Žemės ūkio ministrai sutarė dėl atsako į krizinę padėtį žemės ūkyje

Taryba patvirtino savo politinę valią veiksmingai reaguoti į ūkininkams susirūpinimą keliančius klausimus ir pirmiausia susitarė dėl konkrečių priemonių, kurios turėtų būti greito atsako į dabartinę krizę prioritetas, ir pasiūlė politines gaires dėl tolesnių veiksmų bei struktūrinio požiūrio vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

Mūsų susitikimo rezultatai rodo, kad mes klausomės ūkininkų ir juos aiškiai girdime. Esame įsipareigoję padėti sumažinti spaudimą, su kuriuo jie susiduria, ir pasiūlyti jiems konkrečius sprendimus. Supaprastinimo priemonių prioritetai, dėl kurių susitarėme, sumažins ūkininkams tenkančią administracinę naštą ir suteiks jiems reikiamo lankstumo. Taip pat žvelgiame į ateitį norėdami pagerinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, kartu užtikrindami, kad laikysimės aplinkos tvarumo įsipareigojimų.

Davidas Clarinvalis, Belgijos ministro pirmininko pavaduotojas ir savarankiškai dirbančių asmenų, MVĮ ir žemės ūkio, institucinės reformos bei demokratijos atnaujinimo ministras

Ministrai atkreipė dėmesį į tai, kad Europos Vadovų Taryba savo 2024 m. vasario 1 d. išvadose priminė esminį bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) vaidmenį sprendžiant ūkininkų susirūpinimą keliančius klausimus, ir įpareigojo Tarybą bei Komisiją tęsti darbą.

Posėdyje Taryba palankiai įvertino naujausius Komisijos šios srities sprendimus: iš dalies atleisti nuo taisyklės dėl pūdymui paliekamos žemės, vadinamojo geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standarto Nr. 8 (GAAB 8), siūlymus atšaukti reglamento dėl tausiojo pesticidų naudojimo (SUR) projektą ir papildomas apsaugos priemones dėl autonominių prekybos priemonių importui iš Ukrainos.

Taryba aptarė svarbiausias priemones, kuriomis siekiama supaprastinti ir sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą, ir pabrėžė, kad ES turėtų reaguoti į ūkininkams susirūpinimą keliančius klausimus.

Šias diskusijas Taryba grindė valstybių narių pasiūlymais, pateiktais prieš šiandienos posėdį, taip pat Komisijos perduotu dokumentu, kuriame pateikiamos supaprastinimo priemonės.

Komisijos pasiūlytuose ir šiandien Tarybos patvirtintuose trumpalaikiuose veiksmuose atsižvelgiama į ES žemės ūkio organizacijų indėlį, taip pat į Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto indėlį.

Trumpalaikiai veiksmai daugiausia skirti tiek ūkininkams, tiek nacionalinėms administracijoms tenkančai administracinei naštai ir biurokratizmui mažinti.

Vienas iš veiksmų, dėl kurių susitarė Taryba, yra susijęs su GAAB 1 standarto, kuriuo nustatomas reikalavimas išlaikyti stabilius daugiamečių pievų plotus palyginti su 2018 ataskaitiniais metais, taisyklių pakeitimais.

Pagal GAAB 1, buvusių gyvulių augintojų, turinčių didelius pievų plotus, bet dėl sutrikimų mėsos ir pieno sektorių rinkose priverstų pereiti prie lauko kultūrų auginimo, gali būti paprašyta savo ariamąją žemę pertvarkyti į daugiamečius žolynus. Dėl to šie ūkininkai gali prarasti pajamas. Todėl Taryba palankiai įvertino Komisijos pasiūlymą iki kovo vidurio iš dalies pakeisti GAAB 1 taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į struktūrinius pokyčius, atsiradusius dėl sumažėjusio gyvulių skaičiaus, ir kad gyvulių neturintys ūkininkai nebūtų įpareigoti iš naujo pertvarkyti ariamosios žemės į ganyklas ar pievas.

Kas dėl GAAB 6, Taryba paragino Komisiją peržiūrėti praktiką, kurią galima taikyti dirvožemiui, kad būtų atsižvelgta į regioninius ypatumus, ūkininkams būtų suteikta daugiau lankstumo. Komisija peržiūrės šią galimybę ir balandžio mėn.

