Žemės ūkis laukia ryžtingų politinių sprendimų

Prasidėjo pokalbis apie paramą žemės ūkiui, paveiktam koronaviruso pandemijos sukeltos krizės. Sveikatos ir ekonominė krizė artimiausiu metu trauktis dar neketina, o supirkimo kainų smukimas žemdirbiams kelia neviltį. Šią savaitę iš valdžios kabinetų paguodžiančių žinių neišgirdome, išskyrus patikinimus, kad imamasi visų įmanomų priemonių. Svarbiausia žinia: ateinančią savaitę Ministrų kabinetui Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žada pateikti finansinės pagalbos žemės ūkiui planą.

Egzaminas valdžiai ir kiekvienam

Korona yra testas kiekvienam – kritiniais momentais geriausiai atsiskleidžia pilietinis brandumas, paaiškėja tikrieji lyderiai, o demagogai pritilę tūno šešėlyje. Juo didesnis tai egzaminas kiekvienos valstybės valdžiai: kiek ji sugeba mobilizuotis problemos sprendimui, veikti ryžtingai, būti sąžininga, matyti kiekvieną visuomenės grupę.

Nepaprastoji padėtis naujai išryškino, koks svarbus kiekvienai šaliai yra žemės ir maisto ūkis, kiek jis sugeba visokeriopai patenkinti vietos rinką. Kita vertus, krizė patikrina ir ūkių struktūros tvarumą.

Ispanijos fermeriai stveriasi už galvos – nėra talkininkų derliui rinkti, o braškės jau sunoko. Vokietijos ūkiai taip pat pavasarį neišsiverčia be didelių samdomos jėgos pajėgų, tačiau dėl to jau išimtinis sprendimas priimtas, leista į šalį atvykti šimtatūkstantinei sezoninių žemės ūkio darbininkų armijai iš Bulgarijos, Rumunijos.

Visoje Europoje vyriausybės daro viską, kad apsaugotų žemės ir maisto produktų gamintojus nuo ekonominių nuostolių. Deja, šįkart pagalba ES mastu yra sunkiai įsivaizduojama. Kiekviena valstybė ruošia savo paketą agrariniam sektoriui paremti.

Kaimynų latvių patirtis

Latvijos žemės ūkio ministras Kaspars Gerhards prieš Velykas kreipėsi į visuomenę kviesdamas pilietinei akcijai – vartoti vietinius produktus, tai skatinti daryti ir kitus. Taip palaikomi ne tik vietos gamintojai, bet ir visa šalies ekonomika, gautos lėšos nukreipiamos ir į kitus ūkio sektorius.

Šią savaitę Latvijos Vyriausybė patvirtino finansinę paramą maisto pramonei ir žemės ūkiui iš valstybės biudžeto rizikos fondo. COVID-19 sukeltam neigiamam poveikiui amortizuoti numatyta 45,5 mln. Eur pagalvė.

Žemės ūkio ir maisto produktai sudaro daugiau nei penktadalį viso Latvijos nacionalinio eksporto. Šios šalies Žemės ūkio ministerija nurodo, kad dėl karantino padėties šviežių kiaušinių eksportas krito 30 proc., virtų kiaušinių – 20 proc., o žalio pieno supirkimo kaina – 15 proc. Dėl sutrikusių logistikos srautų sustojo gyvų galvijų eksportas. Dėl švietimo įstaigų uždarymo į keblią padėtį pateko produktus joms tiekusios įmonės, ūkininkai.

Latvijos ŽŪM paskelbė apie tris paleidžiamas skubios pagalbos priemones. Viena jų – vienkartinė parama gyvulininkystės ūkiams, kurių pajamos per karantino mėnesius sumažėjo 20 proc. Didžioji paramos voko dalis numatyta pieno ūkiams – 12,5 mln. Eur (braliukai latviai turi mažesnį palyginti su Lietuva pieno sektorių: oficialiais duomenimis, metų pradžioje melžiamų karvių skaičius siekė 138,4 tūkst., Lietuvoje – 220,4 tūkst.). Ūkininkui, kuris laiko ne mažiau kaip tris karves ir pieną pristato supirkėjui, už karvę numatyta skirti maksimalią 86 Eur kompensaciją.

