ŽŪR ir „Litgeno“ šimtatūkstantinius sandorius gaubia migla

Iš vienų rankų

Kaip skelbia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) 2022 m., Lietuvoje prasidėjus pienininkystės ir visos galvijininkystės krizei, parengė ir gavo finansavimą dviem projektams, kurie orientuoti į galvijininkystės pažangą. Projektui „Pieno ūkių produktyvumo ir konkurencingumo didinimas, taikant bendradarbiavimo modelį“ (Nr. 5BV-KK-22-1-04995-PR001) buvo gautas 199 944 Eur finansavimas, o projektui „Priemonės, mažinančios mastitų ir somatinių ląstelių skaičių piene, kartu mažinant antibiotikų panaudojimą mastitų gydymui ūkiuose“ (Nr. 5BV-KK-22-1-04993-PR001) – 199 930 Eur.

Įgyvendindami projektą „Priemonės, mažinančios mastitų ir somatinių ląstelių skaičių piene, kartu mažinant antibiotikų panaudojimą mastitų gydymui ūkiuose“, ŽŪR 2023 m. birželio 6 d. pasirašė sutartį su Lietuvos ir Vokietijos UAB „Litgenas“. Pagal šią sutartį, „Litgenas“ ŽŪR pasižadėjo iki 2024 m. sausio 31 d. pristatyti 120 vnt. galvijų pašarų priedo – boliuso „Actitop Acute Bolus“. Šis priedas – alicino, gvazdikėlių ir eukalipto mišinys, naudojamas greitai atstatyti galvijo tešmenį mastito metu. Už šias prekes ŽŪR „Litgenui“ įsipareigojo sumokėti 6 534 Eur.

Jau kitą dieną – 2023 m. birželio 7-ąją – sutartimi, įgyvendinant projektą „Pieno ūkių produktyvumo ir konkurencingumo didinimas, taikant bendradarbiavimo modelį“, UAB „Litgenas“ įsipareigojo atlikti 175 karvių genomo tyrimus iki 2023 m. gruodžio 31 d., o ŽŪR įsipareigojo už tai sumokėti 8 676,24 Eur.

Tą pačią dieną ŽŪR su UAB „Litgenas“ pasirašė dar vieną sutartį. Pagal ją „Litgenas“ ŽŪR įsipareigojo iki 2025 m. balandžio 30 d. parduoti 350 dozių neseksuotos bulių spermos, 250 dozių mėsinių bulių spermos ir 200 dozių seksuotos bulių spermos už 15 881,25 Eur.

Dar daugiau bulių spermos ŽŪR įsipareigojo nupirkti iš „Litgeno“ 2023 m. rugpjūčio 4 d. pasirašytoje sutartyje. Pagal ją už 1 tūkst. dozių seksuotos bulių spermos ir 1 tūkst. dozių bulių spermos, kuri bus pristatytaiki 2023 m. gruodžio 31 d., ŽŪR „Litgenui“ turėjo sumokėti 72 600 Eur. Pirkimas vykdytas įgyvendinant projektą „Priemonės, mažinančios mastitų ir somatinių ląstelių skaičių piene, kartu mažinant antibiotikų panaudojimą mastitų gydymui ūkiuose“.

Tačiau tuo pirkimai iš UAB „Litgenas“ nesibaigė. 2024 m. sausio 23 d. ŽŪR ir „Litgenas“ pasirašė dar vieną sutartį. Pagal ją „Litgenas“ įsipareigojo iki šių metų gegužės 30 d. atlikti 175 karvių genomo tyrimus, o ŽŪR – už kiekvieną tyrimą sumokėti po 59,99 Eur, iš viso – 10 498,25 Eur. Pirkimas buvo skelbtas vykdant projektą „Pieno ūkių produktyvumo ir konkurencingumo didinimas, taikant bendradarbiavimo modelį“.

Lydi sutapimai

Kaip skelbia ŽŪR, projektu „Pieno ūkių produktyvumo ir konkurencingumo didinimas, taikant bendradarbiavimo modelį“ siekiama smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams parodyti bendradarbiavimo modelį, kaip, veikdami grupėje, jie galėtų padidinti savo ūkių produktyvumą ir konkurencingumą, nedidindami savo ūkio dydžio (gyvulių skaičiaus), bet tikslingai investuodami į gyvulių produktyvumo didinimo priemones (ligų prevenciją bandoje, genetinio fondo gerinimą ir šėrimo racionų sudarymą) bei gerindami bendrą grupės gamybos procesų vadybą, ir taip sumažinti ūkių neigiamą poveikį aplinkai. Planuojama, kad projektas apims 296 žemės ūkio veiklos subjektus – projekto įgyvendinimas ir jos rezultatų demonstravimas numatytas 20-yje ūkių, bus surengta 12 seminarų. Projektu norima įrodyti, kad tik daugiau dėmesio skiriant gyvulių genetikai, šėrimui ir sveikatai, produktyvumą iš palikuonių galima padidinti 1 000–1 500 l pieno per laktaciją, palyginti su esama situacija.

