Reiškinių įvairovė
Nieko nelaukdamas, su šalčiu atkeliavo ir sniegas, pirmiausia nubalinęs pietinių ir rytinių šalies rajonų žemę. Negausiai pasnyguriavo ir kitomis lapkričio bei gruodžio dienomis, o prasidėjus kalendorinei žiemai į šalį atkeliavo ir didesnė meteorologinių reiškinių įvairovė. Gruodžio 5–6 d. daug kur šalyje eismo ir judėjimo sąlygas sunkino lijundra, keliai ir šaligatviai buvo tapę čiuožyklomis. Lijundra – tai ledo sluoksnis, susidarantis ant įvairių paviršių, kai lyja lietus (arba dulksnoja), o vandens lašeliai, patekę ant šalto (< 0 °C) paviršiaus, greitai prišąla.
Gruodžio 7–8 d., praslinkus ciklonui, lijundros paliktas ledo sluoksnis pasislėpė po storėjančia sniego danga. Daugiausia sniego minėtomis dienomis kliuvo Vakarų Lietuvai – Žemaičių aukštumoje esančiuose rajonuose formavosi šlapio sniego apdraba. Sniego neatlaikė ne tik medžių šakos, bet ir elektros linijos: be elektros buvo likę mažiausiai 4 tūkst. vartotojų.
Šlapio sniego apdraba – viena iš apledėjimo rūšių, kai šlapio sniego sluoksnis prilimpa prie laidų, medžių ir kitų (dažniausiai horizontalių) paviršių. Apdraba paprastai susidaro krintant šlapdribai, kai oro temperatūra svyruoja apie 0 °C arba būna teigiama, o kai oro temperatūra tampa žemesnė nei 0 °C, šlapias sniegas sušąla tankiu, daugiau ar mažiau tolygiu sluoksniu, tad laužo medžius, nutraukia elektros laidus ir kt.
Šaltuoju metų laiku į Lietuvą gali užklysti pietiniai ciklonai. Jie įprastai būna sukaupę daug drėgmės – vasarą sulaukiama gausaus ir ilgai trunkančio lietaus, o žiemą – sniego arba mišrių kritulių. Būtent iš Pietų atslinkęs ciklonas gruodžio 11 d. pasiekė Lietuvą – daug kur snigo smarkiai, o dėl stiprėjančio vėjo pustė, kilo pūgos, kai kur itin suprastėjo matomumas. Ciklonas trauktis neskubėjo ir virš Lietuvos sukosi ilgiau nei parą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, antradienį, gruodžio 13 d. rytą, storiausia sniego danga buvo Tauragnuose (Utenos r.) – 39 cm, Vėžaičiuose (Klaipėdos r.) ir Leckavoje (Mažeikių r.) – 35 cm, Kartenoje (Kretingos r.) ir Laukuvoje (Šilalės r.) – 33 cm, Buivydžiuose (Vilniaus r.) ir Mažeikiuose – 32 cm, Guntauninkuose (Ignalinos r.) ir Puvočiuose (Varėnos r.) – po 31 cm, kitur sniego dangos storis siekė 12–30 cm.
Ploniausia sniego danga (iki 15 cm) buvo susidariusi apie Kauną, Kėdainius ir Panevėžį. Sniegas problemų sukėlė ne tik kelininkams ir daugumai šalies gyventojų, bet ir sutrikdė Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostų darbą – kai kurie skrydžiai vėlavo, kiti buvo atšaukti, keli į Lietuvą skrendantys orlaiviai buvo nukreipti į kitus oro uostus.
Ar ši žiema išskirtinė?
Gali pasirodyti, kad ši žiema yra kaip niekada ankstyva ir snieguota, tačiau panašios meteorologinės sąlygos buvo 2010 m. gruodį, o dabar sniego danga yra net mažesnė nei buvusi 2020–2021 m. žiemos sezonu.
Vertėtų paminėti, kad ši žiema kol kas neišsiskiria ir temperatūra – tik pavienėmis naktimis Rytų Lietuvoje temperatūra krito iki –12 °C ar –8 °C, Vakarų Lietuvoje iki –12°C ar –7 °C.
Prognozė
Artimiausiomis dienomis smarkaus sniego neprognozuojama. Ketvirtadienio naktį vietomis pustys, Pietų Lietuvoje pasnigs, pūs stiprokas pietų, pietryčių vėjas, oras šals iki –13 °C ir –8 °C. Dieną taip pat daug kur numatomas sniegas, vėjas rims, termometrai rodys nuo –8 °C iki –3 °C.
LHMT Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus vyriausioji specialistė Justina KAZLAUSKIENĖ