Žemė duonai auginti ar tankams skandinti?

Kažkada Lietuva buvo vien pelkės ir miškai. Prireikė šimt­mečių, kad taptume žemdirbių kraštu. Įžengus į XXI amžių, akivaizdu, kad gamta darbuojasi geriau nei žmogus. Netinkamai prižiūrimi dirbami laukai virsta pelkėmis, kurios galėtų būti naudingos tik tuo, kad jose paskęstų besotės agresyvios kaimynės tankai. Bėda ta, kad melioracija – mūsų žemės ūkio Achilo kulnas. Tai žino ūkininkai ir dalinantieji lėšas esamai padėčiai gerinti.

Skaičiuoja nuostolius

Širvintų r. ūkininkaujanti pažangaus pieno ūkio savininkė Kasia Jankun „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad kasmet praranda dalį derliaus, nes turi laukų, kurie pradžiūva birželio pradžioje, o derlių nuimti pasiseka tik tuomet, jei neužklumpa liūtys. „Nuostoliai būna dideli, nes tai ne kokie lopinėliai, o kelių hektarų plotai. Kiekvieną pavasarį melioracijos griovius tvarkome kiek galime, remontuojame rinktuvus“, – sakė ūkininkė. Pasak jos, valstybės paramos reikia, tik nežino, kaip galėtų ja pasinaudoti.

Širvintų r. laukai buvo užmirkę nuo vasario vidurio iki kovo pradžios, kai buvo pakilęs vandens lygis visoje Lietuvoje. Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Jūratė Meškutavičienė ŪP teigė, kad šiais metais gavo 3 prašymus dėl avarinių melioracijos statinių gedimų. „Ūkininkus ir melioracijos statinių naudotojų asociacijas konsultuojame dėl galimybių pasinaudoti ES parama ir projektų rengimo klausimais. Savivaldybė atsakinga už valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių remontą bei priežiūrą. Iš gaunamos tikslinės dotacijos melioracijos funkcijoms vykdyti savivaldybė remontuoja ir prižiūri griovius, atlieka valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių avarinių gedimų šalinimo darbus, – sakė pašnekovė. – Kiekvienais metais valstybė skiria tikslinę dotaciją melioracijos funkcijoms vykdyti. 2022 m. savivaldybei skirti 125 tūkst. Eur. Darbai atliekami pagal prioritetinę melioracijos darbų programą, kurią patvirtina savivaldybės taryba. Prioritetinė melioracijos darbų programa sudaroma vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis taisyklėmis.“ ES lėšomis rekonstruojami magistraliniai melioracijos grioviai ir juose esantys melioracijos statiniai, taip pat melioracijos balanse esantys tiltai, hidrotechnikos statiniai.

Lėšų nepakanka

Žvilgtelėjus vien į Širvintų r. savivaldybės teritorijoje esantį sausinamos žemės plotą, kurį sudaro 36 818,71 ha, ir savivaldybės balanse esantį turtą, akivaizdu, kad yra kuo rūpintis: uždarą sausinimo tinklą sudaro 3 309,129 km rinktuvų ir 15 718,476 km sausintuvų. Sureguliuotų upelių ir griovių yra 648,63 km, apsauginių griovių – 131,30 km. Grioviuose yra įrengtos 983 pralaidos. Taip pat melioracijos statinių balanse yra apskaitoma 20 tiltų ir 6 hidrotechnikos statiniai (užtvankos). „Širvintų rajone, kaip ir visoje šalyje, pastebimas didelis melioracijos statinių ir įrenginių nusidėvėjimas, o valstybės biudžeto lėšos, skiriamos melioracijos statinių remontui ir priežiūrai, yra nepakankamos. Dėl silpno finansavimo prastėja valstybei priklausančių melioracijos statinių būklė. Dėl papildomų lėšų skyrimo melioracijos sistemoms 2022 metams savivaldybė šiuo metu neturi informacijos“, – kalbėjo Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja J. Meškutavičienė

Paskubėta nurašyti

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius redakcijai teigė, jog susidaro įspūdis, kad Lietuvos žemės ūkio politikos kryptis – pelkininkystė. Anot jo, tokią išvadą galima daryti matant, kiek lėšų skiriama melioracijai: naujiems įrenginiams statyti ir esamai infrastruktūrai tvarkyti. „Blogiausia tai, kad pastaruoju metu imta laikytis tam tikros taisyklės. Vieniems rajonams lėšos skiriamos, o kitiems – ne. Akivaizdu, jog kai kurios vietovės „nurašytos“, padėtis jose tokia bloga, kad tvarkyti esamos melioracijos, juolab investuoti į naują – nebėra prasmės. Štai Šilutės rajone padėtis labai prasta. Norint, kad ji būtų geresnė, reikia didelių investicijų, nes reikia statyti polderius, – neabejojo pašnekovas. – Atrodo, kad siekiama vieno tikslo – kuo daugiau žemės naudmenų sugrąžinti laukinei gamtai, leisti dirbamiems laukams pavirsti pelkėmis. Tik ar nepaskęs tose pelkėsi patys dabartinės žemės ūkio politikos formuotojai?“

