Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024
Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024

Daiva SAKALĖ
ŪP korespondentė
 

Žygis į kaimą: vietoj poilsio – neplanuotas ūkis

2024/02/12


Kai buvusi Vilniaus policijos pareigūnė apsigyveno kaime, įsivaizdavo, kad supsis hamake tarp obelų, keps šašlykus ir ramiai ilsėsis. Nutiko kitaip. Melžti ir prižiūrėti piendaves mokėsi iš internete randamų vaizdo pamokų, o vietoj nusikaltėlių gaudymo prasidėjo lakstymas paskui tvorų nepaisančius ožiukus. Bulves pasodinusi liepą, nukasė spalio pabaigoje. Pridūrus, kad į kaimą ji atsikraustė, nes ieškojo sodybos su vieta... šuniuko būdai, viskas atrodys kaip filmas ar neprasta komedija. Tačiau ir tai herojės nestabdo: jai sekasi, tad ateityje – dar rimtesni planai.

Vaikystė ir jaunystė nelepino

Alai Augulienei – buvusiai pareigūnei – 46 metai. Policija yra vienintelė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovės darbovietė. Sulaukusi 40-ies, moteris pasirinko pensiją. Dar visai neseniai pareigūnams būdavo galima po 20-ies metų tarnybos išeiti į užtarnautą poilsį, nes darbas sunkus, jame patiriama daug streso. Tačiau ir vaikystė nebuvo lengva. A. Augulienės mama mirė nuo vėžio, kai mergaitei buvo vos penkeri. Tėvo ji neprisimena. Anksti pateko pas globėjus, o iš jų – į internatinę mokyklą. Kaip sako, buvo beveik vilnietė, nes pas globėjus ir jų gimines ūkio darbus atlikti padėdavo tik vaikystėje ir ne nuolat. Tapusi paaugle, Ala pasirinko likti vien Vilniuje ir kuo geriau mokytis.

„Būdama 18 metų įstojau į Policijos akademiją, tapau policijos pareigūne“, – pasakojo moteris. Pradėjo nuo patrulės darbo viešojoje policijoje. Vėliau perėjo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pajėgų valdymą. Karjera tęsėsi Vilniaus kriminalinėje policijoje, Nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdyboje, Operatyvaus reagavimo poskyryje. Ten dirbo operatyvinį darbą. Kova su vagystėmis, plėšimais, pasalos, nusikaltėlių stebėjimas, sulaikymas. Kildavo ir grėsmių, todėl po vieną nevaikščiojo, nes kai kada sulaikant nusikaltėlį, šis puldavo su šaltuoju ginklu. Laimė, viskas baigdavosi gerai.

Pašnekovės darbas buvo išaiškinti žmones apiplėšinėjančius nusikaltėlius. Vilniuje pasirodė vagis, kuris nuo moterų ir merginų plėšdavo auksinius papuošalus: grandinėles, auskarus, apyrankes. Tokių buvo daug. Vien A. Augulienė su kolegomis susekė ir sulaikė ne vieną ir ne du. Vieni gyveno apleistame name Užupyje, išlįsdavo prie stotelės šalia transporto žiedo, laukdavo aukos, apiplėšdavo ir dingdavo tame name. Tad sugauti nebuvo lengva. Patyrę vyresni kolegos mokėjo stebėti žmones ir nujausdavo, ko iš kurio tikėtis.

Visuomenę kai kurie kolegos operatyvininkai juokais skirstė į kategorijas: „baltosios apykaklės“ (aukščiausio rango verslininkai, vadovai), „vadybininkas kategorija tūkstantis du šimtai“. „Klasifikavo“ pagal numanomas algas, kostiumus, laikyseną. Buvo neišsiskiriančiųjų iš minios grupė. Ir buvo nusikaltėliai. Tarp jų – narkomanai. Pasak pašnekovės, dažnai narkomano ir vagies mes neatskirtume nuo padoraus piliečio. Kai įstatymu buvo nustatyta didesnė suma, nuo kurios pasisavinimo pradeda galioti baudžiamoji teisė, o už mažesnę taikyta tik administracinė atsakomybė, nusikaltėliai vogdavo drabužius, o apsirengę ir apsiavę atrodydavo solidžiai. Potencialias aukas tiek jie, tiek pareigūnai atskirdavo iš elgesio su asmeniniais daiktais. Nerūpestingi arba seni, neslepiantys pinigų prie bankomato, ilgai skaičiuojantys būdavo potencialios aukos. Aukas sekdavo abeji: pareigūnai – kad sučiuptų aukos silpnumo ar neapdairumo priviliotą vagį.

Pasitaikydavo kurioziškų situacijų. „Ateina vagilė, tarkim, į „Drogą“ vogti puikiai apsirengusi, o mes ją sekame avėdami numindytais batais. Pardavėjos ar apsauginiai mus stebi, o puošnusis vagis ar vagilė švarina parduotuvę“, – prisiminė A. Augulienė.

Policijoje jai dirbti patiko, jautė džiaugsmą, kad gali kažkam padėti. Už nepriekaištingą tarnybą daug kartų skatinta, apdovanota, yra gavusi Pirmojo laipsnio pasižymėjimo ženklą.

Ieškojo namo su... būda

Taip nutiko, kad našlaitė Ala neužgyveno nuosavų namų, tad teko nuomotis dalį namo sostinėje. Pamėgo ir prižiūrėjo prie būdos gyvenusį šeimininkų šuniuką. Namo nesivedė, nes šis nesutarė su jos šunimi. Taip prie kiemsargio taip prisirišo, kad, būsto savininkams nutarus namą parduoti, moteris nutarė kiemsargiuką pasilikti. Todėl ėmė ieškoti namų, kuriuose bus galima pastatyti būdą keturkojui. Į miestų butus nelabai kas norėdavo priimti su šunimis.

