Ashburn +20,4 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024
Ashburn +20,4 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024

„Žemdirbio vasara“ grįžo atsinaujinusi

2022/06/28


Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) visus, suinteresuotus gerojo ūkininkavimo praktika birželio 21 d. sukvietė į Bandymų stotį, kurioje vyko renginys „Atviras ūkis“ kartu su moksline-praktine konferencija „Žemdirbio vasara“. Renginio koncepcija – tvaraus ir ekonomiškai subalansuoto ūkininkavimo galimybės. Renginio tikslas  – supažindinti dalyvius su VDU ŽŪA mokslininkų tyrimais ir įžvalgomis, parodyti vykdomų žemės ūkio veiklų rezultatus ir jų teikiamą naudą, taip pat geromis idėjomis skatinti galimus pareiškėjus teikti paramos paraiškas ir įgyvendinti projektus, finansuojamus iš Kaimo plėtros programos (KPP) lėšų.

Žemdirbio vasara, VDU ŽŪA mokslininkų tyrimai, Europos žaliasis kursas

Siekis išsaugoti, o ne  nubausti

Konferencija pradėta žemės ūkio ministro patarėjos Kristinos Simonaitytės pranešimu apie Lietuvos žemės ūkį Europos žaliojo kurso kontekste. Pranešimo metu buvo trumpai pristatyta žaliojo kurso esmė ir tikslai. Direktyvose numatyta kova su klimato kaita, biologinės įvairovės apsauga, taršos mažinimas, ekologinio ūkininkavimo plėtra, taip pat numatoma aprūpinti didėjančią populiaciją sveiku, saugiu ir įperkamu maistu, skirti paramą kaimo plėtrai ir užtikrinti teisingą atlygį ūkininkams. Pristatyta Europos Komisijos strategija „Nuo ūkio iki stalo“, pagal kurią bus sudarytos sąlygos pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, ja bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais, iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Tai leis sumažinti ES maisto sistemos poveikį aplinkai ir klimatui bei sustiprinti jos atsparumą, taip apsaugant piliečių sveikatą ir ekonominės veiklos vykdytojų pragyvenimo šaltinius. Paminėta, kad nors žemdirbių laukia tam tikri iššūkiai įgyvendinant žaliojo kurso reikalavimus, tačiau strategija „Nuo lauko iki stalo“ yra bandymas išsaugoti žemės ūkį, o ne jį nubausti, atsižvelgiant į pragaištingus biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos padarinius maisto gamybai visame pasaulyje.

Paminėta, kad ES maisto tiekimui šiuo metu pavojus negresia. Dėl karinės Rusijos agresijos Ukrainoje atsirado pokyčių skirstant paramą. ES ūkininkams skiriamas 500 mln. Eur pagalbos paketas iš bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto. Lietuvos ūkininkams skirta 7,6 mln. Eur. Numatyta padidinti tiesioginių išmokų išankstinius mokėjimus jau šį rudenį, taip pat numatyti leidimai nukrypti nuo reikalavimo palikti pūdymą ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse 2022 m. Ypač didelis dėmesys skiriamas biologinės įvairovės atstatymui, nes milijonams augalų ir gyvūnų rūšių pasaulyje gresia pavojus išnykti.

Reikalauja išmanymo ir kompleksiškumo

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovės Ilmos Rimkevičienės pranešime į žaliąjį kursą buvo pažvelgta per skaitmenizavimo prizmę. Akcentuota, kad šiuolaikinės skaitmeninės technologijos gali būti pritaikomos gamybos nuostoliams prognozuoti ir sušvelninti, naudojant duomenis realiuoju laiku. Tiksli informacija apie pasėlių erdvinį pasiskirstymą ir augimo dinamiką yra būtina, norint įvertinti galimas rizikas maisto saugumui, ir labai svarbi rinkos tendencijų vertinimui regioniniu, nacionaliniu ir net pasauliniu lygiu. Lietuvoje padaryta didelė pažanga žemės ūkio augalų stebėjimo, mašininio mokymosi ir debesų kompiuterijos technologijų srityse. Pastaruoju metu atliekamas skaitmeninių technologijų susiliejimas su tikslinėmis žiniomis pagrįstomis biofizinėmis sistemomis, kurios leis sukurti pažangiausius pritaikymus žemės ūkyje. Tokios integruotos nuspėjamosios fizinės sistemos gali sušvelninti ekstremalių klimato sąlygų ir pokyčių poveikį žemės ūkio gamybos sistemoms. Kokia skaitmeninių technologijų ateitis žemės ūkyje? Tikimasi, kad glaudžiai bendradarbiaudami su partneriais skaitmeninėje erdvėje augintojai turės prieigą prie skaitmeninių priemonių, kuriomis pasinaudodami galės anksti priimti labiau pagrįstus sprendimus, leisiančius sumažinti sąnaudas, optimizuoti rizikų valdymą ir pagerinti viso ūkio pelningumą. Todėl Lietuvos žemdirbiai konferencijos pranešimų metu skatinti dar drąsiau naudotis šiomis technologijų pažangos teikiamomis naudomis.

