Žemės ūkio ministro pakeitimas – ilgai lauktas sprendimas

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras PRANCKIETIS:

„Pakeisti K. Navicką buvo trejus metus puoselėjamas lūkestis tų bendruomenių, nuo kurių priklauso žemės ūkio ministro veikla. Deja, Premjerė ilgai nesiryžo to padaryti.

Laiko K. Starkevičiui vykdyti ministro pareigas – labai nedaug, nors, manau, bendromis jėgomis pasistengs padaryti kiek įmanoma daugiau gerų darbų. Mes su naujuoju žemės ūkio ministru susitiksime aptarti „trumposios programos“. Gal pavyks padaryti tuos darbus, kurie tiesiogiai priklauso nuo ministro pozicijos. Pavyzdžiui, įsakymas dėl mėšlo vartymo. Visi supranta, kad pieną reikia parduoti pasterizuotą, bet pasterizuotas mėšlas... Padaryta priešinga veikla mėšlo naudai. Mėšlas labai naudingas ne tik kaip maisto medžiagų augalams šaltinis, bet ir dėl savo mikrobiologinio turinio. Ir dabar staiga jį reikia „užmušti“ pagal sugalvotą taisyklę. Aptarėme jau ir nusprendėme, kad toks nesąmoningas įsakymas kūno neįgis.

Kalbėjome apie augalų apsaugos priemonių elektroninį deklaravimą. Dar prieš trejus metus siūliau nebereikalauti ūkininkų antrąkart deklaruoti, nes visas priemones deklaruoja parduodančios įmonės. Juk sąskaitas galima pasiimti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, nenervinant žmonių, nedarant jų raštininkais. Būtų labai gerai, jei su naujuoju žemės ūkio ministru pavyktų sutvarkyti bent porą tokių dalykų.

Dar peržiūrėsime visus komiteto sprendimus, kuriems nebuvo pritarta Seime. Tuometis ministras suformuodavo kitokią nuomonę, neįsiklausydamas į argumentus. Negirdėti komiteto vienbalsės nuomonės – net ne pagarbos, o kompetencijos reikalas. Ne vienas perteklinis, našta ant žemdirbių pečių gulęs sprendimas taip ir buvo atsiradęs. Pavyzdžiui, situacija dėl griovių, pagriovių, vandentakių. Pagal europinius standartus vandentakis – vieta, kuria teka vanduo, pagal žemės ūkio ministerijos surašytus popierius – jau visai kitoks traktavimas.

Šaržuojant galima būtų klausti: kam reikia paprastai, jei galima sudėtingai? Bandysime grįžti prie paprastumo, prie žmonių aiškumo lūkesčių. 2021 m. pradžioje svarstėme pasėlių deklaravimo klausimus. Tuo metu buvo reikalaujama pievas nušienauti, susukti masę į rulonus ir išvežti. Aš sakiau, kad taip sukursime naujus šiukšlynus. To daryti nereikėjo dar ir dėl to, kad prof. Kęstutis Navickas (kitas ir kitoks Navickas) suskaičiavo yrančio, pūvančio šieno, jo paruošimo ir išvežimo emisijas. Kartu su darbais emisijos buvo kur kas didesnės už menamą gėrį. Ir tik dėl to, kad kažkam pasirodė, jog bus geriau, nepaklausius tų, kurie supranta. Po metų sprendimas buvo atlaisvintas, vėliau – ir visai jo nebeliko. Nuomonės arba argumentų negirdėjimas, kišimas savo pozicijos tik dėl užimamo posto – nepriimtinas. Nė vienas viršininkas nėra gudrus todėl, kad užima tam tikras pareigas. Jo protą, išmintį parodo priimti sprendimai. Ir dar. Kiekvienas viršininkas neturi pamiršti, kad ateityje jis bus tik buvęs viršininkas.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas PUIDOKAS:

„Žemės ūkio ministro pakeitimas kelia įvairių minčių. Greičiausiai toks sprendimas – politinis veiksmas prieš rinkimus. Jei būtų buvęs noras, kad situacija žemės ūkio sektoriuje tikrai keistųsi, K. Navickas būtų pakeistas daug anksčiau. O dabar –
keistokas veiksmas keisti ministrą dviem–trims mėnesiams. Mes seniai transliavome žinutę, kad su buvusiu žemės ūkio ministru yra negerai. Kodėl anksčiau nebuvo padarytos išvados, nežinau.

