„Žemdirbio vasara 2016“: klimato kaitos prognozės ir pasekmės

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė Klimato kaitos įtaka daugiamečių žolių kolekcijai: vienos jų jautrios šiltam žiemojimo periodui, kitos nepakančios drėgmei, trečioms žaliuoti trukdo vėsus pavasaris. Seniai tradicine tapusi mokslinė–praktinė konferencija „Žemdirbio vasara“ šį kartą analizavo šiltėjančio klimato įtaką augalų veislėms, derliui, būtinybę modernizuoti techniką naujoms auginimo technologijoms įgyvendinti. Toks dėmesys klimato kaitai neatsitiktinis: šis procesas vis labiau lemia dirvožemio savybes, augalų vegetacijos pokyčius, veislių prisitaikymą prie kintančių gamtinių sąlygų, o tai turi įtakos augalų derlingumui ir pasaulio apsirūpinimui maistu. Prie klimato kaitos pateiktų siurprizų pirmiausia teks prisitaikyti žemdirbiams, ir ne tik prisitaikyti, bet pagal galimybes lėtinti kaitos spartą. Jau dabar pasaulio ir šalies mokslininkai tiria, kaip išlaikyti derlingumą ir derliaus kokybę. Kad žemdirbiai susipažintų su klimato kaitos procesais ir priemonėmis, padedančiomis visa tai švelninti, Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) kartu su partneriais (LŽŪKT, LAMMC, LSMU Gyvulininkystės institutu) turi tikslą – įsteigti klimato kaitos demonstracinį centrą. Pesimistinis ir optimistinis scenarijai Žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis įsitikinęs, kad ASU Bandymų stotyje atliekami moksliniai tyrimai yra neišsemiamas žinių ir patirties aruodas. Mokslinė–praktinė konferencija „Žemdirbio vasara“ šiemet žinių duris atvėrė dvidešimtą kartą. LAMMC direktorius prof. Zenonas Dabkevičius, LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė ir ASU Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička – kasmečio renginio organizatoriai, dalyviai ir mokslo naujovių skleidėjai. Dabar pasaulyje yra 7,4 mlrd. gyventojų ir prognozuojama, kad 2050 m. jų gyvens per 9 mlrd. Poreikiai maistui didės, nes kasmet reikės pamaitinti apie 80 mln. žmonių daugiau. O dirbamos žemės plotai mažėja: 1960 m. vienam gyventojui teko 0,46 ha, o 2050 m. – tik 0,18 ha. Taigi iš to paties žemės ploto, nedidėjant savikainai, produkcijos gauti reikės daugiau ir žemės ūkio našumas per artimiausius 30 metų turės padvigubėti. Gyvulininkystės produktų paklausa irgi turės padidėti apie 70 proc. Klimato pokyčius nulemia naikinami miškai, nykstantis derlingas dirvožemis, augantys miestai, didėjantys anglies dvideginio kiekiai, turintys tiesioginės įtakos šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms (ŠESD). Tad ūkininkavimo sėkmę nulems į klimato kaitos dirgiklius reaguojančios ir prisitaikančios gamybos sistemos. LŽŪKT direktoriaus pavaduotojos Giedrės Butkienės teigimu, Europos žemyno šiauresnėse šalyse augalų vegetacija irgi ilgės, be to, klimato kaita lems nenuspėjamus meteorologinius reiškinius. Šiauriau esančiai Lietuvai žemės ūkio gamybai sąlygos palankesnės (didesni ir nepalankūs klimato pokyčiai bus jaučiami piečiau esančiose šalyse), tačiau šiltnamio efekto plėtrai pristabdyti gamyboje teks taikyti atitinkamas priemones. Siekiama, kad vidutinis temperatūros pakilimas pasaulyje iki 2100 m. neviršytų 1,5 laipsnio pagal Celsijų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedros prof. Romualdo Juknio, šiuo metu nerimą kelia didėjantys naudojamų trąšų ir pesticidų kiekiai, o būtina galvoti, kas bus su žemės ūkiu po 30 ar daugiau metų? Juolab kad sudarytas pasaulio ateities klimato prognozių variantas (2011 m.) iki 2100 m. „Pats palankiausias (optimistinis) socialinės ir gamtinės raidos vystymosi scenarijus – 2030 m. anglies dvideginio koncentracija ore pasieks maksimumą (~490 ppm), paskui mažės ir ties 2070 m. pasieks industrinį lygį. Pats nepalankiausias (pesimistinis) scenarijus – kelias, kuriuo visuomenė vystosi dabar. Šio amžiaus pabaigoje anglies dvideginio koncentracija pasiektų 1370 ppm ir vidutinė pasaulinė Žemės paviršiaus temperatūra, palyginti su 2000 m., padidėtų 4,2 oC. Atlikti skaičiavimai parodė, kad pagal pesimistinį scenarijų iki šimtmečio pabaigos vidutinė temperatūra Lietuvoje pakiltų 4,9 oC, o iki 2050 m.