Žemės ūkio technikos pardavimai pasiekė žemumas

Žemės ūkio ministras Ignas HOFMANAS:

„Viena iš priežasčių – sumažėjo paramos prieinamumas – ne visi gali jos gali gauti, sumažėjo ir jos kiekis, nes riboti finansiniai ištekliai, kuriais būtų galima pasinaudoti. Be to, ir ūkininkai neturi pinigų, nes praėjusieji metai žemdirbiams buvo sunkūs, daug kas patyrė didžiulių nuostolių. Šie metai buvo neblogi, bet tuose regionuose, kuriuos nusiaubė audra, rezultatai prastesni. Bet šiaip 2024-ieji buvo geresni už 2023 ir 2022 metus. Iš jų sunki ūkių finansinė situacija persikėlė į 2024-uosius.

Tik dabar ūkininkai gauna pinigus už šių metų derlių, o krizinės itin žemos pieno supirkimo kainos irgi pradeda atsigauti tik pastaruoju metu. Rudenį ūkininkai gauna pinigus. Daug vilčių, kad šie metai buvo neblogi ir buvo kažkiek uždirbta pelno, tad kitais metais galės ką nors pirkti.“

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos prezidentas Erikas BĖRONTAS:

„Manau, situaciją lėmė žemos grūdų supirkimo kainos ir nėra perkamosios galios. Palūkanų norma vis dar pakankamai aukšta, o palūkanų pamažėjimas, kuris buvo padarytas, reikšmingos paskatos kol kas neduos. Be to, ir ūkininkų perkamoji galia jau yra kritusi. Nėra kito varianto, kaip laukti, kol rinka atsigaus, kol pradės didėti pajamos. Tada bus galima kalbėti, kai vėl grįšime į tas pačias vėžes. Būtų galima atnaujinti technikos parką, bet dabar niekas neinvestuoja, kai aplink tvyro tokia situacija rinkoje. Neprideda noro investuoti ir karas Ukrainoje bei nestabili geopolitinė situacija visame pasaulyje. Tai yra pagrindinės priežastys.

Pastaruoju metu ūkininkai nelabai ieško galimybių pasinaudoti parama, nes ir skolinimasis yra gana sudėtingas, pabrangęs, o pats skolinimosi procesas – pailgėjęs. Daug kas skundžiasi sudėtingais tariamais palengvinimais ir ILTE darbu, kuri galėtų garantijas išduoti greičiau. Todėl, manau, ūkininkai tiesiog nesiima rizikos ir neinvestuoja. Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams paramos pinigų užtenka visoms paraiškoms, tai reiškia, kad tokie ūkininkai išvis net neplanuoja investuoti. Jie investuoja į padargus arba į kažkokias nedideles statybas, ir tiktai pasinaudodami parama. Tad ką jau kalbėti apie investicijas nesinaudojant parama. Toks noras yra dar mažesnis. Perka, matyt, jau naudotą įrangą, stato ūkio būdu arba tiesiog atsisakoma naujų investicijų.

Rinkos nuotaikos turbūt yra prastos dėl žemų grūdų ir kitos produkcijos kainų. Jeigu jos atsigaus, tada ir ūkininkai kitaip vertins situaciją. O jeigu ir palūkanų norma ateityje dar labiau sumažės, gali būti ir kitokių sprendimų. Jau dabar matyti, kad šiais metais naujos žemės ūkio technikos pardavimų galutiniai rezultatai bus tikrai prasti.“

UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas TRAINAITIS:

„Situacija priklausė nuo Žemės ūkio ministerijos valdžios, kuri vadovavo ketverius metus, išskyrus ministrą Kazį Starkevičių, pabuvusį beveik tris mėnesius. Iki K. Starkevičiaus buvo du aplinkos ministrai ir abu buvo prasti. Buvo labiau orientuojamasi tik į aplinkos apsaugą, neskirta pinigų ūkininkų finansavimui įsigyti naują techniką, tai ir pasidarė toks pardavimų štilis. Todėl ne be reikalo ūkininkai traktoriais važiavo į Vilnių. Važiavo todėl, kad strigo visi reikalai, nors žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos šiemet ir nebuvo tokios blogos, nes yra buvę ir prastesnių. Realybėje žmonės pamatė, kaip gyvena žemės ūkis – pieno kainos kritusios, nėra jokios pagalbos, o televizijos ir radijo stotys bei laikraščiai vis vien visą laiką varė tą pačią propagandą... Nereikėtų pamiršti, jog daug kas priklauso ir nuo žiniasklaidos. Jeigu joje visą laiką – tik pesimizmas, tai tą pesimizmą perima ir žmonės.

