Žemės reformos klaidos – į sklypą sraigtasparniu ar dronu

Nacionalinės žemės ūkio tarnybos duomenimis, Lietuvoje beveik 5 tūkst. žemės sklypų neturi kelių įvažiuoti. Dažniausiai tai žemės reformos metais padarytos žemėtvarkos klaidos, kurias ištaisyti ne taip paprasta. Į kai kuriuos sklypus žemės savininkai gali patekti nebent sraigtasparniu. Vieni, ieškodami išeities, mina valdžios kabinetų, teismų slenksčius, kiti – su kaimynais bando tartis gražiuoju. Gal pagaliau atėjo metas pačiai valstybei ištaisyti valdininkų padarytas klaidas?

Kaltųjų nebeliko

Per tris nepriklausomybės dešimtmečius prisikaupė tiek žemėtvarkinio broko, kad toliau nieko nedaryti jau negalima.

Ūkininkų žemės ūkio paskirties sklypai, neturintys privažiuojamojo kelio, šiandien yra žemės reformos praktinio įgyvendinimo pavyzdys, kaip neturėtų būti. Tai galima vadinti sklypus formavusių specialistų klaidomis, neapsižiūrėjimu, neatsakingu pareigų atlikimu, o kartais net ir piktnaudžiavimu.

Galima ieškoti kaltųjų ir diskutuoti, kas yra atsakingi už reformos broką, kurio daugiausia padaryta nekilnojamosios nuosavybės teisių atkūrimo pradžioje. Tik vargu ar tai pavyks. Jau seniai nėra šiuos projektus rengusių tarnybų, žemėtvarkininkų, kitokių valdininkų, raičiusių savo parašus ant žemėtvarkos projektų sklypams be privažiuojamojo kelio, servitutų, supriešinusių daugybę žmonių.

Tenka bylinėtis teismuose

Gal kada nors ateis laikas, kai kaltieji turės atsakyti, bet dar ne šiandien. Dabar svarbiausia rasti išeitį, kaip tą broką taisyti. Į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) su skundais yra kreiptasi  dėl daugiau nei tūkstančio atvejų. Viskas, ką šiuo metu tarnyba  gali patarti tokiems į bėdą pakliuvusiems žemės savininkams  – nepavykstant susitarti su kaimynais dėl servituto nustatymo, kreiptis į teismą. Ir bylinėjasi žmonės, ką darys – juk negali patekti į savo laukus, nesamdysi sraigtasparnio  nei sėti, nei akėti ar trąšas barstyti. Daugeliu atvejų nesiskundžiama, nes žmonės yra radę išeitis. Tačiau, kaip rodo patirtis, besiribojančių sklypų savininkų suteikta teisė važiuoti per jų žemę gali būti laikina. Pasikeičia  žemės savininkas ir problema vėl išnyra.

Sprendimo vizija jau yra

Ar iš tiesų čia nieko negalima padaryti, kaip nors ištaisyti žemėtvarkininkų  klaidas, įstūmusias žmones į konfliktus ir teismus? Sprendimo vizija jau yra. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė projektą, kuris, pasak viceministro Donato Dudučio, netrukus bus galutinai suderintas Vyriausybėje, o Seimo rudens sesijoje turėtų prasidėti jo svarstymas. Siūlomas sprendimas paprastas: servitutą nustatyti administraciniu aktu. „Reikia pripažinti, kad jei valstybė yra padariusi klaidą ir nenustačiusi servituto, nesureguliavusi santykių, ji turėtų padėti  administraciniu aktu nustatyti servitutą, prisiimti atsakomybę ir tam tikrą administracinę naštą“, – situaciją  komentuoja viceministras.

Asmens prašymu,  servitutą administraciniu aktu nustatytų NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, įsitikinęs, kad valstybinės žemės, privačiu ar savivaldybių žemės sklypu ar kitu turtu neįmanoma tinkamai naudotis pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Teritorijų planavimo dokumentų arba žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimas tokiu atveju būtų finansuojamas valstybės ir / ar savivaldybių lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tik ten, kur  valstybės kaltė

Tačiau servitutų nustatymo bangos ir galimybės prie jos prisiplakti visiems norintiesiems nebus. NŽT laikinasis direktorius Saulius Mocevičius aiškina, kad administraciniu aktu siūloma nustatyti tik tuos servitutus, kurie turėjo būti nubrėžti  formuojant žemės sklypą. Į tą kategoriją jau nepatektų pertvarkyti žemės sklypai, kai keičiant jų ribas vienas  sklypas dalijamas į kelis ir kai kurie netenka galimybės privažiuoti. Anot S. Mocevičiaus, tokiais atvejais tai jau ne valstybės kaltė, todėl servitutas administraciniu aktu nebūtų nustatomas. „Sprendžiant servituto nustatymo klausimus, būtų atliekama analizė ir nustačius, kad žemės sklypo formavimo metu buvo padaryta klaida, būtų nustatytas servitutas“, – patikslina laikinasis tarnybos vadovas.

