Žemės ūkį alina infliacija

Ar bus tramdoma?

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje 2026 m. balandžio mėn., palyginti su 2025 m. balandžiu, metinė infliacija sudarė 4,9 proc., o mėnesio infliacija, palyginti su kovu, siekė 0,7 proc. Skaičiuojama, kad balandį kainų augimą daugiausia lėmė brangę degalai (dyzelinas ir benzinas) bei kai kurios paslaugos. Infliacijos tempas Lietuvoje išlieka vienas sparčiausių tarp ES ir euro zonos valstybių – balandį vidutinė infliacija ES siekė 3,2 proc., o euro zonoje – 3 proc. Kyla nerimas, kad Lietuvoje gali pasikartoti 2022 m. scenarijus, kai mūsų šalyje ne vieną tų metų mėnesį dviženklė infliacija buvo pati aukščiausia tarp ES ir euro zonos šalių. Tiesa, galop pagal metinę infliaciją mus nežymiai aplenkė Estija.

Neseniai Seime buvo keliamas klausimas, ko imsis Finansų ministerija (FM) ir Lietuvos bankas (LB), kad infliacija būtų kaip nors tramdoma. „Pastaruoju metu matome, kad pas mus infliacija auga sparčiausiai ne tik tarp euro zonos, bet ir visų ES valstybių. Gal jūs su LB ruošiatės numatyti tam tikras priemones, kaip tą infliaciją pažaboti? Nes, manau, infliacija Lietuvoje augs ir toliau“, – finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teiravosi Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Finansų ministras aiškino, kad infliacija iš esmės kyla dėl keletos veiksnių. Pirmiausia dėl to, kad pabrango naftos produktai ir tai kyla dėl geopolitinių aplinkybių, kitas veiksnys yra tai, jog mūsų ekonomika bendrame kontekste auga greičiau negu artimiausių valstybių. Trečias veiksnys, anot ministro, būtų tai, kad žmonės turi šiek tiek daugiau pinigų dėl augančių atlyginimų, pensijų, taip pat ir iš II pensijų kaupimo pakopos atsiimtų pinigų. Bet K. Vaitiekūnas nutylėjo, kad degalų kainos sausį Lietuvoje padidėjo dėl akcizų didinimo, o šilumos energija reikšmingai pabrango panaikinus iki 2026 m. taikytą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.

„Be abejo, infliacija yra toks gąsdinantis dalykas, bet turint stagfliacinį efektą, kai didėja infliacijos spaudimas į viršų ir ekonomikos spaudimas žemyn, su abiem efektais kovoti nelabai gali. Turbūt gali pasirinkti, kuriuo keliu eiti. Akivaizdu, kad Lietuva  pasirinko tokį – skatinti ekonomikos augimą per sulėtėjimą, didinti žmonių pajamas. Na, ir tada, be abejo, infliacija šiek tiek yra didesnė, negu pasirinkus priešingą kelią, tai yra bandant mažinti infliaciją ir kartu pamažinti ekonomikos augimą. Toks yra Lietuvos pasirinkimas ir tikimės, kad infliacija artimiausiu laikotarpiu, 2027 m., jau bus mažesnė“, – dėstė finansų ministras.

Stinga suvokimo?

K. Vaitiekūno aiškinimai neįtikino buvusio premjero, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) nario A. Butkevičiaus. „Taip, į rinką buvo išleisti II pensijų pakopos pinigai. Kuo didesnis jų kiekis yra rinkoje, tuo didesnė prekių paklausa, o ši tiesiogiai yra lygi infliacijai. Toks yra Vyriausybės sprendimas, bet didėjant infliacijai reikia įvertinti ir kitus dalykus. Jie gal nesupranta ar nesuvokia, kad infliacijos augimo metu gamyba vidaus vartojimui didėja, nes yra didesnė prekių ir paslaugų paklausa, bet, pasibaigus pinigams, iš karto būna smūgis gamintojams. Tada pamažu atsisakoma tam tikrų darbo vietų ir šie procesai nėra valdomi“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino parlamentaras.

A. Butkevičiaus nuomone, Lietuvai reikėjo taikyti „antiinfliacinį skydą“, t. y. skubių ekonominių ir finansinių priemonių paketą, skirtą sušvelninti spartaus kainų augimo poveikį gyventojams ir verslui. „Kalbant apie degalų kainų augimą ir įtaką infliacijai, tai aš siūliau, kad iškart būtų sumažintas ir akcizo, ir PVM tarifas. Tai vadinasi „antiinfliaciniu skydu“, taikomu tam tikram laikotarpiui, dėl to faktiškai nebūtų daug prarasta pajamų. Tai daro Ispanija, Lenkija ir kitos šalys“, – akcentavo politikas.

