Žemdirbiai skęsti grūduose nebenori

Mažos šalies grūdų derliai kasmet darosi vis ambicingesni. Ekspertai tvirtina, kad, nepaisant prastos šiųmetės javapjūtės, iš 5 mln. t viršijančio grūdų derliaus vidaus poreikiams (maistui, pašarui, sėklai ir perdirbti) prireiks tik 2 mln. t, o antra tiek tenka eksportuoti. Tačiau agropolitikai ir ekonomistai tvirtina, kad eksportuoti žaliavą – nepelninga, maža pridėtinė vertė. Sėkmingas „Pienas LT“ pavyzdys „Ūkininko patarėjui“ mestelėjo idėją suremti žemdirbiams pečius ir kurti kooperatyvą grūdams perdirbti. Specialistams tvirtinant, kad lietuviškas spiritas tapo vėl konkurencingas, pradėjo kirbėti mintis steigti kooperatinę žemdirbių spirito varyklą, kuri bent iš dalies galėtų išspręsti kasmetes grūdų realizavimo problemas.

Idėją sveikintų Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas, išgirdęs iš „ŪP“ šią idėją, neslėpė nuostabos, tačiau pripažino, kad tiek jis, tiek ir visi žemdirbiai iniciatyvą sveikintų. Pasak jo, bet koks grūdų perdirbimas Lietuvoje ūkininkams būtų naudingas. „Didžiausia mūsų bėda ta, kad didžiąją dalį grūdų tenka eksportuoti, o išvežti žaliavą nėra naudinga nei valstybei, nei verslui. Daug geriau eksportuoti produkciją, kuri turi didesnę pridėtinę vertę, nesvarbu, kokia ji bebūtų. Aišku, blaivininkai pradės rėkti, kad nugirdysime Lietuvą, tačiau į visa tai reikia žiūrėti iš ekonominių pozicijų. Didžiąją spirito dalį importuojame iš užsienio. Savo grūdus išvežame, o štai spiritą importuojame, – stebėjosi A. Macijauskas. – Juk spiritą galima gaminti ne tik gėrimų pramonei. Jis naudojamas plačiai: konditerijoje, medicinoje, chemijos pramonėje, taip pat iš spirito gaminamas kuras, taigi spirito gamyboje alkoholiui skiriama tik nedidelė dalis.“ Geranoriškai iniciatyvą priimtų ir būsimasis žemės ūkio ministras Bronius Markauskas užtikrindamas, kad šiuo klausimu su idėjos organizatoriais diskutuotų atvirai ir noriai, tačiau neslėpė, kad šiandien dar yra daugybė niuansų, kuriuos reikėtų įvertinti ir nutarti, kaip ir kas būtų daroma. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis pritaria B. Markauskui, kad pirmiausia būtina parengti kruopščią situacijos analizę, o tam, pasak jo, prireiktų ne mažiau nei vienų metų. „Lietuvoje gaminant alkoholį tautiško spirito praktiškai nereikia. Kurui – bioetanolio gamyba jau buvo vykdoma ir nepasiteisino (daugiau „prigijo“ biodyzelinas). Mūsų pramonė nebūtų pajėgi „suvalgyti“ tiek lietuviško spirito. Kur Lietuvoje reikia grūdų spirito ir kokia būtų jo savikaina – visa tai turėtume aiškiai matyti kalbėdami apie kooperatinę įmonę su žemdirbiais. Jeigu prieš perdirbant grūdų žaliavą gaunamos pajamos bus konkurencingos su eksporto kainomis, o taip manau ir turėtų atsitikti, tada galime bandyti įvairias priemones tam įgyvendinti“, – „ŪP“ sakė R. Krasuckis.

Lietuviškas spiritas – aukštos kokybės ir tik eksportui Grūdininkų asociacijos vadovas atskleidė, kad kooperatinė žemdirbių spirito varykla neturėtų apsiriboti vidaus rinka. „Šią idėją palaikytume tik tuomet, jeigu būtų gaminamas labai aukštos kokybės spiritas eksportui. Mūsų rinka labai maža ir ji neturėtų jokios didesnės įtakos grūdų auginimui. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis, turime daug kokybiškos ir nebrangios žaliavos, tad galime išgauti aukščiausios kokybės produktą. Turėtume eiti tuo pat keliu, kuriuo ėjo ir kooperatyvas „Pienas LT“ – gaminti produktus ne vidaus rinkai, o eksportui. Žemės ūkio produkcijos pagaminame dešimteriopai daugiau nei patys suvartojame, tad vienintelis kelias – eksportas“, – neabejoja A. Macijauskas. „Jeigu atsirastų iniciatoriai, kurie ieškotų naujų rinkų – tai būtų fantastiškas dalykas“, – džiaugėsi B. Markauskas neabejodamas, kad tokiu atveju padidėtų ir grūdų poreikis šalyje. R. Krasuckis antrina kolegoms, pridėdamas, kad grūdininkai turėtų orientuotis į eksporto rinką, siūlydami produktą, kurio gamyba pasaulyje nėra išplėtota.

