Žemės ūkio ateitis neaiški, tai šiandien paaiškėjo dar kartą

Vykdomosios valdžios politikams nepagailėta pipirų. Tačiau tiems, kam jie buvo skirti, nuo to buvo nei šilta, nei šalta. Juolab kad nesulaukta atsakingų politikų – nei žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, nei aplinkos ministro Simono Gentvilo.

Žemės ūkio ministrą pavadavo ir į klausimus iš salės mėgino atsakinėti viceministras Vytenis Tomkus bei ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė. Na, o iš Aplinkos ministerijos neatvyko niekas. Pasirodo, kad aplinkos ministras apie renginį pamiršo. Kai šią nedalyvavimo priežastį salei pranešė LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, žmonės nesusilaikė nenusijuokę.

Juokas per salę nuvilnijo ir dėl žemės ūkio viceministro V. Tomkaus ne sykį pakartotos frazės, kad vienas ar kitas jam užduotas klausimas yra ne jo kuruojamos srities. Tokių opių neatsakytų klausimų visas glėbys: apie Pieno įstatymą, apie būsimus apribojimus žemės ūkio paskirties žemės naudojimui ir valdymui, apie investicinės paramos (ne)prieinamumą prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojams, patikrų biurokratiją...

Savo pranešime kalbėdamas LŽŪBA pasiūlyta konferencijos tema, apie žemės ūkio ateities viziją ir ar yra prielaidos tvariam žemės ūkio gamybos augimui, viceministras V. Tomkus akcentavo, kad Žemės ūkio ministrų taryboje Lietuva kovoja už šalies žemdirbius – dėl tiesioginių išmokų konvergencijos, dėl žaliųjų tikslų nuosaikumo (pasisakė už glifosato registracijos pratęsimą). „Gal ne viskas girdisi, matosi, bet stengiamės ginti pozicijas“, – patikino Žemės ūkio ministerijos politinės vadovybės atstovas. Kiti du jo akcentuoti dalykai: žemdirbiams suteikiama galimybė skolintis ir Vyriausybės pastangos atverti naujas eksporto rinkas.

Eksportas gerai – tarkim, tų pačių pieno produktų eksportas. Tačiau pelnus iš to susižeria tas, kas parduoda, o ne pieno gamintojas, vėliau nuskambėjo taikli replika, eksporto temą susiejusi su Pieno įstatymu.  

Apšilimui mintis: gal tiesioginės paramos visai neliks?

LŽŪBA vadovai, generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir prezidentas Eimantas Pranauskas, renginį pradėjo geru apšilimu. Įžangą galima apibūdinti kaip nerimą keliančių dalykų mozaiką.

J. Sviderskis pasidalijo nuogąstavimu dėl žemdirbiams beatodairiškai keliamų naujų apribojimų (turėdamas galvoje šiuo metu opią saugomų teritorijų sritį), kad peršasi mintis, ar tik negrįžtam prie prievartinio valdymo, nes nuosavybė jau nėra šventa.

E. Pranauskas savo pasisakymu skatino mąstyti plačiau bei giliau, pateikė svarbiausių Europoje svarstomų teisės aktų apžvalgą. Atkreipė dėmesį, kad iki šiol dar neturime BŽŪP po 2027-ųjų vizijos, nors metmenys turėjo būti paskelbti jau šį rudenį. Viena iš versijų, pasak LŽŪBA prezidento, tai galimai susiję su planuojama ES plėtra ir ketinimu atitinkamai perskirstyti biudžetą. Jis neatmeta galimybės: 20 metų negavę ES vidutinį lygį siekiančių išmokų, ko gero, kitoje finansinėje perspektyvoje visai paramos negausim...

Išliks ar ne, bet lengviau nei šiandien – nebus

Ministrai žemės ūkio bendrovių vadovams nepasirodė, tačiau įstatymų leidėjų atstovai – Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis – tokius susitikimus laiko labai svarbiais ir atvyko rimtai pasiruošę. Auditorijai ir asociacijos vadovams jie rado gerų žodžių.

Europarlamentaras B. Ropė pasidalijo naujausiomis žiniomis iš Parlamento. Patikino, kad tiesioginių išmokų klausimas nepamirštas. Kas dėl BŽŪP perspektyvos – tikimasi, kad vizija turėtų būti pristatyta pavasarį. Taip pat politikas pareiškė neabejojantis, jog tiesioginė parama išliks ir po 2027-ųjų.

Tuo tarpu KRK pirmininkas V. Pranckietis susirinkusiųjų dėmesį prikaustė koncentruotai pateiktomis mokslininkų įžvalgomis apie žemės ūkio ateitį, kurių esama įvairiausių ir netgi prieštaringų. Tačiau yra ir aiškios tendencijos: dirbančiųjų žemės ūkyje mažėjimas, ūkių skaičiaus negailestingas traukimasis, o ėjimas priverstiniu gamybos ekstensyvinimo keliu, pesticidų atsisakymas, ašarų liejimas apsikabinus medį vargu ar užtikrins saugią ateitį.

Autorės nuotraukos