Neturint valdžios arba kai ji be „galvos“, kūnas nevaikšto. Valdžia elgėsi panašiai kaip višta be galvos. Net neįmanoma suprasti, kaip per tiek metų nesugebėta gražiai sutarti. Įsivaizduočiau, kad tokius mums integravo sovietai, kad tik būtų sužlugdytas žemės ūkis. Tiek mažai traktorių nebuvome pardavę nuo SAPARD laikų. Ir tų, tada, 2000 m., buvo daugiau parduota. Dabar visi rėkia apie ekologiją, o iš europinių pinigų finansuoja senos technikos pirkimus. Penkerius metus padirba tokia technika, ūkininkas atsiskaito už europinius pinigus ir jis jau gali ją parduoti. Argi tokia turi būti politika? Nėra jokios politikos. Vėl europiniais pinigais subsidijuojami penkerių metų senumo technikos įsigijimai. Kai kurie ūkininkai gal norėtų nusipirkti naujesnę techniką, gal daugiau rizikuotų, bet užtat turėtų naują.

Be to, kodėl pas mus, pavyzdžiui, nėra numatytos jokios kompensacijos už senos technikos atsisakymą ir jos pridavimą į metalo laužą? Kažkodėl perkant elektromobilius yra teikiamos tokios kompensacijos, o žemės ūkyje padaryta kažkokia kvailystė ir ji tęsiasi ne tik nuo buvusio ministro Kęstučio Navicko laikų. Teigiama, kad reikia padėti tiems ir kitiems. Manau, jie ne padeda, o smukdo ūkininkus, gadina jų sveikatą, kadangi jau nusidėvėjusią techniką parduoda kitiems. Toks ūkininkas su senu „kibiru“ negauna priedo prie derliaus, gadina savo sveikatą ir žlugdo savo ūkį.

Traktorių technologijos kasmet auga maždaug penkiomis arklio galiomis. Tai per ketverius metus, kol koks kvailys sėdi valdžioje, traktoriai tampa 20 AG galingesni. Kažkada 80–90 AG traktorius buvo stebuklas, 2000-aisiais – jau 120 AG, o dabar 400 AG nebėra joks stebuklas. Dabar vidutinis traktorius turi 120 AG. Planuojama, kad netrukus traktoriai taps dar galingesni. Žmonės ne taip seniai dirbo su 3–4 m pločio sėjamosiomis, dabar jau yra 6 m, kurios iškart atlieka keturias operacijas. Ir tie, kurie laiku nesusiorientuoja, vargsta blogomis sąlygomis.“

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius DUBNIKOVAS:

„Manau, jei trūko pinigų paramai, tai ir buvo priežastis, kodėl krito žemės ūkio technikos pardavimų mastai, nors nesu tos srities specialistas, kad užsimerkęs galėčiau žarstyti patarimus. Kitas dalykas – ūkininkai su nerimu stebi produkcijos supirkimo kainas, ypač kviečių ir rapsų, nors fantastiškos kainos, buvusios prieš porą metų, jau nebegrįš. Ir tai reiškia, kad ekstra pajamų, kurių galbūt buvo galima tikėtis, jau nebebus. Grūdinių kultūrų supirkimo kainos turi netiesioginį sąryšį su angliavandenių ir naftos produktų kainomis. Dabar eina kalbos, kaip išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasielgs po inauguracijos, ar jis įsivels į naftos kainų karą su Rusija ir kitais naftos produktų rinkos žaidėjais. Tai nepadėtų padidinti grūdinių kultūrų kainų. Perspektyvos irgi gali lemti, kad ūkininkai šiek tiek pristabdys didžiąsias investicijas.

