Ūkininkai, P. Čerkeso teigimu, gauna kiek mažiau nei pusę kainos, kurią už daržovę sumoka pirkėjas. Į kainą įeina ir mokesčiai valstybei, ir prekybininkų antkainis. „Taip buvo visą laiką“, – sako jaunas žemdirbys.

Daržininko dalia – ne iš lengvųjų Nuo 2010-ųjų ūkininkaujantis P. Čerkesas mano, jog daržininko darbas sunkesnis nei, pavyzdžiui, grūdų augintojo. „Mus mažai tegali pavaduoti technika ar chemija – tenka pridėti daug rankų darbo ir prižiūrint augalus, ir nuimant derlių. Per sezoną ne kartą reikia ravėti rankomis, – aiškina Paulius. – Daržininko darbo sezonas, jei turi šiltnamių, prasideda vasario pabaigoje, o baigiasi gruodį ar sausio pradžioje. Vasarą kiek mažiau darbo būna liepą, kol nepradėtas lauko daržovių nuėmimas. O šiltnamiai neištuštėja iki lapkričio pradžios.“ 26 metų Paulius su tėvais triūsia apie 25 ha žemės ir 40 a užimančiuose šiltnamiuose. Laukuose augina porus, lapkotinius salierus, morkas, žiedinius kopūstus, šiltnamiuose – agurkus ir pomidorus. Čerkesų šeimos ūkis daržovių saugyklų neturi, todėl iš karto parduoda šviežią produkciją. Porus, salierus daugiausia realizuoja prekybos tinkluose, morkas, žiedinius kopūstus, šiltnamių daržoves – turguje, nes prekybos tinklams reikia didesnių kiekių, nei gali pasiūlyti nedidelis ūkis. Apie 4 ha apsodinę porais, šių daržovių derliaus Čerkesai gauna iki 20 t iš hektaro. Pirmosios daržovės, kurios po poros savaičių iš Čerkesų ūkio nukeliaus ant prekystalių, bus agurkai, auginantys savo vaisius vis dar šildomuose šiltnamiuose. Pomidorai čia bus pradėti skinti per Jonines, o lauko daržovės – morkos, porai, lapkotiniai salierai, žiediniai kopūstai – tik vasarą – nuo liepos vidurio ir rugpjūčio pradžios.

Daiva SKIRKEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.