Žemdirbys ar žemsaugys?

Skirtingi pavadinimai

„Ūkininko patarėjas“ paanalizavo, kaip kaimiškosiose savivaldybėse, kurių yra dauguma, keitėsi valstybinę žemės ūkio politiką įgyvendinti padedančių skyrių pavadinimai. Anksčiau turbūt visur buvo žemės ūkio skyriai. Ir dabar bene 25 rajonų savivaldybėse yra išlikęs toks pats pavadinimas. O kitose yra įvykę pokyčių. Detaliau pasidomėjus paaiškėjo, kad kai kurios savivaldybės yra tiesiog sujungusios administracijų padalinių funkcijas, todėl atitinkami ir pavadinimai, pavyzdžiui, Statybos ir žemės ūkio skyrius Molėtų rajono savivaldybės administracijoje, Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius Širvintų savivaldybėje, Infrastruktūros ir žemės ūkio skyrius Kazlų Rūdoje.

Bene aštuoniose savivaldybėse yra Žemės ūkio ir kaimo plėtros (kai kur – kaimo reikalų) skyriai. Pavadinimai logiški, nes žemės ūkis dalinai finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, o Lietuvoje parama buvo skiriama iš atitinkamų laikotarpių Kaimo plėtros programų, dabar – iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano biudžeto.

Kai kuriose savivaldybėse šių skyrių pavadinime žemės ūkio nelikę, pavyzdžiui, Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje yra Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius, Telšių ir Zarasų rajonų savivaldybėse – Kaimo plėtros skyriai, Utenos rajono savivaldybėje – Kaimo ir bendruomenių reikalų skyrius, o Šilutės rajone – Kaimo reikalų skyrius. Po kaimo reikalų ir plėtros „kepure“ telpa ir žemės ūkis, tad galima būtų sakyti, kad nuo esmės per daug nenutolstama.

Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių administracijose yra atsiradę Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriai, o Šilalės rajono savivaldybėje – Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyrius. Dabar „aplinkosauga“ – ne pats maloniausias žodis žemdirbiams, todėl, pamatę ar išgirdę jį, jie suklūsta.

Kodėl „išgaravo“ žemės ūkis?

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos Virginijos Bukauskienės ŪP teiravosi, kada ir kodėl pervadintas šis padalinys. Tačiau ji nesutiko kalbėti: „Nieko negaliu atsakyti, kadangi yra parengta savivaldybės tvarka dėl informacijos visuomenei, žiniasklaidai teikimo. Pateikite klausimus raštu ir per atstovę spaudai į juos atsakysime per dieną.“

Tokia mada – į žurnalistų klausimus atsakinėti raštu – paprastai vyrauja tarp sostinės valdininkų, o su regionų žmonėmis dar įmanoma gyvai pasikalbėti. Jeigu jau tokia tvarka plinta ir į kaimiškąsias savivaldybes, klausimus išsiuntėme raštu, bet atsakymo per žadėtą laiką nesulaukėme.

Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys, ūkininkas Egidijus Gečas sutiko paaiškinti, kad skyriaus pavadinimas pasikeitė, kai taryboje buvo tvirtinama visa savivaldybės administracijos struktūra, todėl jo pavadinimas buvo priderintas prie tarybos komiteto – Kaimo ir aplinkosaugos. Jei žemės ūkis „išgaravo“ iš skyriaus pavadinimo, gal šiame Žemaitijos krašte neliko ir žemės ūkio gamybos? Ūkininkas patikino, kad niekur nedingo, priešingai: Šilalė yra vienas iš rajonų, kuriuose laikoma daugiausia gyvulių, šis kraštas palankus vystyti gyvulininkystę, čia dirba daug ūkininkų, todėl vyksta aktyvi žemės ūkio veikla.

„Šis skyrius ir toliau rūpinasi žemės ūkiu, tiesiog kaimas – platesnė sąvoka, juk čia yra ir kitų verslų, melioracija, infrastruktūra ir kt. Jam priskirtos ir aplinkosauginės funkcijos – želdinių priežiūra, sanitarija, aplinkos monitoringo programa, medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencija, atliekų tvarkymo reikalai ir kt. Taigi aplinkosauga užima tam tikrą vietą šio skyriaus darbe“, – tvirtino rajono savivaldybės taryboje dirbantis ūkininkas.

Šilalės rajono ūkininkas Arūnas Usis prisipažino, kad žemdirbiai tą skyrių vadina po senovei – žemės ūkio. „Pavadinimai keitėsi, bet veiklos esmė kol kas išliko ta pati. Skyriuje dirba geri specialistai, neatitrūkę nuo šios srities, turintys su kaimu ryšį, kai kurie šiek tiek patys ūkininkauja. Tad galiu drąsiai sakyti, kad į aplinkosaugą dar nenukrypome. Mūsų rajono valdžia palankiai žiūri į kaimą ir žemės ūkį“, – patikino ūkininkas. Jis pridūrė, kad jų savivaldybėje itin sklandžiai vyksta pasėlių deklaravimas: „Seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai mena turbūt visus sklypus, užtat čia pas mus neiškyla didesnių problemų deklaruojant pasėlius.“

Labiau saugo paukščius nei ūkininkus

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjui Povilui Budvyčiui spaudos atstovo neprireikė – jis prisiminė, kad žemės ūkio skyriaus pavadinimas keitėsi tuo laiku, kai neliko administracinių apskričių. „Taip, matyt, atsitiko ir kitose savivaldybėse“, – tarstelėjo jis.

