Žvalgomieji archeologiniai tyrimai visuomenei gali suteikti naujų žinių

Skyriaus paveldosaugininkai administruojamoje teritorijoje dėl neatliktų archeologinių tyrimų, kurie privalomi prieš žemės judinimo darbus, vien per sausio mėnesį užfiksavo du pažeidimus ir juridiniams asmenims skyrė baudas.

Pirmas atvejis fiksuotas Merkinės miestelyje Varėnos rajone. Jagmino gatvėje, prieš įrengiant vandentiekio ir nuotekų tinklus, nebuvo atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai neištirtoje istorinės dalies teritorijoje. UAB „Nivelsta“ vykdė žemės kasimo darbus, galinčius pažeisti Merkinės miestelio istorinės dalies nustatytą kultūrinį sluoksnį (istorinės dalies pakraštyje). Archeologiniai žvalgymai šioje vietoje yra privalomi. UAB „Nivelsta“ skirta 868 eurų bauda. Antras pažeidimas užfiksuotas Kalvarijos savivaldybėje, Kampinių kaime. Rekonstruojant magistralinį kelią A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, paverčiant jį į dviejų eismo juostų autostradą ir įrengiant įvažiavimo kelius. Buvo gautas pranešimas, kad AB „Kauno tiltai“ be archeologų priežiūros, be žvalgomųjų tyrimų atliko žemės judinimo darbus netoli Kampinių piliakalnio su gyvenviete. Nustatyta, kad žemės judinimo darbai vykdyti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – Kampinių piliakalnio su gyvenviete – vizualinės apsaugos pozonyje. Šioje kelio atkarpoje buvo privaloma atlikti archeologinius žvalgymus, ko AB „Kauno tiltai“ nepadarė (nesudarė sutarties su tyrėjais, turinčiais teisę atlikti rekonstruojamos kelio atkarpos archeologinius žvalgymus). AB „Kauno tiltai“ skirta 868 eurų bauda.

Paveldosaugininkai prašo atsakingiau žiūrėti į žemės kasimo darbus, kuriems reikalingi archeologiniai tyrimai. Atlikus tokius tyrimus daug kur Lietuvoje buvo rasta radinių, papildančių istorines žinias.

Pavyzdžiui, renovuojant Kėdainių centrą, archeologinių žvalgymų metu buvo rasta XVII–XVIII a. kultūrinio sluoksnio, buities keramikos dirbinių fragmentų. Ukmergėje, tvarkant viešąsias erdves, archeologai aptiko gynybinio bokšto, grindinio, kelių mūrinių pastatų liekanas. Vilkaviškyje, renovuojant Žvejų gatvę, buvo rasti XVIII a. palaikai. Žvalgomieji tyrimai patvirtino kapinių šioje vietoje lokalizavimą.

Paveldo apsaugos specialistai primena, kad archeologiniai tyrimai vykdomi prie žemės judinimo darbus kai:

1) iš viso nėra ar trūksta papildomos informacijos apie archeologinį paveldą ar nekilnojamųjų kultūros vertybių archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, siekiama aptikti naujus archeologinius objektus, juos lokalizuoti, nustatyti kultūrinio sluoksnio ar archeologinių objektų būklę (išlikimo laipsnį), chronologiją, archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes, kultūrinio sluoksnio storį, archeologinę vertę, jo paplitimo ir archeologinių objektų teritorijų ar apsaugos zonų ribas;

2) reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų projektus kultūros paveldo objektuose, šių objektų ir kultūros paveldo vietovių teritorijose (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė – taip pat ir kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo vietovių apsaugos zonose);

3) atliekant tvarkybos ar statybos darbus aptinkamos archeologinio pobūdžio vertingosios savybės arba turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo ar sužalojimo tikimybė;

4) atliekant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė) ir vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai;

5) teritorijose, kuriose pagal bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendinius išskirtuose plotuose numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ar miškų ūkio paskirties į kitą bei leistina naujų statinių statyba (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė) arba kai būtina pagrįsti žemės ūkio, miškų ūkio ir konservacinės paskirties žemėje buvusio užstatymo ar vykdytos veiklos faktą. Šiuo atveju archeologiniai tyrimai turi būti atlikti iki teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatoma keisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, patvirtinimo arba iki sprendimo pakeisti žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus priėmimo, arba iki sprendimo išduoti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį priėmimo, arba iki sprendimo pritarti statinio projektui priėmimo;

6) numatoma vykdyti žemės judinimo darbus XIX–XX amžiuje vykusių pasipriešinimų ar ginkluotų konfliktų (karų, sukilimų ar pan.), įvykio ar objekto (žudynių, žūties, mūšių, stovyklų, slėptuvių, memorialinių sodybų, bunkerių, apkasų ar pan.) vietose, šių konfliktų metu nužudytų ar žuvusių asmenų, rezistentų ar kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaidojimo ar užkasimo vietose, į Registrą įrašytose neveikiančiose ar riboto naudojimo kapinėse esančių kapų vietose ar karių kapinėse esančių kapų vietose;

7) numatoma vykdyti didelės apimties žemės judinimo darbus (rengti karjerus, kasti tvenkinius, tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius ir kt.), keičiančius reljefą daugiau nei 1 ha plote“.

Už veiksmus, kai juridinis asmuo, atlikdamas žemės judinimo darbus, nesivadovauja Paveldo tvarkybos reglamentu „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, taikoma atsakomybė. Už pažeidimą skiriamos administracinės baudos nuo 868 eurų iki 11 584 eurų. Baudos fiziniams asmenims siekia nuo 150 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 860 eurų. Už pakartotinai padarytą nusižengimą baudos asmenims siekia nuo 300 iki 580 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 550 iki 1 500 eurų.

KPD informacija

Nugreideriuotas Kampinių piliakalnio su gyvenviete pozonis. KPD nuotrauka