Naująjį ministrą vertinsime pagal darbus, kaip ir visus kitus. Negalima tikėtis, kad K. Starkevičius nuveiks kažką grandiozinio per kelis mėnesius.“

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas VILIONIS:

„Aš viską, kiek tik galėjau, padariau, prašiau, kad K. Starkevičius taptų ministru. Dabar svarbiausia, kad naujajam žemės ūkio ministrui netrukdytų per likusį šimtadienį. Pavojų yra, nes, pagal I. Šimonytės ir konservatorių politiką, žemės ūkio Lietuvai nereikia, viską galima atsivežti.

Kaziui palinkėčiau kantrybės, kad išsipildytų tai, ko jo širdis geidžia ir ką Dievas leidžia. Viliuosi dalykiškų žemės ūkio ministro susitikimų su žemdirbiais, jų gyvenimo palengvinimo. Dabartinė sistema tik ir siekia uždrausti, nubausti, nors pirmiausia reikėtų vietoje pas ūkininką atvykus situaciją išsiaiškinti. Sankcijos turėtų būti neišvengiamos tik tada ir tik tiems, kurie nesitvarko piktybiškai. Kiek dabar yra reikalavimų, praktiškai ūkininkas turi samdyti žmogų, kuris pildytų žurnalus, tręšimo planus ir atsimuštų nuo biurokratų. Didelis darbas ministrui – laukiantis laikotarpis po 2027 m., siekiant suvienodinti Lietuvos žemdirbiams tiesiogines išmokas, kaip ir likusiems ES nariams.

Dar reikia sutvarkyti visokias pelkes. Ignalinoje, Molėtuose, Zarasuose pelkių – 400 tūkst. ha, kurių negalima deklaruoti. Ten ir galėtų „pelkių ministras“ rodyti savo sugebėjimus.

Žemės ūkis – strateginė ūkio šaka. Kas bebūtų – žemės ūkis turi būti. Bet linų Lietuvoje nebeauginama, kiaulių beveik nebelaikoma, kaip ir kailinių žvėrelių. Jei karvės bus naikinamos tūkstančiais tokiais tempais, tai po dešimtmečio ir jų nebeliks. Tik grūdai, kurie yra ne kas kita, kaip žaliava, neišgelbės.“

UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas TRAINAITIS:

„Apie konkrečią žemės ūkio ministro pakeitimo naudą būtų galima kalbėti tuomet, jei K. Starkevičius į šias pareigas būtų paskirtas bent prieš metus. Dabar – tas pats, kas nieko. Nematau jokios logikos. Kažkieno kaprizai, atseit reikia kažką pakeisti. Ką galima padaryti per du mėnesius? Per savaitę su kolektyvu pavyks susipažinti. Dar vasara, atostogos. Didžiulį biurokratinį aparatą, dumblu apaugusį, pajudinti ne taip ir paprasta. Tie pora mėnesių galėjo ir tuščia vieta pabūti.

K. Starkevičius buvo geras žemės ūkio ministras. Jis suprato, kas yra žemės ūkis. K. Navickas po savęs žemės ūkio ministerijoje paliko paties sukurtą pelkę. Ištisi neveiklos metai, nuo pirmo jo darbo mėnesio. Pasakykite, ar bent vieną gerą darbą, protingą įsakymą K. Navickas priėmė? Aš nė vieno neatsimenu greičiausiai todėl, kad tokių ir nebuvo. Kas padaryta – tik su minuso ženklu.

