Žieminiams pasėliams – išmėginimas drėgmės pertekliumi, o dabar šalčiu

Didžiojoje Europos dalyje rudenį vyravo šiltesnės, tačiau drėgnesnės nei įprastais metais sąlygos.

Nuo spalio pradžios sąlygos žieminių javų sėjai iš esmės buvo palankios didžiojoje Vidurio Europos dalyje.

Tačiau nuo spalio vidurio Vakarų ir kai kuriose Šiaurės Europos šalyse gausūs krituliai stabdė sėjos darbus, o pietryčių Europoje lėmė prastą dygimą.

Vakarų Europoje žieminių javų sėją ir pasėlių dygimą trikdė dažnos ir gausios liūtys.

Skandinavijos ir Baltijos šalyse žieminių javų sėja buvo baigta spalio mėnesį įprastais terminais. Kai kuriose vietose dėl užmirkimo pavasarį vasarinius javus gali tekti atsėti.

Rytų Europoje sėja vėlavo, nes dirvose trūko drėgmės, o paskui prasidėjo dažni lietūs ar užsitęsė sausros. Padidėjo kenkėjų rizika, pasėliai silpnai dygo.

Dalyje Pietų Europos dėl užsitęsusios aukštesnės už vidutinę temperatūros ir negausių kritulių žieminių kviečių sėja vėlavo.

Orų sąlygos ne tik trukdė žieminių kultūrų sėją bei pasėlių dygimą, bet ir paveikė bulvių, cukrinių runkelių derliaus nuėmimą, sukėlė potvynius.

Tuo tarpu rytų Ispanijoje, pietų Italijoje ir ypač rytų Rumunijoje bei Bulgarijoje tęsėsi sausros – dėl to taip pat vėlavo sėja, sėkla prastai dygo.

Lapkričio pabaigoje Vakarų Europoje ir Viduržemio jūros regione prognozuoti gerokai šaltesni nei įprastai orai, 0,5–2°C vėsesni už vidutinį ilgametį vidurkį; Skandinavijoje ir Baltijos šalyse – 8°C šalčio anomalija.

ŪP portalas su JTC MARS 2023 m. lapkričio mėn. ataskaita

Asociatyvi 123rf nuotr.