Žemės ūkis – didelių europinių užmojų ir ambicijų spąstuose

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) nariai pasipiktino Aplinkos ministerijos (AM) parengtu Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės (KKVD) projektu. Jų nuomone, dokumentas parengtas be jokios analizės, neatsižvelgiant į užsienio šalių mokslininkų žaliojo kurso iniciatyvų vertinimus, remiantis  abejotinomis nuostatomis.

Reikia įvertinti galimybes

LŪS pirmininko Jono Talmanto teigimu, žemės ūkio sektorius yra labiausiai priklausomas nuo klimato sąlygų, todėl ūkininkai palaiko klimato kaitos valdymo tikslus, bet valstybės prisiimami įsipareigojimai privalo būti adekvatūs investuojančiųjų ir paramos fondų finansavimo galimybėms, našta turėtų būti vienodai paskirstyta visai visuomenei pagal finansinį pajėgumą.

Pasak jo, rengiant ilgalaikės strategijos dokumentus, pirmiausia turėtų būti įvertintos ekonominės, technologinės, žmogiškosios galimybės ir priemonių efektyvumas. Neatlikus vertinimo, visiškai neaišku, kaip užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas paveiks atskirus sektorius, žmonių pajamas ir gerovę.

Klaidinantys teiginiai

Žemės ūkis per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį labai pasikeitė, o ypač įstojus į Europos Sąjungą (ES). Naujausia technika ir technologijos leido padidinti gamybos efektyvumą, kitaip tariant, pagaminti daugiau produkcijos, suvartojant mažiau energijos ir resursų.

Todėl, LŪS atstovų nuomone,  KKVD projekto teiginiai, kad žemės ūkio sektoriuje investuojama į tradicinių (senų) gamybos metodų taikymą, yra netikslūs ir klaidinantys visuomenę.

LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas priminė, kad dalis ūkininkų jau dabar taiko nemažai technologijų, kurios prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo. „Naudojami pagal dirvožemio tyrimus sudaryti tręšimo planai, taikoma neariminė žemės dirbimo technologija, auginamos tarpinės kultūros, įsigyjama naujos žemės ūkio technikos, kuri atitinka naujausius išmetamųjų dujų reikalavimus. Lietuvos ūkininkams trūksta ne motyvacijos, o nuosavų ir papildomų paramos fondų lėšų, skirtų žaliojo kurso užmojams ir ŠESD mažinimo tikslams pasiekti“, – teigė jis.

Nepaminėta nė viena stiprybė

Nuostabą ūkininkams kelia ir tai, kad atliktoje Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių  analizėje nėra paminėta nė viena žemės ūkio sektoriaus stiprybė, nors jau 2018 m. ŠESD kiekis iš žemės ūkio sektoriaus, palyginti su 1990 m., Lietuvoje sumažėjo 52 proc.

Radviliškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas surinko tai įrodančius statistinius duomenis ir teigia, kad jau dabar Lietuvos žemės ūkis beveik pasiekęs ambicingus ES tikslus. „Lietuva yra viena iš labiausiai ŠESD kiekį sumažinusi valstybė ES. Mūsų žemės ūkis išskiria tik 1,5 t CO₂ ekvivalento iš vieno hektaro per metus (Nyderlandai – 11 t/ha). Pesticidų Lietuva žemės ūkyje naudoja vidutiniškai 0,7 kg/ha – tai irgi vienas mažiausių rodiklių ES.“, – teigia I. Hofmanas.

Studijos rodo ką kita

KKVD projekte teigiama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl žaliojo kurso priemonių įgyvendinimo augs sparčiau, nei augtų be šių priemonių. Bet, ūkininkų duomenimis, įvairios  studijos rodo priešingai. Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas kartu su mokslo įstaiga „AgroParisTech“ atliko Europos žaliojo kurso poveikio žemės ūkiui vertinimą. Prognozuojama, kad jį įgyvendinus, ūkininkų pajamos sumažėtų 25 proc. Be to, bus pereita prie pigesnių, prastesnės kokybės produktų iš trečiųjų šalių.

Jungtinių Amerikos Valstijų specialistų teigimu, mažėtų ūkininkų konkurencingumas tiek vidaus, tiek eksporto rinkose ir padidėtų maisto kainos visame pasaulyje. ES žemės ūkio produkcija sumažėtų 12 proc., o žemės ūkio produktų kainos padidėtų 17 proc. Žemės ūkio produkcija taptų nekonkurencinga eksporto ir vidaus rinkose.

