Žemdirbiai rengiasi suvažiavimui

Platus problemų ratas

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad suvažiavimas, kuriame bus susitikta su Vyriausybės atstovais, yra ne protestas, o savotiška tolesnių darbų pradžia. „Jei į mūsų pageidavimus, nuomonę tiek vidaus politikoje, tiek ir tarptautiniu lygmeniu nebus atsižvelgta, tuomet bus svarstomos kitos priemonės“, – pažymėjo E. Bičius. Rengiama rezoliucija, kurioje išdėstyti įvairūs ūkininkams aktualūs, spręstini klausimai – ar žemės ūkio sektorius bus pripažintas strateginiu valstybės sektoriumi, ar jis bus prioritetas, derantis dėl naujosios daugiametės finansinės perspektyvos, ar valdžios atstovai pasiryš tvirtai įsipareigoti žemės ūkio sektoriui nedidinti mokestinės naštos, ar bus ieškoma pagalbos priemonių sunkumų patiriančioms atskiroms žemės ūkio šakoms ir pan. Be to, būtina pagaliau pasiekti ES išmokų už pasėlius ir žemės ūkio naudmenas suvienodinimo. Ūkininkams turėtų būti sudaroma galimybė gauti paramą investicijoms, o žemės ūkio kooperatyvams – savo veiklai plėtoti.

Įžvelgia teigiamų pokyčių

Paklausti apie situaciją ir tendencijas žemės ūkyje, ūkininkai, bendrovių atstovai buvo panašios nuomonės – problemų ir spręstinų klausimų yra, bet, atėjus „Nemuno aušros“ žemės ūkio ministrui, reikalai pradėjo judėti į gerąją pusę.

Šiaulių r. veikiančios Naisių žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) pirmininkas Zenonas Šerkšnys ŪP tvirtino, kad šis pavasaris teikia nemažai vilčių. Pasak jo, pasikeitus žemės ūkio ministrui, matyti daug teigiamų pokyčių. Atskiri ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės sulaukia vis geresnių naujienų.

„Labai gerai, kad supaprastinta pasėlių ir žemės ūkio naudmenų teikimo tvarka. Nebereikės kiekvienais metais „kėlinėti“ tų pačių nuomos sutarčių. Džiugu, kad ir dalyvaujant žalinimo ekoschemose nebereikia palikti 5 proc. žaliojo pūdymo. Žalinimo reikalavimus gali atitikti ir posėliai“, – teigiamas tendencijas vardijo Z. Šerkšnys. Jis minėjo, kad bent jau kol kas idealus yra ir pavasaris, tad prastesni orai situacijos nepablogins. „Svarbiausia, kad gamta nepagailėtų drėgmės. Tuomet tikrai viskas bus gerai. Dabar žemė jau gerokai išsausėjusi, galima pradėti sėją“, – dar iki orų atvėsimo tvirtino Naisių ŽŪB pirmininkas.

Kelmės r. Gaštynų k. ūkininkas Tadas Butkus, su tėvu ir broliu šeimos ūkyje dirbantis daugiau kaip 1 tūkst. ha žemės, teigė, pasikeitus žemės ūkio ministrui, jau įžvelgiantis teigiamų pokyčių Lietuvos žemės ūkio politikoje. „Paprastinama pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo tvarka – tai tik vienas pavyzdys, kai atsižvelgiama į ūkininkus. Pagriovių nuo 3 m iki 1 m susiaurinimas – irgi protingas dalykas. Ūkininkai gali tikėtis daugiau paramos, nes padidintas biudžetas“, – redakcijai vardijo T. Butkus.

Kelmiškis ūkininkas teigė, kad visoje ES pasigendąs daugiau lygybės tarp žemdirbių. Ir nevienodos išmokos už pasėlius yra neteisybė. Europa, pasak T. Butkaus, veržiasi į žaliąjį kursą, bet ar tikslingai ir protingai – jau klausimas.