Pasak S.  Mocevičiaus, pasitelkti administracinį aktą įgyvendinant sprendimus NŽT praktikoje nėra kas nors unikalaus. Remiantis tokios pat formos teisės dokumentu, į Nekilnojamojo turto kadastrą privatiems sklypams įrašomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurių nebuvo sklypų formavimo metu, nes nebuvo tinkamos kartografinės medžiagos, galimybės atlikti tam tikrą analizę. Analogiškai būtų sprendžiama privažiavimo kelių problema.

Lyg rakštis – įsiterpę  sklypai

ŽŪM jau baigė derinti ir dar vieną tam tikrai žemės savininkų grupei aktualų projektą, kurio svarstymo artimiausiomis savaitėmis laukia Vyriausybė. Jai pritarus, projektas keliaus į Seimą. Tai sritis, apie kurią daug diskutuota, – įsiterpę į savininkų žemes valstybinės žemės ūkio paskirties sklypeliai. Kaip ir be privažiuojamojo kelio likusius suformuotus sklypus, šiuos neracionalius plotelius taip galima pavadinti žemės reformos vykdytojų darbo broku. Kas turėjo atsitikti, kad žemėtvarkininkai taip suprojektavo sklypus, kad valstybinės žemės dalis atsidurtų tarsi sala vandenyne ūkininko žemės viduryje?

Pagal dabar galiojančią išimtį į privačią žemę įsiterpę ne didesni kaip 3 ha valstybinės žemės plotai gali būti parduodami be aukciono,  pirmumo teisę suteikiant šią žemę nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui. Tačiau praktika parodė, kad to nepakanka. Yra likę nemažai laisvų valstybinės žemės plotų, kurie negali būti formuojami atskirais žemės sklypais, nes nėra privažiuojamojo kelio arba  galimybės įrengti nuovažą, nors greta driekiasi valstybinis kelias. Apstu atvejų, kai panašūs valstybinės žemės plotai nepatenka į įsiterpusių sklypų apibrėžimą, todėl negali būti parduodami besiribojančių žemės sklypų savininkams, ir nėra naudojami pagal paskirtį.

Siūloma parduoti be aukciono

ŽŪM pripažįsta, kad tokie plotai didina apleistos žemės plotus, trukdo iki galo įgyvendinti žemės reformą, nėra ekonomiškai naudingi valstybei. Dabar siūloma nustatyti, kad privačių žemės sklypų savininkai turėtų teisę be aukciono pirkti (be jau numatytos išimties) tokius valstybinės žemės sklypus, kurie yra ne didesni kaip 1 ha ir yra įsitepę tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų bei stabilių kraštovaizdžio objektų: kelių, geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių. Sklypelius siūloma parduoti tuo atveju, jei nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų arba žemės sklypų su privažiuojamaisiais keliais. Siūlomi pakeitimai netaikomi saugomoms teritorijoms. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, šiose teritorijose be aukciono dabar gali būti parduodami ne didesni kaip 1 ha žemės ūkio veiklai tinkami naudoti žemės plotai, įsiterpę tarp privačios žemės sklypų.

Ragina nesustoti

Šiuos projektus, galinčius padėti spręsti įsisenėjusias žemės naudotojų problemas, parengė Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) vykdydamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo parlamentinę kontrolę, pasiūlius ministerijai tobulinti esamą teisinį reglamentavimą. KRK ragina ŽŪM ir NŽT nesustoti, tęsti pradėtą darbą, Seimo rudens sesijai parengti  pasiūlymus, kaip supaprastinti sklypų sujungimo procedūras. Dabar jos atima daug laiko ir reikalauja daug išlaidų, o turėtų pakakti vieno veiksmo, vieno administracinio akto. KRK taip pat siūlo apsispręsti dėl tų kaimų gyventojams suteiktų naudotis 3 ha asmeninių sklypų, kurie iki šiol liko neprivatizuoti: vertėtų nustatyti protingą terminą, iki kada žmonės  turėtų apsispręsti, arba tą žemę išsipirkti, arba ji grįžtų į laisvos valstybinės žemės fondą.

Irma DUBOVIČIENĖ