Kita paramos priemonė – vienkartinė kompensacija maisto produktų gamintojams ir daržovių augintojams, kurie mokykloms ir darželiams dėl karantino negalėjo patiekti produktų. Pagal trečiąją paramos priemonę paraiškas netektų pajamų kompensacijai galės teikti maisto produktų gamintojai – tiek įmonės, tiek ir pirminiu perdirbimu užsiimantys ūkininkai, kurie nepatenka į kitas paramos schemas.

Tiesioginis ūkio rėmimas atkris?

Mūsų ŽŪM taip pat dėlioja paramos schemas. Ateinančią savaitę Vyriausybės pasitarime ketinama pristatyti pagalbos žemės ūkiui ir maisto pramonei finansinį planą.

Kaip buvo atskleista šią savaitę vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje, galima prisiminti neseną istorinę patirtį – kaip buvo teikiama pagalba pieno gamintojams per 2014–2016 metų krizę.

Po Rusijos paskelbto embargo pieno gaminių importui Baltijos šalys ir ypač Lietuva, kaip didžiausia eksportuotoja, nukentėjo labiausiai. Tuomet gerokai pagelbėjo Europos Komisija. Lietuva sulaukė kelių finansinių injekcijų. Dukart buvo mokamos išmokos pagal laikinosios paramos pieno gamintojams taisykles: 2015 metų balandį – po 54,11 Eur/t už 2014-ųjų rugpjūtį–lapkritį faktiškai parduotą natūralaus riebumo pieną; 2016 metų birželį – po 22,32 Eur/t už 2015-ųjų sausį–rugsėjį faktiškai parduotą pieną. Tų pačių metų rugpjūtį pieno ūkius pasiekė nacionalinė pagalba, kuri buvo apskaičiuota už registruotų pieninių karvių skaičių, – po 78,23 Eur, pieną superkančių kooperatyvų nariams – po 86,05 Eur už karvę.

Buvo išdalyti milijonai, tačiau šiandien visi linkę pripažinti, kad parama tikslo nepasiekė. Pinigai buvo tiesiog pravalgyti, pieno supirkimo kainos vis tiek išliko mažiausios ES.

Panašiai paramos schemai kaip tik dėl to dabar linkę nepritarti žemdirbių atstovai.

Savo ruožtu Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis patikina, kad parama iš tiesų nėra susijusi su supirkimo kainomis. 2015 metų balandį, kai buvo išmokėta parama, supirkimo kainos krito toliau – todėl, kad tuo metu pieno produktų kainos biržose krito žemyn stačia kreive. „Kainos priklauso ne nuo paramos, o nuo rinkos. Esame eksportuojanti šalis, kaina priklauso nuo viso regiono“, – teigia perdirbėjų atstovas.

Apyvartinių lėšų finansavimo schema

Šią savaitę žemės ūkio ministras lankėsi pieno perdirbimo įmonėse, aptarė apyvartinių lėšų finansavimo per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą tiesioginės finansinės paramos perdirbėjams ir žaliavinio pieno gamintojams schemą.

Pasak E. Simonio, nuo Naujųjų metų visų biržinių produktų kainos nukritusios 30 proc. ir kiekvieną savaitę toliau čiuožia žemyn. Eksportas į trečiąsias šalis yra visiškai sustojęs dėl smukusių valiutų kursų – lietuviški sūriai tapo neįperkami. Su tokiais pat sunkumais šiuo metu susiduria visos ES šalys.

Perdirbimo sektoriui valdžia svarsto padėti su sąlyga, kad būtų išlaikytos kainos: ūkininkams už žaliavinę produkciją būtų mokama tokia pat supirkimo kaina kaip iki pandemijos.

Siūlymo vertinimai atsargūs

Ūkininkų atstovai alternatyvą vertina atsargiai. Istorinė patirtis verčia abejoti, ar galima pasitikėti perdirbėjų gera valia. Juo labiau kad ir jie patys sako, jog pagalbos priemonės nesusijusios su supirkimo kaina, ji toliau kris ir gegužės mėnesį.

Kaip ir per praėjusią krizę, kainos kritimą labiausiai pajuto kooperatyvai. Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas piktinasi, kad nors kooperacija žemės ūkyje yra prioritetas, gyvenime yra priešingai – nepaisant turėtų fiksuotų sutarčių, tiesiog į įmonę pristatomo didelio pieno kiekio, pastaruoju metu kainas nureguliavo taip, kad kooperatyvui atseikėjama mažiau nei smulkiam ūkiui, iš kurio įmonė pieną atsiveža savo transportu. „Tai kooperatyvų žlugdymas pasinaudojant COVID-19 pretekstu“, – negailestinga J. Kuzminsko išvada.