Supraskime, kad kombainas ūkininkui yra labai rimta investicija, jeigu nekalbame apie tokius ūkius, kurie naudoja didelius kiekius technikos. Tokioje situacijoje galimybės pirkti mažėja, investicijos tiesiog susitraukia, atidedant jas į ateitį. Kalbant iš technikos pardavėjų pozicijų, jiems yra ir tam tikra paguoda, kad tie ūkiai niekur nesidės, vėliau ar anksčiau amortizacija sugrauš techniką ir ateis poreikis ją keisti. Kiekviena atidėta investicija pareikalauja didesnių investicijų ateityje, tad tie pinigai per tam tikrą periodą reikšmingai nesumažės.“

AB „East West Agro“ (EWA) generalinis direktorius Gediminas KVIETKAUSKAS:

„Taip, tai yra visų laikų blogiausios traktorių ir kombainų pardavimų apimtys, kokios yra dabar – moderniosios žemdirbystės laikais. Tai nenutiko pirmą kartą – panašūs skaičiai, gal tik šiek tiek geresni, buvo 2014 ir 2019 metais. Čia priežastys yra kelios. Manau, kad paramos trūkumas nėra faktorius, nes investicijos planuojamos ne dėl paramos. Kai parama atsiranda, tai tada vyksta ir žaidimas rinkoje. Realiai stagnacija prasidėjo 2023 m. antrąjį pusmetį. Pirmiausia ji susijusi su išaugusiomis palūkanomis, kurios pabrangino investicijas. Tie, kuriems neskubu, atidėjo investicijas.

Derlius šiemet Lietuvoje buvo vidutinis arba, galima sakyti, vidutiniškai neblogas, šiek tiek geriau nei vidurkis. Derliaus kokybė buvo prastesnė negu įprasta. O derliaus kokybė tiesiogiai mušė per derliaus kainą. Dar reikėtų pridėti tai, kad buvo kelerių metų ciklas, prasidėjęs nuo karo Ukrainoje pradžios, kai trąšos pabrango žvėriškai – ne procentais, o kartais. Trąšų brangimas davė tokį efektą, kad ūkininkai negalėjo sau leisti pirkti jų pertekliaus ar net tiek, kiek reikia. Todėl šalyje sumažėjo tręšimo normos ir po 2–3 metų mažesnio tręšimo natūralu, kad dirvožemis buvo nualintas ir augalai nepasiima tiek medžiagų, kiek jiems reikia, nes tų medžiagų dirvožemyje nėra. Tai ir paaiškina, kodėl derliaus kokybė buvo prastesnė. Dabar trąšų kainos normalizavosi, manau, kad kitais metais ūkininkai tręš tiek, kiek reikia. Prireiks metų arba dvejų, kol bus sugrįžta prie tręšimo normų, kol bus pasiekta buvusi grūdų kokybė.

Kitas dalykas – iš tikrųjų, vasaros pabaigoje rinka jau rodė pakankamą susidomėjimą investuoti ir visai neblogai viskas atrodė. Bet tada, atėjus ministrui K. Starkevičiui, pajudėjo didelis kiekis paramos projektų ir paramos. Skaičiais kalbant, šių metų rudenį ir kitų metų pradžioje iš viso ateis daugiau nei 130 mln. Eur paramos. Tai kas nutinka, kai tokia suma pažadama rinkai? Faktas, kad rinka sustoja, nes visi, kas gali gauti paramos, tikisi ją gauti, todėl savo investicijas vėl atideda. Dabartinė stagnacija yra tiesiogiai susijusi su paramos atsiradimu.

Šiandien ūkininkų finansiniai balansai nėra blogi, tai žinau, nes mes vertiname balansus prieš pasirašydami sutartis, kadangi turime patikrinti, ar ūkis mokus, ar ne. Jei kalbame apie pačius ūkius, tai jų finansiniai balansai yra sveiki, rinkos būklė sveika, tik su investicine aplinka nutiko tokios kompleksiškos aplinkybės.

Taip, rinkoje pardavimų apimtys yra kritusios, bet mes, kaip įmonė, išlaikėme pozityvų rezultatą ir nematau didelės dramos. Iš tikrųjų, mes traktorių pardavėme daugiau nei pernai. Šiemet naujų traktorių, skirtų profesionaliai žemdirbystei, per 11 mėn. šalyje parduota 481, o pernai iš viso – 666. Sakyti, kad metai katastrofiški, gal ir netinka, bet nėra taip blogai, tiesiog nusikelia pardavimai, susiję su parama. Bet daug kas tos paramos ir negaus, o kai sužinos, kad negauna, darys savo investicijas, kurių reikia. Manau, kad nuo dugno jau atsispirta.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.