Parama priklausys nuo pasirinktos veiklos krypties „Skiriant finansavimą žemės ūkio kooperatyvui grūdams perdirbti, lėšas galima skirti pagal iki šiol galiojusią tvarką, t. y. finansavimas susidarytų iš žemdirbių, kaimo plėtros ir valstybės lėšų. Jeigu žemdirbiai bandytų orientuotis į kuro pramonę, būtų galima ieškoti finansavimo ir kituose fonduose, galbūt prisidėtų Ūkio ministerija, skirdama paramą iš struktūrinių fondų“, – sakė R. Krasuckis. Tačiau specialistas pabrėžė, kad parama nebus suteikiama, jeigu kooperatyvo veikla būtų nukreipta vien etilo alkoholiui gaminti. „Jeigu spiritas būtų gaminamas alkoholiui, tuomet tai yra neremiama ūkinė veikla. Kooperatyvui orientuotuojantis vien tik į tai, ES paramą tektų pamiršti. Kitas atvejis, jei spiritas būtų gaminamas kaip bioetanolis eksportui, tada galima bendradarbiauti su Ūkio ministerija ieškant būdų, kaip vystyti šią ūkio pramonę. Jeigu kooperatyvas atrastų produktą, kuris yra remtinų produktų sąraše, jis, be jokios abejonės, galėtų būtų remiamas ir iš ES fondų“, – užtikrino ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius R. Krasuckis.

Būtų ieškoma prioritetinio kapitalo Kalbant apie paramą kooperatyvui, panašios, kiek atsargios pozicijos laikosi ir B. Markauskas. „Atėjus naujai Vyriausybei reikės pažiūrėti, kiek lėšų dar yra likę, nes po 2020-ųjų metų finansai bus smarkiai apkarpyti, mat jau šiandien Briuselyje kalbama, kad lėšos žemės ūkiui bus gerokai mažinamos. Tad jeigu tai butų konkurencingas projektas ir dar spėtume į šį finansinį laikotarpį, lėšos būtų peržiūrimos. Vienai tikslinei įmonei visų lėšų, žinoma, skirti negalėsime, tačiau stengsimės rasti prioritetinio kapitalo padedant besikuriančiam kooperatyvui. O tai, ką jis gamins – duoną ar spiritą, labai didelės reikšmės neturi, – pažymėjo B. Markauskas. – Aišku, Vyriausybėje būtų svarstoma, ar tai yra mūsų prioritetas. Tačiau vertinant tai, kad būtų kuriamas žemdirbių kooperatyvas, o produkcija gaminama eksportui, visokeriopai remtume ūkininkų pastangas užsidirbti daugiau pajamų. Matome, kad neišvengiamai susiduriame su krizėmis, supirkimo kainų svyravimais, o valstybė tam tikra prasme susimažintų naštą, skirdama paramą krizės metu, mat ūkininkai, turėdami papildomą pinigų šaltinį, galėtų lengviau suvaldyti savo veiklos riziką.“

Spiritui gaminti tiks ir pašariniai grūdai Kad kooperatinė žemdirbių spirito varykla būtų pajėgi aprūpinti Lietuvos maisto pramonę, LGAA pirmininkas neabejoja, tačiau jis prideda, kad ji išspręstų ir kokybės problemą, mat jis sako nepasitikintis šiandien importuojamo spirito kokybe. Patyręs grūdų augintojas A. Macijauskas pasakoja, kad spirito gamybai ekstra klasės ar I klasės grūdai nebūtini, nes aukščiausios klasės grūduose gausu baltymų, o šie spirito gamybai nereikalingi, tad ūkininkai galėtų realizuoti pašarinius, krakmolingus grūdus. „Alkoholį pagaminti galima tik iš angliavandenių, t. y. iš krakmolo, o ne iš baltymų. Krakmolo daugiausia turi pašarinės kokybės grūdai, tačiau šie grūdai turi būti nepažeisti ligų, be toksinų, nes norint eksportuoti produktą, svarbu orientuotis į aukštą kokybę“, – pabrėžė A. Macijauskas.

Kitos grūdų naudojimo alternatyvos Bioetanolio gamyba iš grūdų Lietuvoje būtų ne naujiena, mat tuo jau bandė verstis dabar bankrutavusi AB „Biofuture“. Nors bendrovė buvo užsibrėžusi gana ambicingus tikslus, ES vykdoma politika (2020 metais degaluose turėjo būti nustatyta 10 proc. etanolio riba, tačiau nusprendus šią dalį sumažinti iki 5 proc. – paklausa sumažėjo) pakoregavo jos planus netinkama linkme. Prie bendrovės nuosmukio prisidėjo ir valstybės nenoras skirti paramą. Teigiama, kad grūdų kaloringumas menkai tesiskiria nuo medienos ar jos granulių, tad grūdus buvo bandyta panaudoti kaip biomasę kurui. Tačiau tokią metodiką asmeniškai išmėginęs LGAA pirmininkas A. Macijauskas sako nematantis reikalo grūdų naudoti kaip žaliavos kurui ne tik dėl moralinių priežasčių (lietuviams itin skaudu išaugintus grūdus panaudoti ne maistui ar pašarams), bet ir dėl to, kad pasaulyje kritus naftos ir dujų kainoms galima šildytis ir pigiau.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys 

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.