Jausmas, kad jų veiklą norima sužlugdyti, šiuo metu neapleidžia ne tik kooperuotų ūkininkų, bet ir kitų pieno gamintojų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją (LŽŪBA) žinios iš žemės ūkio bendrovių apie sumažintas supirkimo kainas pasiekia kasdien.

Tačiau vartotojai to nejaučia. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, daugumos pieno produktų vidutinės mažmeninės kainos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse išliko stabilios.

Minčių yra, kad tik būtų valios išgirsti

Žemdirbių atstovai turi pasiūlymų valdžiai – kad tik būtų noro juos išgirsti, politinės valios atsižvelgti.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pastebi, kad karantino laikotarpiu iš tiesų trūksta ir vieno, ir kito. Jo žodžiais, sprendimai priimami kaip iš po stalo. Būna pasikalbėjimų vieną kartą per savaitę, tačiau to neužtenka, nuotolinis bendravimas nėra visavertis, daugelis žemdirbių atstovų tokiuose pokalbiuose dalyvauti negali. ŽŪR pirmininkui apmaudu dėl to, kad žemės ūkio ministras Andrius Palionis dėl situacijos pieno sektoriuje tariasi su perdirbėjais ir lanko perdirbimo įmones, tačiau nevyksta į ūkius, nesiteirauja žemdirbių nuomonės.  „Ministerija sako: „Mes stebime kainas“. Žemdirbiai nepamiršo, jog ne kartą buvo nudegę dėl perdirbimo įmonių, ir iš to jau yra pasimokę. Įmonės gauna milijonus paramos, o supirkimo kainos vis tiek krinta“, – atkreipia dėmesį dr. A. Svitojus. Jam labai neramu dėl to, kad valdžios sprendimais (kad ir netiesiogiai) gali būti žlugdomi kooperatyvai, slopinama ūkininkų motyvacija jungtis. Vyriausybė turėtų padėti kooperatyvams. „Paremiant būtų skatinamas ir ūkininkas, ir kooperatyvas, išlaikoma bazinė kaina ir kiekis. O dabar norima remti įmones, kurios perdirba estišką ir latvišką pieną.  Sakyčiau, keista schema remti eksportą“, – sakė ŽŪR pirmininkas A. Svitojus.

„Kooperacijos kelio“ vadovas J. Kuzminskas sako, kad ūkių rėmimą per perdirbėjus palaikytų tik su dviem sąlygomis: „Jeigu Vyriausybė ras lėšų, tai turėtų atstatyti iki balandžio 1 dienos mokėtas kainas. Ir nereikia iš mokesčių mokėtojų pinigų remti latvių ir estų pienininkų. Vyriausybės pasitarime išgirdau, kad Lietuva iš Latvijos atsiveža 37 proc. pieno, o iš viso eksportuoja 54 proc.“

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipia dėmesį į ne kartą keltą klausimą – viešųjų pirkimų. Nors kalbų buvo daug, kad geriausias vietos gamintojų palaikymas yra jų produkcijos vartojimas, pati valstybė pavyzdžio nerodo. Ligoninės, kariuomenė, kalėjimai, švietimo įstaigos – vietiniai produktai visur turėtų būti prioritetas. Viešųjų pirkimų organizavimo taisyklės to nedraudžia daryti – pirkimus galima skaidyti, taip sudarant palankesnes sąlygas mažesniems tiekėjams. Reikia tik pilietinio supratingumo.

Žemdirbių atstovai ragina politikus nedelsti, imti iniciatyvą į savo rankas. „Reikia greitai priimti politinius sprendimus, nes žemdirbiai to laukia. Pasigenda konkrečios paramos“, – visų lūkestį išsakė J. Sviderskis.

Ar duos vaisių nuotolinis pasikalbėjimas stringant interneto ryšiui? Svarbi tema KRK atidėta kitai savaitei. Tuomet jau bus žinių ir iš Vyriausybės: apie tikėtiną pagalbos konkrečią piniginę išraišką, paramos šaltinius ir schemas. Sprendimų galios cent­ras šiuo metu yra Vyriausybėje.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė