Žemės ūkyje krizės po vieną nevaikšto

Priežasčių daug

LMGAGA vadovas N. Gricius „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad iki praėjusių metų rudens galvijų supirkimo kainos buvo stabilios. Vėliau joms susvyravus, manyta, kad taip atsitiko pradėjus plisti mėlynojo liežuvio ligai. Bet prieš pat Naujuosius metus ir šiek tiek po jų kainos vėl kilo. Deja, kovą ir balandį galvijų supirkimo kainos pradėjo riedėti žemyn, o tai jau gali būti ir karo Irane pasekmės.

„Iki tol nemažas kiekis jautienos ir gyvų galvijų buvo vežama į Libaną, Alžyrą, Izraelį ir kitas to regiono šalis. Izraelio fermos, kuriose auginami galvijai, irgi ne guminės. Ten atsiradus pertekliui, sustojo gyvų galvijų eksportas. Problemų galėjo sukelti ir prekybos sutartis su MERCOSUR bloko šalimis. Nors ji įsigaliojo tik laikinai ir ne pilna apimtimi, bet Pietų Amerikos šalys į Europą vežti jautienos gali kiek nori. Dabar tariamasi dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos jai taikymo, todėl vėliau mums bus dar prasčiau. Atgabens iš ten geriausias galvijienos dalis už pigiausią kainą. Todėl savąją mėsą mums beliks pardavinėti tik vietinėje rinkoje ir už labai mažą kainą“, – nuogąstavo N. Gricius.

Jo teigimu, MERCOSUR šalyse galvijai auginami visiškai kitokiomis sąlygomis, neatitinkančiomis Europos Sąjungos (ES) standartų ir netaikant tokių griežtų ribojimų, kaip ES. Todėl šios šalys produkciją gali tiekti daug pigesnę, o konkuruoti su jomis ES galvijų augintojams tampa neįmanoma. Tad dabartinę situaciją Lietuvoje lėmė dvi pagrindinės priežastys – karas Artimuosiuose Rytuose ir iš Pietų Amerikos atplaukianti pigi jautiena. Be to, anot LMGAGA tarybos pirmininko, dar prisideda ir gyvų veislinių galvijų įvežimai iš Australijos į Turkiją ir Europą. Tai kuria papildomą spaudimą prekybos galvijais bei galvijiena rinkai, nes ES atsiranda veislinių galvijų perteklius. Tokių gyvūnų išvežimas iš ES į kitas šalis yra sudėtingas, todėl dėl galvijų pertekliaus ES atsiranda daugiau mėsos. ŪP pašnekovo tikinimu, gerai tik tiek, kad kol kas dar neatsivėrė, kaip buvo numatyta, galvijų gabenimo iš Indijos kelias.

„Tai jau tikrai nebe mūsų perdirbėjų, kaip neretai pasitaiko, „žaidimai“, o galvijų supirkimo kainų kritimas tampa visos ES problema. Ir nėra jokių signalų, kada galėtų sugrįžti palankios kainos. Gal kiek mažiau krito itin geros kokybės mėsos kainos, bet prastesnės kategorijos jautienos kaina kaip reikiant rieda žemyn. Prie to prisidėjo ir pieno krizė – ūkininkai daugiau parduoda karvių skerdykloms. Tai pastebima ne tik Lietuvoje, kurioje žalio pieno supirkimo kaina yra viena mažiausių ES, karvių išpardavimo banga jau ritasi per visą ES“, – tvirtino N. Gricius.

Niekam negali pasiskųsti

Nemažą gyvulininkystės ūkį, kuriame daugiau nei 300 mėsinių galvijų ir apie 200 melžiamų karvių, valdantis Rokiškio r. Juodupės sen. ūkininkas, LMGAGA Limuzinų klubo tarybos narys Virginijus Stumbrys domisi situacija rinkoje, yra aktyvus veislininkystės parodų dalyvis. Jis piktinosi, kad visas krizes pirmiausia yra priversti amortizuoti ūkininkai.

„Pakilo degalų kainos, tai kas dabar atlygins nuostolius? – retoriškai klausė V. Stumbrys. – Mes, ūkininkai, esame grandis, kuri niekam negali pasiskųsti. Už dyzelino pabrangimą kažkas turi sumokėti. Galvijus superkančios įmonės dabar išleidžia daugiau pinigų, todėl gali juos išskaityti iš galvijų augintojų pajamų. Ir visas mėsos perdirbimo procesas yra pabrangęs, tad kažkas tą išlaidų skirtumą turi padengti. Tai padarome mes – ūkininkai.“

V. Stumbrys stebėjosi ir pieno krizės paradoksais – piktinosi kooperatyvo, kuriam parduoda pieną, veiksmais. „Kooperatyvas jau atsiuntė man sąskaitą už degalus – pieno paėmimą. Jau daugiau nei 30 metų auginame gyvulius, bet tokių dalykų dar nėra buvę. Sąskaita už vieną mėnesį – 1 500 Eur. Dar paskambinę paklausė, ar gali nemokėti pinigų už paskutinę dekadą supirktą pieną. Kasdien primelžiame maždaug po 3 t pieno. Tereikia jį nuvežti 18 km iki Rokiškio. Nenoriu įvardinti kooperatyvo, kad neprisidarytume „cirkų“, nes mes dabar su juo atsisveikiname. Jeigu norėtume Lenkijai parduoti galvijus, įsivaizduokite, kokios būtų degalų sąnaudos. Juk niekas dykai neveš“, – teigė ūkininkas.