Šiam projektui, kuris baigsis birželio 30 d., vadovauja ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė. Projekto partneriai yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Vilniaus kolegija bei 4 ūkininkai – Elena Tomkienė (Šilalės r.), Justinas Buivydas (Skuodo r.), Petras Tamavičius (Šilutės r.) ir Tomas Vitkevičius (Telšių r.).

Kokie ūkininkai dalyvavo kitame 2023 m. pradėtame įgyvendinti ŽŪR projekte – „Priemonės, mažinančios mastitų ir somatinių ląstelių skaičių piene, kartu mažinant antibiotikų panaudojimą mastitų gydymui ūkiuose“, laisvai prieinamos informacijos surasti nepavyko. Tik tai, kad buvo numatyta, jog su projekto veiklos rezultatais 12 seminarų metu galės susipažinti 296 žemės ūkio veiklos subjektai, o pats projektas bus įgyvendinamas 20-yje ūkių.

Šiam projektui buvo pavesta vadovauti, kaip galima spręsti iš praėjusių metų kovo 27 d. ŽŪR pranešimo spaudai, ŽŪR tarybos bei prezidiumo nariui, Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkui, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktoriui ir, kaip galima spręsti iš ŽŪR pateikiamo oficialaus elektroninio pašto adreso, galimam UAB „Litgenas“ darbuotojui dr. Edvardui Gedgaudui.

Dar daugiau klaustukų

Pakalbintas, ar toks bandymas užsėsti vienu metu keletą kėdžių ir vadovavimas projektui, kurio įgyvendinimo metu perkamos paslaugos ir prekės iš įmonės, kurioje dirba ar dirbo pats projekto vadovas, neprasilenkia su viešųjų pirkimų skaidrumo reikalavimais, E. Gedgaudas „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad jis UAB „Litgenas“ nebedirba. „Taip, aš šioje bendrovėje dirbau, bet šiuo metu jau nedirbu. Tačiau mūsų asociacijos būstinė yra „Litgeno“ pastate, tad elektroninio pašto adresą pasilikau senąjį“, – tvirtino pašnekovas ir aiškino, kad, jo nuomone, tokia aplinkybė tikrai negalėjo turėti įtakos viešųjų pirkimų konkursų skaidrumui.

Projektui „Priemonės, mažinančios mastitų ir somatinių ląstelių skaičių piene, kartu mažinant antibiotikų panaudojimą mastitų gydymui ūkiuose“ galimai vadovavęs E. Gedgaudas teigė, kad tai, jog jis buvo „Litgeno“ darbuotojas, o projektui įgyvendinti prekės bei paslaugos irgi buvo perkamos iš „Litgeno“, nėra niekaip susiję. Esą vyko viešieji pirkimai, apie kuriuos buvo viešai skelbiama. Kas norėjo konkursuose dalyvauti, tas ir dalyvavo, o nugalėtojais esą tapo tie, kas pasiūlė žemiausią kainą. „Mūsų – „Litgeno“ – buliai pasirodė stipriausiai“, – pasigyrė LGVA direktorius ir pripažino, kad Lietuvoje tikrai yra dar ne viena įmonė, kuri taip pat gali aprūpinti karvių sėklinimui reikalingomis medžiagomis.

„Mastitais linkusią sirgti karvę apsėklinus tinkama bulių sperma jos palikuonys gali neturėti tokio polinkio, nes šis polinkis dažnai gali būti paveldimas genetiškai – yra užkoduotas genuose. Parinkus tinkamą bulių, galima to išvengti“, – tikino E. Gedgaudas ir tvirtino, kad tokių nemenkų – 2 tūkst. – dozių bulių spermos kiekio reikėjo dėl to, jog projektui įgyvendinti buvo pasirinkti pakankamai nemenki pieno ūkiai – Šakių r. Kubilių žemės ūkio bendrovė (ŽŪB), Dalios Kairaitienės ūkis (Kazlų Rūdos sav.) ir kiti, kurie melžia nemažus pieno kiekius, o ūkiuose mastitų keliamos problemos yra labai opios.

UAB „Litgenas“ direktorius Gintaras Kascėnas į ilgesnes kalbas apie tai, kokią įtaką viešųjų pirkimų konkursų rezultatams, perkant bulių spermą ir genomo tyrimus, galėjo turėti tai, kad vienas iš buvusių bendrovės darbuotojų yra ir ŽŪR tarybos bei prezidiumo narys, vadovauja ŽŪR komitetui, leistis nenorėjo. Pasak jo, „Litgenas“ su ŽŪR reikalų turi minimaliai. „Jei yra skelbiamas koks nors viešųjų pirkimų konkursas, tai dalyvaujame ir kai kada pralaimime, kartais laimime. O kaip sprendimai priimami – nežinau“, – tikino G. Kascėnas.