„Labai svarbu, kad mums būtų mažinama biurokratinė našta, kurios tikrai yra daug. Tarytum pamirštama, kad mes norime kuo greičiau užauginti produkciją, o ne sėdėti prie kompiuterių ir, pavyzdžiui, nuolat tvarkyti augalų apsaugos žurnalus. Bet daugiausia rūpesčių kiekvienam ūkininkui pirmiausia kelia gamta. Čia jau nepasakysiu nieko naujo“, – pastebėjo ūkininkas.

„Turime ką pasakyti“

Į penktadieninį LŽŪT atstovų suvažiavimą, kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) atstovas, vyks ir Šiaulių r. Viekvedžių k. ūkininkas Rolandas Linkus. „Spręstinų, diskutuotinų problemų yra daug. Viena iš opiausių ir svarbiausių – nestabilios kainos. Į žemę įdedama kur kas daugiau lėšų, negu gaunama pardavus užaugintą derlių. Degalų, trąšų kainos tik kyla, auga kitos sąnaudos. Nors žinotume, kiek kainuos kviečių ar kitų kultūrų 1 t, tuomet galėtume planuoti tolesnę ūkio ateitį. O dabar dėl išlaidų ir pajamų neatitikimo kartais tenka dirbti beveik veltui. Prieš porą metų jautienos 1 kg kainavo 2,20 Eur, dabar – 1 Eur brangiau. Bet gyvulių auginama kur kas mažiau“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Pasak R. Linkaus, žemės ūkis ir maisto pramonė yra strategiškai svarbus šalies sektorius, būtinas šalies saugumui užtikrinti. Todėl Vyriausybė į ūkininkų siūlymus, reikalavimus turi atsižvelgti. „Be savo mėsos, pieno – niekaip, neišsigelbėsime įvežtiniais produktais. Vyriausybės atstovams turime ką pasakyti. Manau, kad būsime išgirsti ir suprasti. Tikimės konstruktyvios diskusijos“, – vylėsi Šiaulių r. ūkininkas.

Vaizdingose, kalvotose Bubių apylinkėse R. Linkus augina 40 mėsinių galvijų. Bet, kaip prisipažino, ko gero, neilgai ūkininkaus. „Sveikata nebe ta. Be to, prie mūsų artėja pavojingos virusinės gyvulių ligos. Viso pasaulio nebeišgelbėsiu. Yra jaunų žmonių, gal jie norės ūkininkauti. Bet dėl Lietuvos žemės ūkio ateities visi turime stengtis“, – ŪP tvirtino R. Linkus.

Neramu dėl grūdų kainų

Beveik 33 metus veikianti Pakruojo r. Guostagalio ŽŪB užsiima ir augalininkyste, ir gyvulininkyste. Bendrovės direktorius Romualdas Bartkevičius neslėpė, kad labiausiai neramu dėl grūdų supirkimo kainų, kurios, sugretinus išlaidas, tikrai nėra didelės. Apie grūdų savikainą, ūkių pelningumą reikia kalbėti ir žemdirbių suvažiavime. Pieno supirkimo kainos pastaruoju laiku, pasak direktoriaus, stabilizavosi.

„Mišriojo ūkio privalumas – akivaizdus. Jei viena ūkio šaka pradeda šlubuoti, kita patempia. Mums kažkaip pavyko abi šakas išsaugoti, nors tiek bendrovės, tiek ir pavieniai ūkininkai gyvulių dažnai atsisako. Suprantama – su gyvuliais kur kas daugiau darbo negu auginant grūdines kultūras, reikia daugiau darbuotojų ir panašiai. Dabar matome, kad mūsų sprendimas neatsisakyti gyvulininkystės pasiteisino, nors per ilgus veiklos metus situacijų būta įvairių. Kažkaip išsilaikėme“, – teigė R. Bartkevičius.

Autorės, redakcijos ir Tomo PINTULIO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.