R. Juknevičiui antrina Klaipėdos r. meras Bronius Markauskas. „Gauname 450 tūkst. Eur kasmet. Tai – labai mažai, neužtenka net esamai melioracijos įrenginių būklei palaikyti. Mūsų rajonas yra ypatingoje vietoje – arti jūros. Susiduriame su labai rimtomis problemomis. Apsemiami ne tik laukai, skęsta ir gyvenvietės. Problema ir tai, kad prasidėjus gyvenamosios statybos plėtrai, nebuvo tinkamos kontrolės, dėl to sugadintas drenažas. Dabar tai, ką gauname iš valstybės, – tarsi žvakė mirusiam. Padėtį labai blogina ir klimato kaita. Šią žiemą daug snigo, lijo, tai dar labiau pablogino padėtį, – ŪP pasakojo Klaipėdos r. meras. – Klimato kaitos iššūkiai ypač ryškūs Vakarų Lietuvoje. Kyla vandens lygis jūroje, o kai vyrauja smarkus vėjas, mariose pakyla vanduo ir užlieja kolektorius. Liūdniausia tai, kad naujajame finansiniame periode vandentvarkai plačiąja prasme lėšų neskiriama.“

Visagaliai balai

LŪS vadovas R. Juknevičius atstovauja žemdirbiams, kurie nori aiškumo ir skaidrumo skirstant melioracijos lėšas. Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) neseniai išsiųstas LŪS kreipimasis, kuriame pateikti labai konkretūs žemdirbių pasiūlymai. Jame rašoma, kad LŪS susipažino su teisės aktų sistemoje pateiktu derinti LR žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų projektų finansavimo taisyklių patvirtinimo“ projektu. „Numatytas valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų projekto vykdytojas – savivaldybės administracija. Savivaldybės ir joms apskaičiuotas lėšų poreikis Priemonei sugrupuojamas pagal kiekvienos savivaldybės iš visų kriterijų surinktą balų skaičių, pirmumą teikiant savivaldybei, surinkusiai didesnį balų skaičių. Pagal valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų projektų finansavimo taisyklių projektą, atsižvelgus į nustatytus balų skaičiaus kriterijus, didelis balto pyrago gabalas atiteks tik trims savivaldybėms: Šakių r. sav. – 6 balai, Marijampolės sav. – 6 balai, Panevėžio r. sav. – 5,74 balai. Lėšos bus skiriamos kiekvienais metais iki 2030 metų. Trys Lietuvos savivaldybės bus perpildytos melioracijos pinigais, o kitos nieko negaus, nes parengtose taisyklėse yra punktas, kuriuo remiantis, jeigu Vyriausybė skiria 14 mln., tai 13 mln. Eur vėl bus skiriama toms pačioms trims savivaldybėms: Šakių r. sav., Marijampolės sav., Panevėžio r. sav. Vidutiniškai joms – po 4,33 mln., o 1 mln. Eur lieka likusioms 49 savivaldybėms?“, – retoriškai klausia šalies ūkininkų lyderis. Jis pastebi, kad pagal kitą taisyklų punktą 50 proc. šių lėšų skiriama 5–7 balus surinkusioms savivaldybėms ir paskirstoma proporcingai toms savivaldybėms apskaičiuotam lėšų poreikiui, o tai reiškia, jog 50 proc. šių lėšų vėl bus skiriama toms pačioms trims savivaldybėms.

Tam davė, tam davė, o tam neliko

R. Juknevičius atkreipia dėmesį, kad dar vienas taisyklių punktas numato, jog 40 proc. melioracijai skirtų lėšų atitenka 3–4,99 balus surinkusioms savivaldybėms ir paskirstoma proporcingai toms savivaldybėms apskaičiuotam lėšų poreikiui. „Išeina, jog pinigai tenka 22 savivaldybėms. 10 proc. šių lėšų skiriama 0–2,99 balus surinkusioms savivaldybėms ir paskirstoma proporcingai toms savivaldybėms apskaičiuotam lėšų poreikiui, tai reiškia, jog tenka 27 savivaldybėms, tarp jų – ir Šilalės r. sav. – vardijo pašnekovas. – Daug pastabų LŪS turi ir dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbų projektų finansavimo taisyklių, ir dėl sankcijų dydžių už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, neatsižvelgiant nei į pažeidimą, nei į pažeidimo turinį. „Beveik visur rekomenduojamas sankcijos dydis yra 100 proc. dydžio sankcija. Sankcijos turi būti proporcingos pažeidimams. Savivaldybei gavus 100 proc. dydžio sankciją, bus didelė našta jos biudžetui, – rašte ŽŪM ir KRK išsakytus argumentus redakcijai dėstė R. Juknevičius. – Nėra aišku ir kaip įvykdyti reikalavimą informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie sutarties sudarymą.“

LŪS vadovas apibendrino, kad atsižvelgiant į visus išvardintus pastebėjimus, ŽŪM siūloma prioritetinių savivaldybių balų skaičiavimo metodika netenkina ūkininkų bendruomenės ir yra nesuprantama, netgi neskaidri. Be to, pasak R. Juknevičiaus, parengta metodika yra visiškai ignoruojanti esamą melioracijos statinių būklę rajonų savivaldybėse, kai priemonės tikslas – atlikti valstybei nuosavybės teise priklausančių blogos būklės melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbus. „Žemės ūkio politiką formuoja ir Seimas, ir Prezidentūra. Vairą laiko ŽŪM. Yra buvę, kai šiai ministerijai vadovavo autoritetingi žmonės, kurių balsas buvo girdimas tiek Seime, tiek Prezidentūroje. Dabar, dalyvaudamas KRK posėdžiuose, matau, kiek privačių iniciatyvų sulaukia buko palaikymo ir kaip jos yra stumiamos toliau. Gal tik stipriai pabrangęs maistas politikus privers atsikvošėti?“ – svarstė R. Juknevičius. Ir pridūrė, kad pelkėmis virtusiuose laukuose pirmiau paskęs tokios žemės ūkio politikos formuotojai, o ne tankai.