Pasak ŪP pašnekovo, dabar viskas brangsta, tik ne jautiena. Jis pateikė paprasčiausią pavyzdį – pernai tokiu pat metu žymėtojo dyzelino kaina be PVM buvo 0,6 Eur/l, o šiemet – jau 1,05 Eur/l. Tai reiškia, kad, norint paruošti pašarų gyvuliams, teks išleisti beveik dvigubai daugiau pinigų.

Apie pragmatikus ir recesiją

Galvijais prekiaujančios UAB „Baltic Vianco prekyba“ direktorius Darius Dzekčiorius ŪP taip pat vardijo priežastis, kurios, jo nuomone, lėmė tokią situaciją. „Pirmiausia – geopolitinė situacija. Antra – Vokietijos ir Nyderlandų vartotojai yra pragmatikai. Jie pradėjo taupyti ir mažiau valgyti jautienos. O Lenkijos ūkininkai daug jautienos eksportuoja būtent į šias šalis, todėl jie pirmieji pajuto šią problemą. Vokietijos parduotuvėse jautienos kainos jau žymiai kritusios. Trečioji priežastis – „siaubas ir baubas“ – sutartis su MERCOSUR šalimis. Ji pilnai lyg ir neįsigaliojusi, bet Lenkijos įmonės pradėjo iš anksto mažinti jautienos supirkimo kainas. Lenkijos rinka mums daro didelę įtaką, nes daug gyvulių iš Lietuvos išvažiuoja būtent į Lenkiją. Toje šalyje – gabūs verslininkai, jie buvo sudarę palankius kontraktus su Turkija, o dabar, mano žiniomis, jų nebeliko. Bet vis vien Lenkija nepriaugina tiek galvijų, kiek turi sutarčių jiems eksportuoti į Afrikos šalis ir kitur. Mūsų šalies mėsos perdirbėjai nedaro didesnės įtakos rinkai, bet užtat Lenkijoje yra įmonių, kuriose per pamainą paskerdžiama apie tūkstantis galvijų“, – aiškino D. Dzekčiorius. Jo pastebėjimu, karas Artimuosiuose Rytuose sutrukdė ne tik naftos eksportui. Blokuojamas ir rūdos gabenimas metalo pramonei, todėl gali ateiti recesija. Kyla didelė grėsmė, todėl pragmatinės šalys, besivadovaujančios praktine nauda, pradeda taupyti ir mažiau naudoti jautienos. Išaugusios degalų ir kitos kainos taip pat stabdo vartojimą.

„Kai manęs kas nors paklausia, kokią matau perspektyvą, aš užduodu klausimą – kada baigsis karas. Niekas negali pasakyti, kada jis baigsis, kaip ir niekas nepasakys, kas dėsis toliau. Ir karas, ir visi kiti dalykai yra labai susiję. O jeigu prasidės recesija, situacija vėl bus kitokia. Bet tikiuosi, kad taip neatsitiks, nenoriu būti bloguoju pranašu“, – teigė „Baltic Vianco prekyba“ direktorius.

Norėtų mokėti brangiau

Mėsos perdirbimu užsiimančios „BIOVELA Group“ generalinis direktorius Žilvinas Lenktaitis ŪP teigė, kad jautienos supirkimo kainos krenta ne tik Lietuvoje, jos mažėja visoje Europoje ir pasaulyje. „Mes esame didelės rinkos dalis – kaip vienas iš susiliečiančių indų. Lietuva neturi kažkokios atskiros kainodaros, – aiškino Ž. Lenktaitis. – Kai kainos koreguojamos į kažkurią pusę, tai tuo pačiu metu vyksta visame pasaulyje. Taip, šiuo metu kainos mažėja. Tačiau po įspūdingo jų augimo praėjusiais metais, dabar kritimas nuo įprasto lygio nėra joks dramatiškas. Juk pernai kainų kilimas buvo labai didelis. Didesnės kainos mums labiau patinka, nes tuomet mūsų partneriai – ūkininkai – uždirba daugiau ir gyvena geriau bei nori auginti dar daugiau gyvulių, kitas dalykas – natūralu, jog didelės kainos lemia didelę apyvartą ir tai gali teigiamai paveikti mūsų veiklos rezultatus. Dabar mažėjančios jautienos kainos niekaip teigiamai mūsų rezultatų neveikia, nes kainą pirmiausia mažina jautienos pirkėjai. Tad ne mes pradedame ūkininkams mažinti galvijų supirkimo kainą, tai daro galvijienos pirkėjai užsienio šalyse.“

„BIOVELA Group“ generalinis direktorius akcentavo, kad įmonė kaip tik patiria nuostolių, kai kaina mažėja, todėl perdirbėjai suinteresuoti, kad ji kiltų.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.