Ministrai palankiai vertina tai, kad Komisija numato peržiūrėti žemės ūkio plotų stebėsenos sistemos (AMS) kokybės vertinimo metodiką. AMS yra sistema, pagrįsta automatizuota programos „Copernicus" palydovinių vaizdų analize. Ši peržiūra, kuri turi būti atlikta 2024 m. kovo mėn., labai padės sumažinti nacionalinių administracijų apsilankymų ūkiuose skaičių (kai kuriais atvejais 50 proc. ar daugiau).

Be to, Taryba palankiai įvertino tai, kad Komisija paskelbs aiškinamąjį raštą, kuriame bus pateiktas vadinamosios force majeure arba išimtinių aplinkybių sąvokos vartojimas.

Šia koncepcija užtikrinama, kad ūkininkams, kurie negali įvykdyti visų savo BŽŪP reikalavimų dėl išskirtinių ir nenumatytų įvykių, kurių jie negali kontroliuoti (pvz., didelių sausrų ar potvynių atvejais), jiems nebūtų skiriamos nuobaudos. Žemės ūkio ministrai anksčiau yra pabrėžę, kad svarbu gerinti komunikaciją su ūkininkais ir užtikrinti, kad jie turėtų tinkamą informaciją apie BŽŪP paramą.

Valstybių narių prašymu Komisija įsipareigojo bendradarbiauti siekiant nustatyti galimus kontrolės racionalizavimo būdus, taip sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą.

Taryba taip pat palankiai įvertino būsimą ūkininkų apklausą, kurią Komisija pradės kovo mėn. siekiant, kad ūkininkų balsas būtų išgirstas. Žemės ūkio ministrai pabrėžė svarbą šio proceso, kuriuo bus siekiama nustatyti pagrindinius ūkininkams susirūpinimą keliančius šaltinius ir suprasti, kurie su BŽŪP taisyklėmis susiję elementai lemia didesnę administracinę naštą. Apklausos rezultatus ir išsamią analizę Komisija turi paskelbti 2024 m. rudenį.

Be to, Taryba susitarė, kad reikia supaprastinti BŽŪP strateginių planų dalinio keitimo procesą. Komisija įsipareigojo bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad padėtų joms supaprastinti savo intervencines priemones ir palengvinti strateginių planų pakeitimus.

Be šių trumpalaikių veiksmų, kuriais siekiama supaprastinti kasdienį ūkininkų gyvenimą ir sumažinti ūkininkams bei nacionalinėms administracijoms tenkančią administracinę naštą, ministrai pabrėžė, kad taip pat būtinas ilgalaikis požiūris. Todėl Taryba primygtinai reikalavo išnagrinėti būdus, kaip pagerinti ūkininkų padėtį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant jų padėtį maisto tiekimo grandinėje.

Taryba taip pat primygtinai reikalavo, kad būtų atlikta bendros žemės ūkio politikos pagrindinių aktų peržiūra. Ši peržiūra turėtų būti pradėta kuo greičiau.

Taryba pabrėžė savo pasiryžimą ir politinę valią veiksmingai reaguoti į ūkininkų iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus.

Atsižvelgdami į šį visa apimantį tikslą, žemės ūkio ministrai pateikė politines gaires, kaip pagerinti ūkininkų, kaip mūsų aprūpinimo maistu garantų, vaidmenį, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi aplinkos tvarumo įsipareigojimų. Tam reikėtų atlikti tikslinius BŽŪP pagrindinių teisės aktų pakeitimus, užtikrinant prekybos susitarimų poveikio pusiausvyrą ir padedant Ukrainos žemės ūkio produktų eksportui pasiekti savo tradicines rinkas.

Tuo pat metu bus tęsiamas Komisijos pradėtas strateginis dialogas dėl žemės ūkio ateities, siekiant nustatyti būdus, kaip ilgainiui pagerinti BŽŪP. Pirmininkaujanti valstybė narė pabrėžė, jog svarbu užtikrinti, kad šiame procese būtų išgirstas valstybių narių balsas.

Galiausiai pirmininkaujanti valstybė narė padarė išvadą, kad ji praneš Europos Vadovų Tarybai Tarybos susitikimo rezultatus.

ES Tarybos informacija

ES nuotr.: Žemės ūkio taryboje buvo surengta apskritojo stalo diskusija su ūkininkais

Ar to pakaks nepasitenkinimo bangai nuslopinti?

