Žinią apie Lietuvą marijampolietis skleidė aplink Baltiją

J. Lukšos-Daumanto ir jo bendražygių keliais

2018 metų žygiu aplink Lietuvą Justas paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės 100-metį, 2019 metais beveik 2300 km savo kelionę jis paskyrė Baltijos kelio 30-mečiui, o šiemet į kelią leidosi išstudijavęs Lietuvos pokario istoriją.

Lietuvos istorija, ypač pokaris, rezistencija, Justui visada buvo įdomi. Vaikinas neakcentuoja, bet ir neneigia, kad šios temos ir patriotizmas, ko gero, užkoduotas jo prigimtyje. Justo senelis kovėsi Kalniškės mūšyje, močiutė buvo partizanų ryšininkė – už tai abu ilgiems metams atsidūrė Sibire, ten gimė ir Justo tėtis. Justas taip pat pasirinko kario kelią – tarnauja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione.

Jau seniai 32-ejų J. Grigaravičius domisi partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu, jo ir bendražygių kova už Lietuvos laisvę. Ypač jį suintrigavo faktas, kad partizanų vadovybės įsakymu J. Lukša du kartus prasiveržė per valstybės sieną, užmezgė ryšius su Nepriklausomos Lietuvos atstovais užsienyje, paskleidė žinią apie kovojančią Lietuvą.

Taigi į kelionę dviračiu Justas pasiėmė knygą „Juozas Daumantas. Partizanai“, prieš tai ją dar kartą perskaitęs, žemėlapyje pasižymėjęs pasakojime minimas vietas, kuriomis praėjo J. Daumantas ir kurias užsibrėžė aplankyti jis pats.

Su aplankytomis vietomis supažindino socialiniuose tinkluose

Žygį pradėjęs iš tėvų namų Baraginėje Justas pirmiausia pasiekė Liubavą, kur J. Lukšai-Daumantui atminti pastatytas paminklas, o iš čia patraukė link pasienio. Jau antrą žygio dieną kirtęs Lietuvos–Lenkijos sieną dviratininkas instagrame ir feisbuke pradėjo pasakoti apie vietas, kurias pats pasiekė ir kuriomis ėjo partizanai.

„Neatsitiktinai pasirinkau vietą, iš kurios palikau Lietuvą ir kirtau Lenkijos sieną. Būtent iš čia 1947 m. gegužę iš okupuotos Lietuvos į Lenkijos pusę su bendražygiu prasiveržė legendinis partizanas Juozas Lukša-Daumantas su tikslu apšviesti Vakarus apie sunkią padėtį kitapus geležinės uždangos. Sėkmingai grįžęs atgal į okupuotą Lietuvą tų pačių metų gruodį J. Lukša ir vėl pasiunčiamas į Vakarus užmegzti ryšius su išeivijoje esančiais rezistentais ir ieškoti paramos Lietuvoje kovojantiems partizanams.

Tačiau tą sykį kovotojai pasirenka jau kitą maršrutą palikti Lietuvą, Karaliaučiaus–Lenkijos sieną“, – internete rašė Justas.

Ir toliau važiuodamas savo suplanuotu maršrutu pro vietas, kuriose būta Juozo Lukšos ir jo bendražygių pėdsakų, kur laisvės kovotojai vykdė rezistencinę veiklą, Justas vis dalijosi patirtais įspūdžiais ir ištraukomis iš jau minėtos knygos.

Aplankytose vietose dviratininkas naudojosi nerašyta keliautojų taisykle – ant valstybių sienų ar miestų riboženklių priklijuoti specialiai žygiui sukurtus lipdukus. Justo lipduke panaudoti žodžiai iš „Tautiškos giesmės“, akcentuoti 1947 ir 2023 metai, taip tarsi pabrėžiant, kad atmintis gyva, nors nuo partizaninio karo pradžios praėjo jau 70 metų.

Visą straipsnį sakitykite  www.suvalkietis.lt

Marija BURBIENĖ

Justo GRIGARAVIČIAUS nuotraukos