Žemės ūkyje susikaupusių problemų – ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Kažkas labiau rūpinasi nendrinukėmis, negu stumbrų bandomis, niokojančiomis ūkininkų pasėlius. Šitiek metų kliedėjimo, vadinasi, kažkam taip elgtis naudinga.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS:

„Labai nenusisekęs „pokeris“ (kortų žaidimas), kai lošėju nuo žemdirbių pakišamas tuomečio premjero S. Skvernelio iš aplinkos ministro pareigų atleistas K. Navickas. Jam dar tebebūnant aplinkos ministru, interpeliacijos 2018 m. metu Seimo narys J. Razma pareiškė: „Neužtenka, kad būtum ministras. Jam tekusios pareigos yra per sunkios. Tikrai nematyti ministro politinės lyderystės.“ Kas turėjo nutikti konservatoriams, kad „valstietį“ priimtų pas save į partiją ir paskirtų žemės ūkio ministru? Jie juk turėjo žemės ūkį išmanančių žmonių! Kodėl žemdirbiams buvo pateiktas „antrų rankų produktas“, iki šiol nėra aišku. Jau tada, dirbdamas aplinkos ministerijoje, jis neturėjo autoriteto nei tarp konservatorių, nei tarp ūkininkų. Pastaruosius jis kaltino, kad nesupranta žaliojo kurso tikslo. Pati Premjerė susitikimo metu prasitarė, kad perduodama tendencinga, vienpusiška, miestą ir kaimą priešinanti informacija, gerokai besiskirianti nuo realybės.

Pelkininkystė, šlapynės, nendrinukės ir panašūs dalykai buvo jam ir jo „draugeliams“ prioritetas. Ten jie uždirbo pinigus ir, tikėtina, nemažus. Bet štai vėl – į Vyriausybę.

Vargu ar surastume ne tik Europoje, bet ir plačiajame pasaulyje tokį ministrą, kuriam buvo trys interpeliacijos, visuotinis žemdirbių nepasitikėjimas ne kartą išreikštas suvažiavimų metu ir prašymas atsistatydinti, apie 10 protesto akcijų rajonuose ir Vilniuje, laužai laukuose... Galų gale – ir 1 300 traktorių „maršas“ Vilniuje. Paprastai toks įsikibimas į kėdę nebūna šiaip sau, iš patriotiškumo, akivaizdžiai matant, kad žemės ūkis merdi, dirbama be programos, ateities vizijos, kurią supranta visuomenė. Arogancija buvo juntama nuo pirmosios darbo dienos. Vien viešas jo pareiškimas, kad žemės ūkis – ne raketų mokslas, daug pasako apie žmogų ir jo kompetencijas. Manau, kad to raketų mokslo jis tikrai neišmano, nes niekur nėra nurodęs, kad jį studijavo. O melas, kad, priimant sprendimus, tariamasi su žemdirbių visuomene, ėjo šalia. Buvo tik reklama. Buvo susitikimai su pataikaujančiais Žemės ūkio rūmais, gaunančiais ministerijos išlaikymą, su pelkių ir šlapynių atstovais iš ankstesnių darboviečių ir pan.

Žinant, kad Lietuvai skiriama parama tebėra mažiausia ES, nebuvo pirmaeilio uždavinio kurti balansą tarp BŽŪP reikalavimų ir gamybos, nebuvo strategijos poveikio vertinimo, modeliavimo ir prognozuojamų rezultatų, kaip atrodys žemės ūkis ateityje, kaip apsirūpinsime maistu, kaip kursime pridėtinę vertę ir socialiai atsakingą ūkį. Be vertinimo nutraukus finansavimą kitiems verslams kaime, neaišku, koks bus poveikis kaimo ateičiai ir jo gyvybingumui. Tai K. Navicko teiginys „padėti labai geri pamatai žemės ūkio klestėjimui“ yra, švelniai tariant, netiesa.