Ar nenukenčia žemės ūkis, nelikus jo skyriaus pavadinime? „Tikrai ne, bet būna kuriozų, kad kaimo žmonės, nežinodami, jog užsiimame žemės ūkio technikos registravimu ir technine priežiūra, melioracijos klausimais, pieno kvotomis, pasėlių deklaravimu ir kt., skambina ir klausia, kada mes greideriu išlyginsime kelią. Sako, kad tai yra kaimo reikalai. Tad šiuo atžvilgiu gal ir klaidingas pavadinimas, bet ne mes jį sugalvojome“, – ŪP sakė ilgametis šios skyriaus darbuotojas ir vedėjas P. Budvytis.

Jis atliepė žemdirbių nuogąstavimą ir nerimą, kad žemės ūkį gali pakeisti aplinkosauga. „Juk einama tuo keliu, kad ūkininkas turėtų kuo mažiau ariamos žemės ir kuo daugiau būtų žalienų. Tokiu atveju žemės ūkis tikrai nyks. Jau dabar mes labiau saugome visokius paukščiukus nei ūkininkus ir žemės ūkio produkcijos gamybą. Pas mus meldinė nendrinukė jau kone apie trečdalyje polderių gyvena, čia ūkininkai šienauti gali tik nuo liepos vidurio, kitur – nuo rugpjūčio pradžios. Kas iš tos žolės, ji būna jau peraugusi, nelabai pašersi gyvulius. Aišku, ūkininkai gauna išmokas, bet kaip bus toliau – neaišku“, – apie pokyčius žemės ūkyje kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės atstovas.

P. Budvytis dar pastebėjo, kad aplinkosauginiai reikalavimai vis labiau apsunkina žemdirbių veiklą: „Kai kūrėsi regioninis parkas, ūkininkams žadėjo kalnus, o paskui jie tapo kone vergai dėl visokių sąlygų – buvo savo žemės šeimininkai, o tapo tik jos prižiūrėtojais.“

Pasipildė aplinkosaugininkais

Kaišiadorių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Linas Lazauskas pasakojo, kad prieš 2–3 m. administracijos vadovybė inicijavo savivaldybės struktūros pakeitimą, po kurio Žemės ūkio skyriuje atsirado ekologijos, aplinkosaugos, želdynų specialistai, tad, prasiplėtus skyriui, atitinkamai pasikeitė ir pavadinimas.

„Aplinkosaugos specialistai atlieka savo darbą, tai yra plati sritis: monitoringas, komunalinės atliekos, bešeimininkiai gyvūnai ir kt. Ar aplinkosaugininkai dabar daugiau dėmesio skiria žemės ūkiui? Manau, kad žemės ūkis ir aplinkosauga yra glaudžiai susiję, juk yra žaliojo kurso politika, kalbame apie gamybos tvarumą“, – teigė L. Lazauskas.

Jis patikino, kad žemės ūkis skyriaus pavadinime išliks, nes atliekamos valstybės perduotos funkcijos, Žemės ūkio ministerija skiria finansavimą darbuotojams, kurie vykdo tiesiogines žemės ūkio funkcijas. „Manau, kad mes savo krašte ilgai turėsime žemės ūkį, kažkada ant lentos buvau užrašęs šūkį: „Kaišiadorys be žemės ūkio – Kaišiadorys be ateities“, – žemės ūkio svarbą akcentavo ŪP pašnekovas.

Kėdainių rajono savivaldybės atstovė raštu informavo, kad rajono taryba pavadinimą iš Žemės ūkio skyriaus į Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių pakeitė 2013 m. gruodžio mėnesį. O kokie buvo motyvai – nepaaiškino.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis mano, kad pasielgta racionaliai sujungus kelis darbuotojus į vieną skyrių, dėl to žemės ūkis nenukenčia. Blogiau, kai žemės ūkiui vis labiau ima diriguoti Aplinkos ministerija. „Aplinkosaugos atstovai, atvažiavę į ūkį, daug ko nesupranta. Būna, kad ministerijų atstovai tarpusavyje ginčijasi ir nesutaria, kur prasideda lauko kraštas... Bet kam čia mums reikia to žemės ūkio ir darbo kaime, rasime jo užsienyje. Gal ateityje važiuosime dirbti į tą pačią Ukrainą“, – linksmai ironizavo ūkininkas.

Dėmesys melioracijai

ŪP aptiko, kad kai kuriose savivaldybėse egzistuoja Žemės ūkio ir melioracijos skyriai. Tokie yra Elektrėnų ir Kalvarijos savivaldybėse. Paprastai kaimiškųjų rajonų atstovai bėdoja, kad stinga melioracijos specialistų, o štai šiose savivaldybėse žodis „melioracija“ puikuojasi administracijos padalinio pavadinime. „Tai atspindi mūsų vykdomas funkcijas – mūsų skyrius vykdo tiktai su žemės ūkiu ir melioracija susijusius darbus“, – aiškino Elektrėnų savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Donatas Matijoška. Jis pripažino, kad melioracijai tikrai skiriama nemažai dėmesio – savivaldybė tam numato daugiau lėšų, nei valstybė skiria dotacijų. „Džiaugiamės, kad turime du tikrus melioratorius, juos labai saugome, nes šių specialistų stinga visose savivaldybėse“, – pastebėjo skyriaus vedėjas. Jis pridūrė, kad savivaldybėje žemės ūkis nėra prioritetinis, čia labiau orientuojamasi į pramonę, logistiką.

Plinta mada – nesureikšminti žemės ūkio

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 110, 2023 m. rugsėjo 30 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.