Žemdirbiai nusivylė – pinigų imti nesiveržia

Žemdirbiai nesiveržia naudotis europine parama ūkiams modernizuoti – juos nuvilia paramos teikimo taisyklės ir per žemai nustatytos paramos „lubos“, teigia žemdirbių atstovai.  

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas Jonas Vilionis Eltai sakė, kad žemės ūkio sektoriaus padėtis yra labai sudėtinga. Smarkiai išaugus kuro, trąšų, pašarų kainoms, pasak jo, modernizuoti ūkiams trūksta nuosavų lėšų, o pasinaudoti europine parama trukdo biurokratinės kliūtys.

Žemdirbiai per šį kovą ir balandį galėjo teikti paraiškas paramai gauti ūkiams modernizuoti. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Nacionalinė mokėjimo agentūra pranešė, kad pasibaigus šiam pirmajam paraiškų surinkimo etapui, išankstiniais duomenimis, ūkininkų prašomos paramos suma visiems žemės ūkio sektoriams sudarė beveik 12 mln. Eur, arba vos trečdalį visos šiam kvietimui skirtos paramos sumos. Iš visų specializuotų žemės ūkio sektorių didžiausia investicijų suma skirta pieninės galvijininkystės atstovams – 19,4 mln. Eur paramos lėšų. Tačiau pieno ūkiai paprašė tik 7,4 mln. Eur paramos.

„Jei tik apsimokėtų, ūkininkai stovėtų eilėse prie paramos. Tačiau nustatytos paramos sąlygos visiškai neatspindi ūkininkų poreikių. Patys paskaičiuokite – sukurti vietą vienai karvei kainuoja daugiau kaip 14 tūkst. Eur, o maksimali paramos suma pagal priemonę – 300 tūkst. Eur. Čia net 20 karvių ūkio neįsteigsi“, – Eltai sakė J. Vilionis.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos pernai atlikto tyrimo duomenimis, pieno ūkiai, kuriuose laikoma iki 80 karvių, Lietuvos sąlygomis nėra efektyvūs. Tyrėjai nustatė, kad didesni ūkiai, kuriuose laikoma 240 ir daugiau melžiamų karvių yra atsparesni pieno kainų pokyčiams, investicijų grąžos rodikliai geresni, juolab kad tokiems ūkiams už žaliavinį pieną ir mokama brangiau.

Pasak J. Vilionio, asociacija ne kartą yra akcentavusi, kad pieno ūkiams paramos reikia, bet ji turėtų siekti bent 1,5 mln. Eur, tuomet galima iš esmės vykdyti plėtrą. „Valdininkai, ko gero, nori gerai pasirodyti ir tikisi, kad jei duos mažesnę maksimalią paramą, ja galės pasinaudoti daugiau ūkininkų. Bet gaunasi taip, kad ji tampa išvis neįdomi. O juk padidinus maksimalią sumą niekas nedraustų imti ir mažesnės paramos“, – sakė J. Vilionis.

Pasak jo, paramos dydis – toli gražu ne vienintelė priežastis, dėl kurios ūkininkai vengia naudotis parama. Keblumų kelia pertekliniai reikalavimai ūkiui norint gauti paramą, valdininkų kabinėjimasis prie smulkmenų paraiškose, tvirtina ūkininkų atstovas. Pasitaiko atvejų, kai ūkininkai vengia skųstis atsakingų valdininkų darbu, nes baiminasi patekti į juoduosius sąrašus ir taip palaidoti bet kokias viltis gauti europinę paramą.

„Ūkininkai garsiai ir atvirai apie tai kalbėti nenori, nes bijo užsitraukti nemalonę. Tačiau dalis reikalavimų būna perteklinių. Pavyzdžiui, turėti biojėgainę. Dažnai parama neteikiama dėl smulkių neesminių klaidų, kurias sunku sužiūrėti, kai taisyklės nuolat keičiasi“, – sakė LPGA vadovas.

Pasibaigus pavasariniam kvietimui teikti paraiškas ūkiams modernizuoti mažą aktyvumą rodė ir sodininkystės, daržininkystės bei uogininkystės ūkininkavimo atstovai.

Vieninteliai mėsinės gyvulininkystės atstovai paprašė skirti daugiau paramos, nei skirta paramai lėšų. Sektoriaus atstovai pateikė 11 paraiškų, kuriomis prašoma paramos suma sudaro daugiau kaip 1,6 mln. Eur, o šiam sektoriui skirta beveik 1,06 mln. Eur paramos lėšų.

Eltos fotoinformacija