Žiniasklaidos misijos negalima susiaurinti iki oficiozo

Premjeras ir finansų ministras nuo kitų metų sausio pažadėjo dar didesnę pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą periodiniams spaudos leidiniams, jeigu Seimas pritars. Dabartinis 9 proc. PVM nustatytas neerotiniams, nesmurtiniams, nekomerciniams laikraščiams. Vyriausybė nepatikslino, kokie žurnalai, savaitraščiai, dienraščiai gali tikėtis 5 proc. PVM tarifo. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti žurnalistų profesinės organizacijos lyderiai ir regioninių laikraščių leidėjai tvirtino, kad lengvatos negalima suteikti rajonų oligarchų, kai kurių savivaldybių merų kontroliuojamiems ir partiniams (tokiems, kaip 300 tūkst. egzempliorių tiražu numatomas spausdinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) spaudos organas) laikraščiams, o tikras valdžios rūpestis vos galą su galu suduriančia spausdinta Lietuvos žiniasklaida būtų iki 5 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis laikraštinei reklamai, kuri dabar apmokestinama 21 proc. tarifu.

Išrado dviratį? Liepos 22 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąskrydis nusprendė 300 tūkst. egzempliorių tiražu spausdinti laikraštį Lie­tuvai. Valdančiosios koa­licijos mokesčių reformos tikslus Finansų ministerija atskleidė rugpjūčio 3-iąją. Visuomenei pasirodė, kad dėliodami lengvatinius PVM tarifus (vienus sukurdami, kitus panaikindami), valdantieji pirmiausia ketino palengvinti didžiojo valstiečių ir žaliųjų partinio laikraščio leidybą. „Manau, liepos 22-ąją į Naisius atvykę žurnalistai neteisingai suprato pono Karbauskio (LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio – red. past.) žodžius. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau seniai dukart per metus leidžia laikraštį „Už žemę ir žmogų“. Skaitytojai sužino LVŽS nuomonę svarbiausiais valstybės gyvenimo klausimais, susipažįsta su naujais partijos nariais ir skyriais. Nauja nebent tai, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga paprastiems žmonėms suprantama kalba išvardys, ką nuveikė stovėdama prie valdžios vairo, kokios paramos sulauks mažiausiai uždirbantieji, vaikus auginančios šeimos “, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas, Seimo narys Mindaugas Puidokas, buvęs LVŽS 2016 m. Seimo rinkimų laikraščio kūrybinis bendradarbis.

Aktyviausi rinkėjai mėgsta popierinius laikraščius Šiais laikais naujienas visuomenė pirmiausia sužino iš interneto, ne tik jaunimas, bet ir vidurinioji karta užmezga pažintis įsiregistravę į socialinius tinklus. O „valstiečiai“ su tauta bendrauti sumanė per popierinę žiniasklaidą. „Apie LVŽS veiklą galima sužinoti ir iš socialinio tinklo paskyros. Nemažai LVŽS narių sukūrę savo asmeninius „tinklinius“ puslapius, žiniomis, nuotraukomis, trumpais filmais nuolat keičiasi su draugais, bendraminčiais. Bet visuomenė – ne tik jaunimas, kurio stichija – internetas. Ne socialiniai tinklai padėjo mums laimėti Seimo rinkimus, bet senas geras popierinis laikraštis. Aktyviausi rinkėjai, pagyvenę žmonės, senjorai, mėgsta skaityti pirštais apčiuopiamus tekstus ir ypač nemokamai“, – LVŽS sumanymą leisti informacinį biuletenį milžinišku entuziastingų Atgimimo sąjūdžio laikų tiražu paaiškino politologas M. Puidokas.

Aptakus atsakymas Anot M. Puidoko, tik pagrindiniai Seimo LVŽS frakcijos finansininkai ir ekonomistai (parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas bei Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius) arba Finansų ministerija galėtų paaiškinti, ar būsimasis valdančiųjų „valstiečių“ oficiozas „Už žemę ir žmogų“ galėtų pretenduoti į 5 proc. PVM lengvatą. „5 proc. PVM tarifas būtų taikomas periodiniams leidiniams, išskyrus erotinius, smurtinius, profesinės etikos nesilaikančius ir tuos, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau nei 4/5 viso puslapių ploto. Keisti ar plėsti lengvatos apimties ministerija nesiūlo“, – „Ūkininko patarėjui“ aptakiai teigė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Justina Petravičienė.