„Taip ir atsidūriau kaime – dėl šuns. Rukainiuose“, – pasakojo ŪP pašnekovė. Ji apsiėmė prižiūrėti sodybą. Norėjo būti kuo toliau nuo miesto šurmulio, susižavėjo gamta, laukų platybėmis, žolynais. Patiko didžiulis kiemas. Svajojo, kaip gėrėsis gamta, rytais gers kavą kieme ir grožėsis sodu. Sodybos šeimininkai pasiūlė atkreipti dėmesį į ūkio pastatus, kuriuose jų tėvai kadaise augino paukščius. „Na, jau pas mane kieme vištų tai nebus, – pareiškė A. Augulienė. – Kur vištų teritorija, planavau, kad kabės hamakas, stovės šašlykinė, bus poilsio kampelis. Turėsiu tik daržą. Kai pradėjau gyventi, o žolė – augti, viskas tapo absoliučiai ne taip, kaip įsivaizdavau. Žemės – gal netoli hektaro. Šienavimas ir priežiūra užėmė tiek laiko, kad poilsio zonos įrengimas nutolo. Kiaušinius, pieną ir kitas kaimiškas gėrybes pirkdavau kaime. Ir tada, maždaug po metų nuo persikėlimo, pagalvojau, kad naudos nėra – tik dirbu, o produktus vis tiek perku. O juk galėčiau užsiauginti vištų, jos dėtų kiaušinius, ir tos zonos man nereiktų šienauti – nauda keleriopa. Taip atkeliavo pirmosios vištos. Pagavau kaifą.“

Vėliau nutarė įsigyti gyvų žoliapjovių. „Karvių aš bijojau ir iki šiol bijau – man jos per didelės. Taigi, ožkos – ir pieno duos, ir „šienaus“. Pažįstami padovanojo dvi ožkytes. Dabar jos jau trys. Būtų keturios, bet gimė ožiukas, o miestiečio trūkumas vienas – negali tapti visišku kaimo žmogumi, kol savo gyvūnus laikai augintiniais, pamilsti juos. Kaip tu savą pjausi, kaip tu jo mėsą valgysi? Taigi ožiuką padovanojau.“

ožiukai
Pirmieji ožiukai ūkyje.

Dabar A. Augulienės ūkyje yra 23 vištos, 3 ožkos, 4 katinai, visi – priglausti iš gatvės, o kiek dar iš kaimo ateina paėsti! „Tuos benamius katinus sugaudžiau ir nuvežiau kastruoti, – šypsodamasi pasakojo moteris. – Jiems, matyt, taip patiko, kad liko pas mane. Juk po nuskriaudimo aš juos paguodžiau, pašėriau. Planuoju laikyti bičių, baigiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto organizuojamus Bitininkystės pradmenų kursus. Jau ir panaudotų avilių įsigijau, tik dar nesutaisiau tų, kurie aplūžę.“

Kartu gyvena ir kinų kuoduotasis šuniukas Vudis. Bičiulio, kuriam sodybos su būda ieškojo, jau nebėra.

Bulviakasis prieš Vėlines

duona
Ala išsikepa ir duonos.
darzo gerybes
Derlius – maisto naujajai ūkininkei pakaktų pusei metų.
siltnamis
Šiltnamį pastatė pati viena.

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Titulinėje nuotr. – Ala Augulienė parodė tik keletą iš savo, kaip pareigūnės, apdovanojimų.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.​​​​​

Dalintis
2024/02/24

Jan Udo Sparenborg: „Reikia kovoti už mūsų ateitį!“

Į sausio pabaigoje Vilniuje surengtą žemdirbių protesto akciją iš tolimoje Žarėnų gyvenvietėje, Šiaulių rajone, įsikūrusio UAB „Klauso ūkis“ išvyko trys traktorininkai, du sunkvežimių vairuotojai ir pats ūkio vadov...
2024/02/24

V. Zelenskis per invazijos metines dėkoja savo žmonėms ir kariams, žada pergalę

Kyjivas, vasario 24 d. (AFP-AP-BNS). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį, minint antrąsias Rusijos invazijos metines, padėkojo savo šalies žmonėms ir kariams ir pareiškė, kad Kyjivas galiausiai pasieks...
2024/02/24

Lietuviai valgo mažiau kiaušinių nei latviai

Naujausias tyrimas atskleidė, kad vištų kiaušinius kasdien valgo vos penktadalis lietuvių, latviai šį maisto produktą į savo mitybą įtraukia daug dažniau: kiekvieną dieną juos valgantys pasisakė beveik trečdalis apklaustų gyve...
2024/02/24

Vertikalioji daržininkystė: Dubajuje – klesti, Europoje – stagnuoja

Visai neseniai bendrovė „Lietuvos oro uostai“ pranešė, kad šių metų spalį startuos tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus oro uosto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinės Dubajaus. Beveik tuo pat met...
2024/02/24

Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenk...
2024/02/24

Ekologinės sistemos – EK pertvarkų akiratyje

Europą drebinant žemdirbių protesto akcijoms ir Europos Komisijai (EK) skubiai ieškant būdų, kaip palengvinti ūkininkų gyvenimą – sumažinti jų veiklai keliamus reikalavimus ir palengvinti galimybes jų produkcijai konkuruoti su importu...
2024/02/24

Vaikui už prarastą regėjimą priteista 160 tūkst. eurų

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės ...
2024/02/24

Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais piniga...
2024/02/24

Dirvožemio degradacijos „vaistas“ – atkuriamoji žemdirbystė

Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkav...