Žiemos virusai: gripas, RSV ir kitos infekcijos – kaip jas suvaldyti?

Kaip atskirti, kada galima ramiai gydytis namuose, o kada būtina kreiptis į medikus? Ar svarbu žinoti, kuris virusas sukėlė ligą? Kada gresia didžiausia rizika vaikams ir rizikos grupėms? Apie šiuos virusus ir jų sukeliamas būkles, gydymąsi namuose ir apie būtinybę kreiptis į gydytojus aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja prof. Ligita Jančorienė, skyriaus vedėja doc. dr. Birutė Zablockienė ir gydytoja vaikų pulmonologė doc. dr. Sigita Petraitienė.

– Pradėkime nuo populiariausios temos – gripo: kuo šių metų gripas yra kitoks ir kuo jis išsiskiria iš ankstesnių metų?

Prof. L. Jančorienė: – Vargu, ar galėtume aiškiai pasakyti, kad šių metų gripas labai skirtųsi nuo ankstesnių sezonų. Galima jį atskirti nebent nuo pandeminio gripo – paskutinė pandemija buvo daugiau nei prieš dešimt metų. Gripo infekcija gali pasireikšti labai įvairiai: nuo itin lengvų formų ar net besimptomės eigos iki labai sunkių ligos formų. Sunkiausiai dažniausiai serga žmonės, turintys papildomų rizikos veiksnių – vyresnio amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, vartojantys imunosupresinius vaistus, neišnešioti naujagimiai. Tokiais atvejais dažnai prireikia gydymo ligoninėje. Didžioji dauguma žmonių perserga lengva ligos forma ir jiems pakanka namų vaistinėlės priemonių.

– Kas yra RSV? Šios trys raidės dabar matomos ir ant greitųjų testų pakuočių.

Doc. dr. B. Zablockienė: – RSV – tai respiracinis sincitinis virusas. Jis yra vienas dažniausių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų. Vaikams iki dvejų metų, ypač kūdikiams, jis dažnai sukelia sunkius bronchiolitus, tačiau taip pat gali sukelti ne mažiau sunkią ligą ir suaugusiesiems. Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus, imunosupresuotiems asmenims, pacientams po kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos, sergantiems onkologinėmis, kitomis lėtinėmis ligomis. RSV priklauso paramiksovirusų šeimai, turi A ir B potipius, cirkuliuoja sezoniškai, dažniausiai tuo pačiu metu kaip ir gripas. Virusas plinta artimo kontakto metu, per oro lašelius ir kvėpavimo takų sekretais užterštus aplinkos paviršius, kai patogenas per užterštas rankas pernešamas į akių arba nosiaryklės gleivines. RSV ant paviršių kambario temperatūroje ilgai išlieka gyvybingas. Įprastai persirgus tam tikro viruso potipio sukelta infekcija, tam potipiui organizme susidaro imunitetas visam sezonui. Tačiau virusai pažeidžia kvėpavimo takų epitelį, silpnina vietinį imunitetą, todėl vėliau galima lengviau susirgti ir kitų virusų ar bakterijų sukeltomis infekcijomis.

– Kokios virusinės infekcijos žiemą aktualiausios vaikams? 

Doc. dr. S. Petraitienė: – Pastaruoju metu vaikams aktualiausias būtent RSV. Sausio – vasario mėnesiais  RSV sukeliamų ligų turime daugiausia, ypač tarp vaikų iki dvejų metų. Paaugliai ar suaugusieji dažnai būna besimptomiai nešiotojai, tačiau gali užkrėsti kūdikius, mažesnius vaikus. Darželinio amžiaus vaikams, pradinukams RSV dažniausiai pasireiškia sloga ar lengvu bronchitu, tačiau patiems mažiausiems jis sukelia ūminį bronchiolitą. Dėl labai siaurų bronchiolių net nedidelis gleivinės paburkimas gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą, todėl dažnai prireikia deguonies terapijos.
Šių metų RSV sezonas išsiskyrė tuo, kad prasidėjo vėliau – ryškus sergamumo šuolis fiksuotas nuo sausio. Matome ir vyresnių, 2–3 metų vaikų, kuriems RSV sukėlė bronchitą su obstrukciniu sindromu bei ūminiu kvėpavimo nepakankamumu ar sunkios eigos virusinę pneumoniją. Dažnai nustatome ir kelių virusų derinius, o tai lemia ilgesnį karščiavimą ir sunkesnę būklę.

– Žiemos infekcijos dažnai atrodo panašiai. Ar žmogui svarbu žinoti, koks virusas sukėlė jo negalavimus – ar tai gripas, RSV ar COVID-19? 

Prof. L. Jančorienė: – Simptomai iš tiesų labai panašūs, tačiau sukėlėją svarbu žinoti todėl, kad kai kurioms infekcijoms turime specifinį gydymą. Gripui gydyti skiriami receptiniai antivirusiniai vaistai, tokie kaip oseltamiviras, taip pat yra specifinis gydymas rizikos grupėms COVID-19 ligai gydyti. Profilaktinis antivirusinių vaistų nuo gripo vartojimas po kontakto su sergančiuoju gali būti svarstomas rizikos grupių asmenims, pavyzdžiui, jei namuose slaugomas pagyvenęs ar imunosupresuotas žmogus. Tokie sprendimai visada priimami individualiai. RSV specifinio gydymo kol kas neturi. Jauniems, be rizikos veiksnių žmonėms dažniausiai pakanka simptominio gydymo. Antivirusiniai vaistai turi būti vartojami racionaliai, nes jų tikslas – sutrumpinti ligos eigą ir sumažinti komplikacijų riziką, o didžiausias efektas pasiekiamas pradėjus gydymą kuo anksčiau.

– Kaip tėvams atpažinti, kad vaikui reikia skubios pagalbos?

Doc. dr. S. Petraitienė: – Svarbiausia vertinti vaiko būklę, o ne patį virusą. Jei temperatūrą normalizavus vaikas tampa aktyvus, geria skysčių ir domisi aplinka, galima stebėti jo būklę namuose. Tačiau švokštimas, dažnas kvėpavimas, tarpšonkaulinių raumenų įtraukimas, dusulys, traukuliai ar sąmonės sutrikimai yra signalai nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą.

– Kokias didžiausias klaidas daro žmonės sirgdami?

Prof. L. Jančorienė: – Didžiausia klaida – antibiotikų vartojimas be indikacijų, nes antibiotikai neveikia virusų. Taip pat pavojingas per didelis karščiavimą mažinančių vaistų vartojimas, ypač kai vartojami keli preparatai su ta pačia veikliąja medžiaga.

– Kada virusinė infekcija tampa rimta problema?

Doc. dr. B. Zablockienė: – Jei karščiavimas virš 38 °C tęsiasi ilgiau nei 3–4 dienas, jei po pagerėjimo būklė vėl blogėja, sunkėja kvėpavimas, dusulys, sąmonės sutrikimas ar elgesio pokyčiai, vangumas, mieguistumas – būtina kreiptis į gydytoją.

– Ar tėvai dažnai savo vaikus į ligoninę atveža „per anksti“ – kai tam nėra būtinybės?

Doc. dr. S. Petraitienė: – Pasitaiko ir per anksti, ir per vėlai. Svarbu stebėti vaiką, duoti kūno temperatūrą normalizuojančių vaistų, leisti pailsėti ir neskubėti vykti į ligoninę, jei būklė stabilizuojasi. Tačiau jei vaikas tampa vangus, negeria skysčių, atsiranda dusulys – laukti nebegalima.

– Ką svarbiausia turi žinoti rizikos grupėms priklausantys asmenys?

Prof. L. Jančorienė: – Pagrindiniai pavojaus signalai: užsitęsęs karščiavimas, dusulys, elgesio pokyčiai, sąmonės sutrikimai. Vyresnio amžiaus žmonėms infekcija gali sukelti delyrą (ūmų sąmonės ir orientacijos sutrikimą), pabloginti lėtinių ligų eigą, padidinti infarkto riziką. Todėl rizikos grupėms ypatingai svarbi profilaktika ir savalaikė gydytojo pagalba.

VUL Santaros klinikų informacija