Intensyvus žemės dirbimas, sėjomainų ignoravimas, gausus mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimas mažina mikroorganizmų bioįvairovę ir jų koncentraciją dirvožemyje. Šie veiksniai paveikia pokyčiams jautrų viršutinį dirvožemio sluoksnį, keisdami jo fizikines, biologines ir chemines savybes. Kiekvienas neracionaliai parinktas dirvožemio dirbimo būdas prisideda prie humuso irimo, dėl to augalų įvairovė, taikomos žemės dirbimo technologijos, tręšimo būdai ir trąšų sudėtis yra labai svarbūs humuso tausojimo elementai. Stebint pastarųjų metų pokyčius, labai svarbu tausoti ir atstatyti dirvožemio būklę, taikant visas priemones, kurios sudaro galimybes išsaugoti dirvožemio struktūrą, savo pranešime „Tvarios žemdirbystės technologijos reikalauja išmanymo ir kompleksiškumo“ teigė mokslininkų grupė, vadovaujama VDU ŽŪA prof. Vaclovo Bogužo.

Klausytojus itin sudomino VDU ŽŪA doktoranto Povilo Drulio skaitytas pranešimas „Kaip su mažiau gauti daugiau: inovatyvios priemonės dirvožemiui ir augalų produktyvumui“. Pristatyta, kad norint su mažiau gauti daugiau, belieka įdėti daugiau intelektualaus darbo. Augalų produktyvumas tiesiogiai susijęs su dirvožemio savybėmis, dėl to neatsitiktinai dirvožemis yra vienas svarbiausių gamtos išteklių ir reikšmingiausia augalų augimo terpė. Augalai iš dirvožemio įsavina apie 70 proc. maisto medžiagų, dėl to antropogeninės intervencijos, tokios kaip agresyvus žemės dirbimas, neracionalus trąšų naudojimas, gali turėti įtakos dirvožemio būklei ir augalų produktyvumui. Suprantama, taikomų augalininkystės technologijų svarba nenuginčijama, tačiau daugelį pastangų gali nubraukti meteorologinės sąlygos. Pažymėta, kad dėmesys turi būti kreipiamas į praėjusių trejų metų meteorologines sąlygas. Jei orų temperatūra daugeliu atvejų buvo artima standartinei klimato normai, tai kritulių pasiskirstymas labai skirtingas. Vienais metais kritulių kiekis tuo pačiu metu gali būti artimas standartinei klimato normai, kitais metais – gali 2 kartus ją viršyti arba nesiekti. Dėl to, anot P. Drulio, planuoti vidutinį sezoną nėra prasmės, nes kritulių sezonas ūkyje jokiais metais nėra vienodas. Todėl svarbu suprasti, kad pasėlių augimas ir vystymasis labiausiai priklauso nuo augalų genotipo, sėklų kokybės, aplinkos ir technologijų valdymo sąveikos. Taigi šios sąveikos yra raktas į tolesnį pasėlių produktyvumo padidėjimą ir aprūpinimo maistu saugumą. Aplinka negali būti keičiama, tačiau galima sėti įvairias veisles ir diegti auginimo technologijas, pritaikytas prie vietos sąlygų. Iki šiol nemaža dalis augintojų manė, kad augalų veislių savybes galima realizuoti naudojant didesnes trąšų normas, tačiau azoto trąšų naudojimas augalininkystėje daro įtaką dirvožemio sveikatai, pirmiausia dėl organinių medžiagų kiekio pokyčių, mikroorganizmų gausos persiskirstymo ir dirvožemio rūgštingumo pokyčių. Trejus metus vykdant bandymus su kukurūzais, buvo naudojamos skirtingos azoto trąšų normos ir skirtingi preparatai, didinantys trąšų efektyvumą. Tyrimų rezultatai parodė, kad tirti ureazės inhibitoriai, huminės rūgštys ir fitohormonai turėjo esminės įtakos azoto trąšų efektyvumui. Eksperimentas vykdytas su kukurūzais, tačiau analogiški sprendimai gali būti taikomi žieminiuose kviečiuose, rapsuose ir vasariniuose javuose.

