Žemės savininkams – priverstinė skaitmenizacija

Atima pasirinkimą

Šiuo metu žemės sklypo planai gali būti pasirašomi tiek ranka, tiek elektroniniu parašu – taigi, kol kas gerbiama žmogaus teisė pasirinkti. Bet nuo kitų metų pradžios aplinkos ministro įsakymu alternatyva atimama. Kaip skelbia NŽT, nauja tvarka galios ir planą rengusiam matininkui, ir žemės sklypo savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Lietuvoje yra įregistruota per 2 mln. žemės sklypų. Didesnė dalis jų priklauso fiziniams asmenims, tarp kurių yra daug pagyvenusių asmenų. Tai yra reikšminga grupė visuomenės narių, kurie labiausiai kentės dėl skaitmeninės atskirties. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) 2024 m. atlikto tyrimo „Vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninė atskirtis“ duomenimis, 65–74 m. amžiaus grupėje pagrindinių skaitmeninių įgūdžių turi tik apie 13 proc. asmenų. Vadinasi, daugumai jų reikia įprastos viešosios paslaugos, bet jiems metamas skaitmenizacijos akibrokštas.

NŽT jau paragino gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis nelaukti pokyčių įsigaliojimo ir jau dabar pasirūpinti elektroninio parašo priemonėmis. Ir pabrėžė, kad išankstinis pasirengimas padės išvengti nesklandumų ateityje ir užtikrins sklandų perėjimą prie visiškai skaitmeninio dokumentų pasirašymo proceso.

Senjorų diskriminacija

„Jokiu būdu taip neturi atsitikti, nes tai būtų senjorų diskriminacija ir atskirtis“, – „Ūkininko patarėjui“ savo nuomonę dėstė Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) rektorė, Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų asociacijos prezidentė dr. Zita Žebrauskienė. Jos teigimu, kad tarp žemės savininkų, kuriems prireikia NŽT paslaugų, bene daugiausia ir bus būtent pagyvenusių žmonių. Rektorė apgailestavo, kad žmonės yra tiesiog stumiami į užribį vien dėl primygtinės skaitmenizacijos. Ji pripažino, kad dabar daug kas turi išmaniuosius telefonus, jais naudojasi, juose skaito žinias ir t. t., bet naudotis elektronine bankininkyste, elektroniniu parašu yra sudėtinga. Z. Žebrauskienė užsiminė, kad, būdama rektore, naudojasi elektroniniu parašu, tačiau tai nėra tokia paprasta procedūra, nors ir dažnai kartojama.

„Priversti žmones būtų nesąmonė, visur – ir perkant bilietus, ir pasirašant, ir kitur – turi būti palikta alternatyva. Juk pas mus yra apie 800 tūkst. pagyvenusių žmonių, jų negalime diskriminuoti. Mūsų universitetas apmoko senjorus skaitmeninio raštingumo, bet pasirašyti elektroniniu parašu yra sudėtinga ne tik senjorams. Ir užsieniečiai pastebi, kad mūsų skaitmeninės programos yra labai sudėtingos. Pavyzdžiui, e. sveikata labai nepatogu naudotis, ir patys gydytojai jos nemėgsta“, – konstatavo MČTAU rektorė.

Negalima priversti

Apie skaitmeninę atskirtį neseniai buvo diskutuota Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK), kur buvo pristatyta LGKT ataskaita, kaip valstybės institucijos, savivaldybės ir paslaugų teikėjai įgyvendina rekomendacijas, kad būtų išvengta skaitmeninių įgūdžių stokojančių piliečių atstūmimo. ŽTK rekomendavo Vyriausybei, ministerijoms ir savivaldybėms įvertinti LGKT pateiktus siūlymus ir į strateginius dokumentus integruoti konkrečias, pamatuojamas skaitmeninės atskirties mažinimo priemones bei stebėti, kaip jos įgyvendinamos. Taip pat pasiūlyta inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais skaitmeninė pagalba būtų įtvirtinta kaip atskira viešoji paslauga.

„Viena pagrindinių rekomendacijų, kurią teikė komitetas, kad visada būtų alternatyva atlikti kažką ne skaitmeniniu būdu. Pritariu tokiam principui ir žinau, kad dėl dokumentų pasirašymo elektroniniu parašu yra platesnė problema. Čia susikerta Registrų centro, kitų institucijų ir piliečių interesai – įstaigos nori sutaupyti, o žmonės – gauti paslaugas jiems priimtinu būdu. Tokia galimybė privalo būti, nes, kalbant ir apie pažeidžiamų grupių interesus, niekas neprivalo versti asmenis naudotis elektroniniais įrankiais, jiems privalo būti sudarytos galimybės patogiai naudotis viešosiomis paslaugomis“, – konstatavo ŽTK pirmininkas Laurynas Šedvydis.

Seimo narys abejojo, ar NŽT tikrai nesudarys alternatyvių galimybių pasirašyti dokumentus. „Tikėtina, kad informavus tarnybą, jog nebus pasirašoma jų geidžiamu būdu, ilgainiui paaiškės, kad pasirinkimas yra. Bet, priešingu atveju, žmonės gali laisvai kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą, LGKT, ir tos įstaigos, kurios reikalavo tik elektroninio parašo, bus priverstos suteikti kitas galimybes. Juk ir Konstitucija nurodo, kad institucija tarnauja žmogui, o ne biurokratiniam aparatui“, – apibendrino L. Šedvydis.

Bedė į įstatymo projektą

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.