Prognozes teko padidinti

LB naujausioje savo makroekonominėje apžvalgoje numato, kad 2026 m. vidutinė metinė infliacija Lietuvoje sudarys 5,1 proc. Šis rodiklis nuo anksčiau prognozuotų 3,1 proc. buvo pastebimai padidintas dėl kilusio naujo energijos kainų šoko. Ir dvi savaites Lietuvos ekonomiką analizavę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai kalba apie panašią – 5,2 proc. – metinę infliaciją. Ir nurodo priežastis – išaugusias energijos kainas, mokestinius pakeitimus ir stiprią vidaus paklausą.

Tačiau TVF ekspertai atkreipė dėmesį, kad ekonomikos perspektyvas gaubia rizikos ir didelis neapibrėžtumas, todėl ekonomikos augimas gali būti ir lėtesnis, o kainų augimas – spartesnis. Jų išvadoje teigiama, kad geopolitinės įtampos ir galimi prekybos sutrikimai gali didinti energijos kainas, trikdyti tiekimo grandines ir silpninti išorės paklausą, taip keldami spaudimą kainoms ir slopindami ekonominį aktyvumą. Vidaus veiksniai – pavyzdžiui, spartesnis II pensijų pakopos lėšų atsiėmimas, – gali skatinti paklausą ir taip papildomai prisidėti prie kainų augimo.

Infliacijos dėsnis negalioja

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas, ŪP kalbėdamas apie infliacijos poveikį agrariniam sektoriui, įžvelgė vieną keistą aplinkybę – infliacija pasireiškia visur, išskyrus žemdirbių auginamos ir gaminamos produkcijos kainas. „Čia negalioja infliacijos dėsnis – darbo sąnaudos auga, prekių, paslaugų kainos kyla, o savo produkcijos kainoms mes neturime įtakos. Jos daugiausia nustatomos pasaulinėse biržose, o pagrindinis veiksnys, veikiantis kainas, yra pasiūla ir paklausa bei produkcijos kiekiai“, – aiškino LŪS vadovas.

Kartu jis pastebėjo, kad ir kitų ES šalių ūkininkai negali daryti įtakos produkcijos, pavyzdžiui, grūdų, rapsų, daržovių, kainoms. Bet jeigu pas mus didesnė infliacija, Lietuvos ūkininkams tampa dar sudėtingiau konkuruoti. „Kitose ekonomikos srityse augančiai infliacijai sugebama kažkaip atsispirti –  pabranginamos paslaugos, prekės, padidėja darbo užmokestis ir kainų augimo pasekmės sušvelninamos, neįvyksta griūtis. O mes, žemdirbiai, tai pajaučiame akimirksniu, nes gamybos savikaina iškart padidėja, o produkcija nepabrangsta. Mes negalime pasakyti, kad dėl padidėjusių gamybos sąnaudų grūdus parduosime, tarkime, 20 Eur/t brangiau“, – teigė ŪP pašnekovas.

LŪS pirmininkas užsiminė, kad infliacija bene labiausiai alina žemės ūkį ir žemdirbių pajamas. „Gal yra kitų panašių sričių, bet mes, ūkininkai, labai bijome augančios infliacijos, nes jaučiame skaudžias jos pasekmes. Jeigu jau išauga paslaugų ir prekių kainos, jos nenukrenta iki buvusio lygio. Tarkime, jeigu kas padidino technikos aptarnavimo įkainį, jis vėliau jau nemažėja. Žemės ūkis yra užstrigęs kriziniame laikotarpyje“, – konstatavo G. Špakauskas. 

Patenka į spąstus

Žemės ūkiui pirmiausia smogė žymiai išaugusios trąšų kainos. Ūkininkų organizacijos skaičiuoja, kad dėl pabrangusių trąšų jų išlaidos tiesiogiai padidėjo vidutiniškai 50–100 Eur/ha ir daugiau – priklausomai nuo auginamos kultūros bei pasirinkto tręšimo intensyvumo. O visos šalies ūkininkams tai gali papildomai kainuoti net iki 100 mln. Eur. Trąšos pabrango pirmiausia dėl įvesto ES anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (PADKM), dėl kurio importuotojai turi papildomai mokėti už trąšų gamybos metu išskiriamą anglies dvideginį.

„Kalbant apie infliacijos poveikį žemės ūkiui, pirmiausia paveiks drastiškas trąšų brangimas – 20–30 ar net 40 proc. Tai jau didelė bėda ir žemdirbiai dabar susidurs su didelėmis „kainų žirklėmis“ – trąšos yra brangios, išlaidos padidėjo, o mūsų produkcijos kaina – ne. Taigi, vėl patenkame į spąstus. Liūdna, kad dėl trąšų strategijos yra lėta ES reakcija“, – ŪP pastebėjo BFK pirmininko pavaduotojas Valius Ąžuolas.

Atėmė per mokesčius

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 29 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.