– vienu laipsniu“, – klimato kaitos pokyčius paskelbė profesorius. Ekologiškai auginami žieminiai rapsai – tarpueiliuose piktžolės naikinamos drėgnaisiais vandens garais. Augalininkystei klimato kaita reikšminga „Kadangi Lietuvoje vyrauja augalininkystės ūkiai, kasmet gamta pateikia vis kitų pokyčių, tad žemdirbiai jau dabar renkasi klimato sąlygoms tinkamas augalų veisles. Šių ūkių įtaka klimato kaitai menka, juolab kad žemdirbiai ieško ir jau perka techniką, kuri dirbdama išmeta mažiau dujų ir taip prisideda prie šiltnamio efekto mažinimo, – aiškino G. Butkienė. – ŠESD emisijas (patekimas į aplinką) šalies žemės ūkyje teks sumažinti apie 10–12 proc.“ Kaip? Pasak pranešėjos, yra kelios svarbiausios priemonių grupės: mineralinio azoto trąšų kiekio mažinimas; anglies junginių kaupimas dirvožemyje ir biomasėje; mėšlo ir kitų organinių atliekų perdirbimas, iškastinio kuro (degalų) naudojimo efektyvinimas; gyvulių pašarų sudėties keitimas (kad sumažėtų metano ir azoto oksido išsiskyrimas virškinimo trakte ir srutose). ASU Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktorius prof. Vaclovas Bogužas teigia, jog ŠESD procesą žemdirbiams suvaldyti nebus lengva. Didžąją žemės ūkio veiklos ŠESD emisijos dalį sudaro atitinkamų junginių (anglies dvideginio, metano, azoto ir kt. ) dujos, išspinduliuojamos iš dirvožemio. „Lietuvos dirvožemiai negausūs organinės anglies ir humuso, tad žemdirbių laukia didelis rūpestis, kaip esamus kiekius išlaikyti ir padidinti,– kalbėjo V. Bogužas. – Šiam nesparčiam procesui teks taikyti nemažai agrotechninių priemonių: kai kurios jau minėtos, tačiau nereikia pamiršti vienos svarbiausios – tausojamosios žemdirbystės.“ Vis dažniau kalbant apie klimato pokyčius, šalies žemės ūkio mokslininkai atlieka nemažai įvairių bandymų, susijusių su augalų vegetacijos trukme, sėjos laiku, tręšimu, biologinių preparatų tinkamumu ir t.t. Konferencijos dalyviams buvo pateikti pastarųjų dešimtmečių klimato kaitos duomenys, susiję su žieminių kviečių vegetacijos trukme. Rekomendacijos rengtos remiantis LAMMC Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stoties ilgalaikiais stebėjimais (1961–2010 metų). Analizuojant fenologinių fazių pokyčius, pagrindinis dėmesys skirtas vegetacijos trukmei. Apsiribota keturiais augimo tarpsniais – tai sudygimas, ramybės periodo pradžia, vegetacijos atsinaujinimas pavasarį, branda. Apibūdinęs vegetacijos tarpsnių trukmę, prof. R. Juknys pateikė išvadas: pagal optimistinį klimato kaitos scenarijų iki šio šimtmečio pabaigos numatomas keturių dienų vegetacijos paankstėjimas. Pagal pesimistinį – vegetacija paankstės maždaug dvi savaites. Tiriama, kaip sėjos laikas daro įtaką atskirų žieminių kviečių veislių peržiemojimui, produktyvumui ir grūdų kokybei. Pasak ASU žemės ūkio ir maisto produktų instituto doc. Ilonos Vagusevičienės, skirtingais sėjos terminais buvo sėti `Skagen` veislės kviečiai, o priešsėlis buvo kmynai. Rezultatai rodo, kad geriausiai žiemoja tie augalai, kurie iki rudeninės vegetacijos pabaigos spėja gerai išsikrūmyti. Rugsėjo 10 d. sėja augalams sudarė tinkamiausias sąlygas išsikrūmyti, tačiau, nelygu klimatas, pavasarį vešliausi augalai buvo pasėti spalio 1 d. Mokslininkės teigimu, siekiant įvertinti skirtingų veislių žieminių kviečių derlingumą ir grūdų kokybę, 2014–2015 metais ASU Bandymų stotyje atlikti bandymai su 9 žieminių kviečių veislėmis. „Horsch“ sėjamosios modelis 4 DC: įmontuoti kompiuteriai kontroliuoja ir reguliuoja visas operacijas. Darbinis plotis – 4 m. Vokiški „Isaria“ davikliai skenuoja ir įvertina augalų būklę. Skirtingose pasėlių vietose išberiami kintantys trąšų kiekiai. Analogiški bandymai atliekami ir su rapsais. Prof. Rimanto Veličkos nuomone, žemdirbiai jau pradeda abejoti: vasariniai rapsai yra ankstyvos ar vėlyvos sėjos augalai. Buvo atliekami bandymai tiriant vasarinių rapsų derliaus ir sėjos laiko sąsają. Pasirinkti aštuoni sėjos terminai, nes sėjos laiką sieti su konkrečia data netikslu. „Vienų metų tyrimai parodė, kad optimali vasarinių rapsų sėja yra tuomet, kai dešimtadienio vidutinė paros temperatūra siekia 8-10 oC šilumos, – aiškino profesorius. – Didžiausias vasarinių rapsų derlius, apie 2 t/ha, gautas pasėjus juos balandžio 20 d., praėjus 5 d. nuo dirvos fizinės brandos.