Nepagrįsti  planai

Neteisinga, pasak LŪS, kad ūkio subjektai, veikiantys energetikos, transporto ir pramonės sektoriuose, taiko priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių“, o žemės ūkis to nedaro. Priešingai –  žemės ūkis (kartu su miškų ūkiu) yra vienintelis sektorius, kuris ne tik išskiria ŠESD, bet ir jas absorbuoja. Augalai vis dar efektyviausiai ir pigiausiai absorbuoja CO₂ dujas, jiems efektyvumu prilygstančių žmogaus sukurtų metodų, kol kas nėra. Reikia tobulinti metodus, kurie kuo ilgesniam laikui užrakintų anglį, sukauptą augalinėje masėje. Tam gerai tiktų ne maisto pramonei auginamos augalinės žaliavos. Kartu tai būtų papildomas pajamų šaltinis žemdirbiams.

Keliami tikslai „vėliausiai iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo žemės ūkio sektoriuje“ arba „nustatyti konkrečius terminus visų mokestinių lengvatų iškastinio kuro naudojimui panaikinti vėliausiai iki 2030 m.“ visiškai nepamatuoti ir suformuluoti neatsižvelgiant į daugelį aplinkybių.

Alternatyvūs neišgelbės

LŪS vicepirmininkas Raimundas Juknevičius atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra žemės ūkio technikos, neišskiriančios ŠESD. Bandoma pagaminti alternatyviais degalais ar elektra varomą techniką, bet ji dar nėra gaminama serijiniu būdu. Visam  žemės ūkio technikos parkui pakeisti reikės daug laiko ir lėšų. Galima apmokestinti žemės ūkio gamybai skirtus degalus akcizu, bet tai padidins žemės ūkio produkcijos savikainą, kartu sumažins galimybes vietinės gamybos žemės ūkio produkcijai konkuruoti su įvežtine ar konkuruoti eksporto rinkose, jei kitose šalyse tokie mokesčiai nebus taikomi.

„ES tebegalioja direktyva, kuri leidžia taikyti iškastiniam kurui akcizo išimtis atitinkamiems sektoriams, – teigia J. Talmantas. – Siekdami bendrų ES užsibrėžtų tikslų, privalome matyti ES galiojančių teisės aktų visumą, kad būtų išvengta dvejopų standartų ir nelygios konkurencijos sąlygų. Mūsų  žemės ūkio gamybos intensyvumas – vienas mažiausių ES, todėl ir pajamos iš hektaro pasėlių yra vienos mažiausių. Ar gali išlikti Lietuvos žemės ūkis konkurencingas, jei pajamos yra keletą kartų mažesnės, o klimato srities reikalavimai žemdirbiams keliami vienodi ar net didesni nei kitų ES šalių ūkininkams?“

Pasigenda objektyvumo

Pasak J.Talmanto, priešingai nei teigiama KKVD projekte, žemdirbių organizacijos niekada neneigė mokslo rezultatų. Derybose žemdirbių atstovai pateikia objektyvius argumentus, mokslo patvirtintus duomenis, statistiką, pavyzdžius praktikoje, atkreipia dėmesį ir į kitų ES šalių patirtį. Todėl LŪS reikalauja, kad Lietuvos žemdirbius žeminantys ir niekuo nepagrįsti teiginiai, tokie kaip „mokslo tyrimų rezultatų dažnas neigimas“, „nenoras pripažinti neišvengiamą poreikį keistis“ ir pan. būtų išbraukti iš rengiamo KKVD dokumento.

LŪS nuomone, KKVD projekte yra neobjektyvių teiginių, esą „patys ūkiai mažai taiko prisitaikymo priemonių, neperorientuojama veikla auginti atsparesnes klimato sąlygoms veisles“. Ūkininkai nuolat ieško alternatyvų, tarp jų – ir naujų kultūrų, veislių, jas nuolat atnaujina. Todėl klaidinga teigti, kad ūkiai neperorientuoja veiklos, nors veislių, tinkamų mūsų geografinei zonai, labai trūksta.

Jautri tik gyvoji gamta

LŪS atstovams visiškai nesuprantama, kodėl energetika, transportas, pramonė yra įvardijami kaip klimato pokyčiams jautrūs sektoriai. Jie tikrai daro didelę įtaką klimato kaitai, tačiau nėra jos tiesiogiai veikiami ir tai yra nenuginčijamas faktas. Klimatui jautrūs sektoriai yra tie, kurie susiję tik su gyvąja gamta.

LŪS pastebi, kad žaliojo kurso fondai, numatyti žemės ūkiui Lietuvoje, yra koncentruojami į dvi eilutes: biodujų jėgainių statybas ir ekologinių ūkių plėtrą. Tokia pinigų koncentracija sudaro prielaidas, kad nebus užtikrintas kitų klimato kaitos stabdymo priemonių finansavimas ir vienoda pinigų sklaida tarp žemės ūkio subjektų. Biodujų jėgainių statyba, siekiant jose perdirbti 80 proc. Lietuvoje susidarančio mėšlo, kelia pagrįstų abejonių, ar tokiu būdu nebus dar labiau skatinamas jau ir taip šiuo metu itin spartus ūkių stambėjimo procesas.

Stasys BIELSKIS

2021-03-20