Nefigūruoja?

Ar ŽŪR ir UAB „Litgenas“ sandoriuose neįžvelgia skaidrumo stokos bei viešųjų ir privačių interesų konflikto, NMA direktorius Fortunatas Dirginčius ŪP aiškinti nenorėjo. NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė redakcijai teigė, kad E. Gedgaudas nėra nė vieno iš minimų projektų vadovas, atsakingas už projekto įgyvendinimą asmuo ir apskritai jo pavardė įvardytuose projektuose nėra minima. „Viešieji pirkimai, įgyvendinant projektus, buvo atlikti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir NMA, atlikdama pirkimo dokumentų tikrinimą, šio įstatymo pažeidimų, turėjusių įtakos pirkimo rezultatams, nenustatė. Pirkimo procedūrų dokumentuose E. Gedgaudas taip pat nėra minimas“, – tvirtino NMA atstovė.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis į ŪP klausimą, ką ŽŪR daro, kad nekiltų įtarimų interesų konfliktais bei mažėtų įtarimų veiklos skaidrumu, kai tas pats asmuo yra ir ŽŪR valdymo organų narys, ir dalyvauja įgyvendinant projektus, o prekės ir paslaugos tiems projektams įgyvendinti perkamos iš bendrovės, kurioje tas asmuo dirbo, teigė, kad „daro, ką reikia“. Paprašytas sukonkretinti, teigė, kad išsamesnį komentarą pateiks elektroniniu paštu, kai turės laisvesnio laiko. Tad komentaro vis dar laukiame.

Vertėtų vengti

Advokatas dr. Algimantas Šindeikis, komentuodamas situaciją, kai, įgyvendinant ES fondų bei valstybės lėšomis finansuojamus projektus, yra perkamos paslaugos bei prekės iš bendrovių, kuriose galimai dirbo ir įgyvendinamo projekto vadovas, neslėpė abejonių, ar iš tikrųjų yra laikomasi veiklos skaidrumo principų. „Atvejis, kai asmuo yra ir ŽŪR valdymo organo narys ar susijęs asmuo, ir pats dalyvauja įgyvendinant projektus, gali kelti interesų konfliktų“, – ŪP pastebėjo jis.

Įžvelgia gilesnes šaknis

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis ŪP siūlė į problemą pažvelgti kiek giliau, nes problemos – sisteminės, kilusios iš ankstesnių šalies valdžių siekio Lietuvoje sunaikinti veislininkystę. „Jei bus sutvarkytas „bardakas“ veislininkystėje – tiek gyvulininkystės, tiek ir augalų selekcijos srityse – tik tuomet bus galima kalbėti apie sandorių, perkant bulių spermą ar augalų sėklas, ar atliekant įvairius tyrimus, skaidrumą. Bet nuogąstauju, kad reikalingi politikų sprendimai bus priimti jau tuomet, kai veislininkystės Lietuvoje nebus likę“, – svarstė J. Sviderskis.

Pasak jo, Lietuva, deja, nesekė estų pavyzdžiu ir veislininkystės įmones jau baigia išparduoti įvairioms privačioms struktūros, nors ir buvo politikams siūloma, kad jos būtų parduodamos ne bet kam, o veislininkystės vystymu suinteresuotiems žemdirbiams. Tačiau į siūlymus buvo numota ranka ir šiuo metu susiklostė tokia situacija, kad nemaža dalis veislininkystės atsidūrė privačiose rankose, kurioms labiau rūpi ne pačios Lietuvos veislininkystės ateitis, bet kuo didesnis ir kuo skubesnis pelnas.

„Manau, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turėtų labiau susirūpinti Lietuvos veislininkystės ateitimi, vėl turėtų pasirūpinti, kad būtų atkurta išdraskyta Veislininkystės tarnyba (VT) ir veislininkystei bei augalų selekcijai skiriamas kur kas didesnis dėmesys, nei yra skiriamas dabar. Juk kažkada Lietuva garsėjo savo galvijais, augalininkystės kultūrų derlingumu. Apie tai, kad reikia atkurti VT, ne kartą kalbėjome ŽŪM, rašėme raštus, ne kartą apie tai informavome įvairaus lygio politikus. Perspėjome, kad veislininkystės sektoriaus privatizavimas neduos naudos Lietuvos žemės ūkiui, tik privačioms struktūroms. Bet mūsų girdėti niekas nenorėjo. Todėl dabar turime tai, ką turime“, – aiškino J. Sviderskis. 

Socialinių tinklų ir redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.