“ Naujausių kombainų pasirinkimas: „Lytagros“ siūlomas „New Holland CX 8.85“, „Dojaus Agro“ – „John Deere S670 i“. Technika tobulėja kasmet Po teorinių konferencijos paskaitų dalyviai ASU Bandymų stoties laukuose klausėsi mokslininkų V. Bogužo, I. Vagusevičienės, Evaldo Klimo, Irenos Pranckietienės mokslinių tyrimų apibendrinimų, apžiūrėjo Bandymų stoties laukuose vešinčius pasėlius, naujus įsėlius, daugiamečių žolių kolekciją, ekologiškai auginamus rapsus. Žemdirbius domino ekspozicijoje esanti moderniausia žemės ūkio augalų priežiūros technika, vis tobuliau analizuojanti optines augalų savybes ir tiksliau pateikianti tręšimo rekomendacijas. ASU Žemės ūkio inžinerijos fakulteto doc. Remigijus Zinkevičius aiškino, kaip specialūs jutikliai skenuoja augalus ir pagal optines jų savybes apskaičiuojami ir išberiami tame pačiame lauke kintantys azoto trąšų kiekiai. Ši sistema sudaro galimybę mažiau teršti aplinką ir taikoma tiksliojoje žemdirbystėje. UAB „Vilkas Avia“ vadovas Kęstutis Staniulis kartu su ASU darbuotojais sukūrė unikalų aerofotonuotraukų ir hiperspektrinio skenavimo metodą, kurio paskirtis žemės ūkyje labai plati. Viena jų – pasėlių skenavimas ir duomenų apdorojimas, nustatant optimalius trąšų kiekius. Skraidymo valanda kainuoja 300 Eur, o antra tiek – duomenų apdorojimas ir rekomendacijų pateikimas. Techniką demonstravo dvi bendrovės – UAB „Lytagra“ ir „Dojus Agro“. Dėmesio sulaukė įspūdingas kelių dešimčių metrų ilgio sijas turintis savaeigis purkštuvas „Amazone Pantera 4502“, kuris tiksliai išpurškia pesticidų tirpalą. Purkštuvo sijų ilgis yra 36 m, tačiau „Lytagros“ vadybininkas Sigitas Kliauga sakė, kad sijų ilgis gali siekti ir 40 m. Renginio dalyvius domino „Amazone“ išmanusis trąšų barstytuvas „ZA-TS 3200“. Juo laukus galima tręšti kintama norma pagal sudarytas programas. Buvo apibūdinti prikabinami 6 m diskinis „Amazone“ ir noraginis „Horsch Terrano 4 FX“ skutikliai. Pastarasis yra universalaus darbinio gylio greitaeigė mašina (galima dirbti 3–30 cm gyliu, važiuojant 10–20 km/val. greičiu), traukiama gerokai mažesne galia dėl esamų noragų formos. „Pronto 4 DC“ sėjamoji – vienas labiausiai kitų įmonių kopijuojamų žemės ūkio padargų,– sakė „Horsch“ atstovas Lietuvoje Nerijus Žukauskas. – Mat ja galima sėti įvairių augalų sėklų mišinius.“ „Kuhn“ 8 korpusų plūgas galulaukėje pakeliamas, susiaurinamas, apverčiamas ir vėl nuleidžiamas į vagą be jokių sustojimų. UAB „Dojus Agro“ vadybininkas Mantvydas Bauras apibūdino minimalaus žemės dirbimo „Kockerling“ ir „Kuhn“ techniką. Bet didžiausio susidomėjimo sulaukė prikabinamas 8 korpusų „Kuhn“ plūgas, kurio išskirtinumas – ilgaamžiškesnės, atsparios dilimui ir apkrovoms verstuvės. Netikėtų kliuvinių dirvoje padeda išvengti hidraulinė korpusų apsauga. Buvo pristatytas savita darbine technologija išsiskiriantis juostinis kultivatorius „Kuhn Striger“, kuriuo įdirbama tik sėjos eilutė iki 35 cm gylio. Šiuo kultivatoriumi įdirbus dirvą, sėjama anksčiau, gaunamas ketvirtadaliu didesnis derlius ir iki 50 proc. sutaupoma degalų. Ekspozicijose buvo ir daugiau minimalaus žemės dirbimo technikos, kuri tinkama tiksliosios žemdirbystės technologijoms įgyvendinti. Na, o įgyvendinus naujausias technologijas, belieka nuimti derlių pačiais naujausiais kombainais: „Lytagra“ siūlė „New Holland CX 8.85“, o „Dojus Agro“ – „John Deere S 670 i“. Autorės nuotraukos