Kaip ir kiekvienais metais, dėmesio sulaukė ir ekologiniai ūkiai. VšĮ „Ekoagros“ atstovė Inga Urbonavičienė pristatė ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų naujoves, Rasa Čirienė iš Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos apžvelgė biodinaminei žemdirbystei keliamus reikalavimus ir galimybes. Pranešime „Ekologinis ūkininkavimas atliepiant žaliąjį susitarimą: mokslo naujovės ir plėtros galimybės“ VDU ŽŪA prof. Aušra Marcinkevičienė ir doc. Rita Pupalienė akcentavo sėjomainos reikšmę ekologiniuose ūkiuose, aiškino augalų kaitos sudarymo principus atkreipiant dėmesį į dirvožemį gerinančius ir bloginančius augalus, daugianarius pasėlius. Pažymėta, kad pasėlių rotacija yra esminis žemės naudojimo veiksnys ir pagrindinė ūkininkų strategija, skirta kontroliuoti aplinkos poveikį ir pasėlių efektyvumą. Sukaupta įrodymų, kad per pastaruosius 50 metų sėjomaina buvo labai supaprastinta. Priešingai, ekologinis ūkininkavimas yra alternatyvus gamybos būdas, skatinantis pasėlių įvairinimą. Tačiau supratimas apie sėjomainas yra stebėtinai ribotas. Ar ekologinis ūkininkavimas sukurtų įvairesnius ir daugiafunkcinius kraštovaizdžius? Rezultatai parodė, kad ekologinio ūkininkavimo sėjomainos yra įvairesnės nei tradicinio ūkininkavimo. Pasauliniu mastu nustatyta, kad ekologinė sėjomaina vidutiniškai apie 15 proc. ilgesnė nei įprastinėse žemdirbystės sistemose ir apima 48 proc. daugiau augalų, todėl augalų įvairovė ir derlingumas yra didesnis. Tai didele dalimi nulėmė tarpiniai pasėliai.

Netrūko ir praktinių patirčių

Renginio metu nepamiršta ir tai, kaip svarbu pasirinkti tinkamą techniką, leisiančią pasiekti užsibrėžtų tikslų. Kaip priimti teisingus sprendimus renkantis modernią žemės ūkio techniką savo įžvalgomis dalijosi ir technikos galimybes pristatė UAB „Rovaltra“, o su dronų panaudojimo galimybėmis žemės ūkyje susirinkusius supažindino UAB „Agrodronas“. Demonstruojamos technikos pristatymo metu buvo atskleista skirtingų mašinų taikymo privalumai ir trūkumai, nurodyta, kokiai ūkininkavimo strategijai kiekviena iš jų labiausiai tinka, su kuria iš jų galima pasiekti didžiausią ekonominį efektą ir mažiausią poveikį aplinkai.

Nors meteorologai nežadėjo itin palankaus oro praktinei renginio daliai, tačiau po teorinės dalies visi susidomėjusieji galėjo susipažinti su VDU ŽŪA Bandymų stotyje vykdomais eksperimentais. Gausiai susirinkę renginio dalyviai su mokslininkais ir kitais žemės ūkio srities specialistais diskutavo ne tik apie bandymų stoties laukuose praktiškai taikomas technologijas, bet ir kitais jiems rūpimais klausimais. Pristatyta ekologinio ir tvaraus ūkininkavimo ilgalaikė nauda bei kaip KPP parama gali būti efektyviai panaudojama ūkyje įgyvendinant inovatyvius sprendimus, užtikrinančius didžiausią ekonominę naudą ir minimalų poveikį aplinkai. Organizatoriai tiki, kad šių žinių sklaida leis mažinti neigiamą žemdirbių nusiteikimą žaliojo kurso reikalavimų atžvilgiu.

VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička sakė, kad žemdirbiai ir žemės ūkio specialistai laukiami ne tik renginių metu – tyrimus atliekantys mokslininkai visuomet pasidalys savo įžvalgomis ir suteiks naudingų patarimų.

Renginys vykdytas pagal Kaimo tinklo projektą „Komunikacijos priemonių, skirtų didinti visuomenės informuotumą apie KPP ir jos aktyvesnį įsitraukimą į kaimo plėtros procesus, įgyvendinimas“ NR. PLKT-KK-22-1-01055-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

        www.zum.lt, www.vdu.lt

Organizatorių fotoinformacija

2022.06.28

Susijusios temos - skaitykite: Žemdirbio vasara, VDU ŽŪA mokslininkų tyrimai, Europos žaliasis kursas

Dalintis