Pradžiamokslis politikos naujokams Nieko nestebina, kai politinės organizacijos visuomenei dalija agitacinius laikraščius prieš visuotinius (Seimo, savivaldybių tarybų) rinkimus – reikia supažindinti rinkėjus su savo programomis, kandidatais. Bet partijai laimėjus valdžią jos deleguotas Seimo Pirmininkas, premjeras valdančiosios koalicijos darbus gali paaiškinti per televiziją, radiją, nepartinę, nežinybinę spaudą. Partinis spaudos organas turėtų būti skirtas patiems Valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariams, kad jie geriau suprastų partijos generalinę liniją, skaitydami politologų, istorikų patarimus, įgustų valdyti valstybę ir nedarytų tokių šiurkščių geo­politinių „lapsus linguae“ (kalbos klaidų), kaip Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis (per diskusiją dėl užsieniečių pavardžių rašybos lietuviškuose pasuose V. Pranckietis sakė, kad vietos (Vilniaus, Šalčininkų rajonų) lenkams turėtų būti leista pagrindiniame asmens tapatybės dokumento puslapyje asmenvardžius rašyti lenkiškomis raidėmis su šiai abėcėlei būdingais diakritiniais ženklais, nes Vilnija prieš karą buvusi „Lenkijos dalis“, nors net mokykliniai istorijos vadovėliai skelbia, kad Pietryčių Lietuvą Varšuva tarpukariu okupavo sulaužiusi 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartį).

Gali atsidurti prie konteinerio „Netikiu, kad toks laikraštis ilgai išsilaikytų. Prisiminkime XX amžių, ypač jo pabaigą. Jokio nors kiek politinio atspalvio laikraščio leidyba nebūdavo sėkminga. Galima paminėti dešiniųjų „Lietuvos aidą“, kairiųjų „Dieną“. Gavę leidybos lengvatą ar ne, verslo požiūriu oficiozai neturi ateities. „Valstiečiams“ iš pradžių reikia sužinoti, ar Lietuvai tokio laikraščio trūksta – kreiptis į visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijas, kad jų darbuotojai apklaustų pasirinktus respondentus. Bent jau pasidomėti, ar patys LVŽS nariai skaito partinio laikraščio straipsnius, rašo laiškus redaktoriams, siūlo naujas temas. Leisdami laikraštį apgraibomis, „valstiečiai“ rizikuoja, kad jų leidinys net neatverstas atsidurs prie šiukšlių konteinerio arba pateks į krosnį. O tai bloga reklama bet kokiai partijai“, – „Ūkininko patarėją“ tikino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Gauna kitokias dotacijas Partijos iš Vyriausiosios rinkimų komisijos gauna valstybės biudžeto dotacijas. Gali dalį tų pinigų skirti savo leidiniams spausdinti. Kai kurių rajonų laikraščius, liaupsinančius vietos valdžią, leidžia tų savivaldybių merų artimieji, giminaičiai. Tokie leidiniai tikriausiai turėtų išsiversti be PVM lengvatos. „Aiškiai partinės krypties spaudos organai privalo išsilaikyti iš partijų fondų lėšų! Visuomenės informavimo įstatymo apibrėžtos žiniasklaidos misijos negalima susiaurinti iki partinių interesų“, – „Ūkininko patarėjui“ kategoriškai aiškino Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos r. laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė.

Vietoj kūrybos –pareiga Finansų ministras Vilius Šapoka Vyriausybės siūlomą 5 proc. PVM lengvatą laikraščiams spausdinti pavadino „gera žinia skaitytojams, ypač gyvenantiems užmiesčiuose“. „Normaliai, ne „Mano Druskininkų“ pobūdžio žiniasklaidai, ši valdžios malonė – ne pats didžiausias gelbėjimosi ratas. Brangesnių žurnalų vadovai sako, kad jiems daugiau kainuoja parengti leidinio turinį, platinti žurnalą negu jį spausdinti“, – svarstė D. Radzevičius. Pasak V. Butkuvienės, 5 proc. PVM – žvirblis saujoje. „Sutaupysime kelis centus. Gerai ir tiek. Tačiau laikraščio leidyba – ne tik spausdinimas, bet ir daug kitų komponentų: darbo santykiai, honorarai. Prenumerata, reklama ir šiek tiek spaudos kioskuose parduodamų laikraščių – pagrindiniai mūsų pajamų šaltiniai. Kartais gaunamų Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų neužtenka. Ankstesnės mokesčių reformos tiek nustekeno rajonų laikraščius, kad jie negali skatinti savo darbuotojų. Vietoj kūrybos liko tik pareiga. Mes dar išsiugdome savų žurnalistų, bet mažesnės, toliau nuo didelių miestų esančios redakcijos neišgali nė to“, – nelinksmai samprotavo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asocia­cijos valdybos vicepirmininkė V. Butkuvienė.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Algimanto SNARSKIO piešinys