Žemdirbių visuomenės nepasitenkinimas įgijo pagreitį. Protestų bangos nesustabdys vien žinia, kad dėl kažko sutarė ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba. Vakar buvo ūkininkų susirėmimų su policija ne tik Briuselyje, bet ir Paryžiuje – įtūžę ūkininkai šturmavo tarptautinę žemės ūkio mugę. Šiandien lenkų ūkininkai, remiami ir kitų sektorių bendruomenių, blokuoja Varšuvos centrą.

Taryboje priimtus sprendimus plačiai aptarė Europos, ypač Lenkijos agroverslo žiniasklaida. Spaudos konferencijoje Komisijos narys Januszas Wojciechowskis, be kita ko, akcentavo ūkininkams numatomas galimybes suteikti daugiau lankstumo, sprendimo laisvę. „Mano nuomone, geresnis rezultatas bus pasiektas taikant savanoriškas ekologines sistemas, o ne privalomas sąlygas. Aš pasiūlysiu tokį sprendimą. Nes paskatos visada veikia geriau nei ūkininkų prievarta“, – teigė jis.

Lietuvos žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasisakymą Taryboje dėl daugiamečių pievų problemos cituoja Žemės ūkio ministerija: „Dėl praeityje padarytų sprendimų mūsų daugiamečių pievų referencinis dydis išaugo net 300 tūkst. ha. Nuoširdžiai dėkoju Komisarui ir Direktorato tarnautojams už konkrečius veiksmus dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 1 standarto įgyvendinimo lankstumo išplėtimo. Ši krizė – tinkama galimybė kokybiškai peržiūrėti Strateginio plano įgyvendinimo kliūtis. Tikimės, kad pakeitimus galėsime įgyvendinti jau greitai. Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, reiktų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rėmuose peržiūrėti klimato kaitos poveikio mažinimo priemonių užskaitymo metodiką. Akivaizdu, kad atstatant aukštapelkes ar plečiat miškų plotus mes pasiekiame geresnius rezultatus tame pačiame plote“.

Tarybos nariai nusiteikę optimistiškai. Tačiau kad Europoje atslūgtų iki tol nematyto masto nepasitenkinimo banga, reikalingi realūs veiksmai. Kaip tik tai pažymėjo nacionalines Europos žemės ūkio organizacijas vienijanti „Copa ir Cogeca“, kurios lyderiai vakar buvo susitikę su Tarybos ir Komisijos atstovais.

Protestai ES valstybėse narėse privertė ES Tarybą pakeisti susitikimo darbotvarkę, pastebi organizacija. Dabar Taryba juda į priekį, sprendimų įgyvendinimo nedelsiant turi imtis Europos Komisija.

Kitas jautrus klausimas – ar pasiūlytos priemonės šiandien yra pakankamos?

„Copa ir Cogeca“ konstatuoja – gerai, kad pagaliau pripažįstama, jog yra naujas kontekstas (COVID-19, karas Ukrainoje, klimato kaita ir infliacija). Aplinkybės reikalauja naujų veiksmingų ir operatyvių sprendimų iki žemės ūkio darbų sezono, kuris prasidės jau po kelių savaičių. Organizacijos vertinimu, pradžia yra gera – tai, kad imtasi koreguoti GAAB 8 (dėl kurio jau buvo nuspręsta, nors ir nepakankamai) ir GAAB 1. Tačiau pasigendama „apčiuopiamų ir neatidėliotinų priemonių, susijusių su GAAB 2, 6 ir 7, kurie grįsti agrarinės aplinkosaugos klimato įsipareigojimais“.

Organizacija taip pat pabrėžia, kad kartu turi būti imtasi priemonių, užtikrinančių, jog Europos ūkiai gautų teisingą atlygį maisto grandinėje ir geresnę grąžą iš rinkų,. Taip būtų prisidėta, kad žemdirbių pajamos būtų tinkamos.

„Ilgainiui žemės ūkio politika tapo vis sudėtingesnė – ne tik ES teisės aktų, bet ir nacionalinių įgyvendinimo taisyklių požiūriu. Kartu jie sukūrė administracinę nelaimę, su kuria ūkininkai susiduria kasdien, o tai verčia juos leisti laiką prie stalo, apriboti laiką būti laukuose ar su gyvuliais“, – teigia „Copa ir Cogeca“.

ŪP portalo informacija