Nesuradus bendros kalbos tarp žemdirbių ir centrinės valdžios bei matant, kad ministras niekada neatras kelio į vieningą darbą, Prezidento sprendimas labai teisingas. Jo reikėjo anksčiau. Jaudintis, kad naujajam ministrui bus nedaug laiko dirbti (iki Seimo kadencijos pabaigos), nereikia. Pakankamai laiko tam, kad būtų pradėta ant teisingų bėgių atstatinėti žemės ūkį, priversti valdininkus dirbti ir atsakyti už rezultatus. Negali būti kolektyvinės atsakomybės. Valdininkai, nesugebantys užtikrinti, kad būtų kuriamos darbo vietos, pajamų už darbą stabilumas, darbuotojų socialinė sauga bei modernizuojama gamyba, turi būti pakeisti į tuos, kurie tai išmano ir to siekia.

Lingavimas į nekompetencijos taktą, kaip buvo, turi būti išgyvendintas. Savo ruožtu, valdininkams irgi turi būti leidžiama dirbti. Sutinku su K. Navicko atsistatydinimo pareiškime išsakyta mintimi, kad jis buvo įleistas kaip vilkas į avidę. Tai daug ką pasako. Bliausi ne pagal mano melodiją, būsi papjautas.

Žemdirbiai tiki K. Starkevičiumi. Jis išmano žemės ūkio specifiką, jo problemas. Kai dirbo ministru 2008–2012 kriziniais metais, nesitelkė pagalbon raketų mokslininkų ir neaiškių ekspertų, o kvietė talkon žemės ūkio mokslą, mus – žemdirbių atstovus. Jis pertvarkė mokesčius žemės ūkio srityje, ir mes necypavome. Nebuvo vilkas avidėje. Gaila, kad jis nepradėjo dirbti nuo kadencijos pradžios.“

Vilkaviškio r. ūkininkė Alvytė VALUCKIENĖ:

„Žemės ūkio ministrą K. Navicką reikėjo pakeisti kur kas anksčiau. Tačiau ir dabar, kai jo portfelį perėmė K. Starkevičius, tikiuosi teigiamų rezultatų per šiai kadencijai dar likusį laikotarpį. Šiai situacijai labai tinka posakis, jog „geriau vėliau, negu niekad“.

Mes, ūkininkai, atsimename, kad tuomet, kai K. Starkevičius dirbo žemės ūkio ministru ankstesnėje Vyriausybėje, buvo priimti tikrai svarbūs, protingi sprendimai visam žemės ūkiui. Ir dabar to tikiuosi. Juk ministras jau šiandien žino, kas buvo negerai, todėl ir per porą mėnesių spės daug ką pataisyti.

Čia ir dabar taisytinų, skubiai spręstinų problemų yra daug. Pateiksiu tik vieną pavyzdį. Mano nuosavoje žemėje yra nedidelių, po keliolika arų valstybinės žemės plotelių, kurių negaliu išpirkti, nes niekas ir neparduoda. Tie gabaliukai man – kaip šašas, kurių ir išnuomoti nepavyks, nes dažniausiai nėra privažiavimo. O jei privažiavimas prie savotiško „apendicito“ ir yra, tai kokią nors veiklą vykdyti – sunkiai įmanoma užduotis. Jei mes iš principo paliktume ir nedirbtume tų įsiterpusių valstybinės žemės gabaliukų, jie netruktų apželti piktžolėmis, kurios greitai ir po mano laukus pasiskleistų. Yra ir daugiau panašių situacijų, su kuriomis, manau, ne vienas susidūrė ir susiduria. Didžiausias mano noras būtų, kad mažyčius valstybinės žemės gabalėlius, įsiterpusius į nuosavą žemę, būtų leidžiama išpirkti. Verkiant reikia išspręsti šią problemą visos šalies mastu.

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius jau anksčiau įrodė, jog supranta ir žino, ką daro.“

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas dr. Ignas HOFMANAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje – Algimanto SNARSKIO piešiniai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.