Naujos energijos kainos – dalgiu per kojas

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinti nauji visuomeninių tiekėjų elektros energijos bei gamtinių dujų tarifai žemdirbius gali priversti dar labiau susiveržti diržus – beveik neabejojama, kad kils žemės ūkio produkcijos savikaina, bet vargu ar dėl to kils ir žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos. Tiesa, kol kas ne visi žemdirbiai apie tai dabar mąsto – vasara, tad ir elektros energijos bei dujų sunaudojama mažiau, tačiau išvengti šoko rudenį vargu ar pavyks.

Šoko neišvengsime

Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ričardas Žebrauskas vadovauja ganėtinai stambiam augalininkystės ūkiui. Jis įsitikinęs, kad bet koks energetikos kainų šuolis pakenks visiems ekonomikos rezultatams, taip pat ir ūkininkams.

„Manau, brangimas buvo neišvengiamas, visi to laukėme, nes visos energetikos žaliavos brangsta, bet išlaidos energetikos ištekliams sudaro didelę išlaidų dalį ypač tiems ūkiams, kurie turi džiovyklas, sandėlius. Jiems tai bus tikrai neprognozuotai didelės papildomos sąnaudos, – įspūdžiais su „Ūkininko patarėju“ apie paskelbtą elektros ir dujų kainų brangimą dalijosi Jonavos r. ūkininkų lyderis. – Visi tikėjomės, kad brangs, bet kad taip drastiškai, buvo sunku ir įsivaizduoti, ypač dujos.“

Jo teigimu, kiek galėtų padidėti žemės ūkio produkcijos savikaina, dar nėra bent preliminariai apskaičiavusi nei Lietuvos žemės ūkio taryba, nei Lietuvos ūkininkų sąjunga, juolab kad VERT sprendimas buvo staigus ir visiškai netikėtas. „Kita vertus, daug priklauso ir nuo to, kokia bus vasara: jeigu ji bus lietinga, bus vienos sąnaudos, bet jeigu tokia, kokia buvo pastaruosius keletą metų, išlaidas energetikai šiek tiek sumažins gamtos sąlygos. Tačiau faktas, kad žemės ūkio produktų savikaina nuo liepos tikrai augs“, – jau net nesvarstė R. Žebrauskas. Jis, kaip ūkininkų organizacijos vadovas, teigia, kad energijos brangimą neabejotinai pajus ir gyvulininkystės ūkiai, kuriems elektra reikalinga kiekvieną dieną melžimo, mėšlo šalinimo įrangai, vėliau, šaltesniu metų laikotarpiu, – ir fermoms apšviesti, šildyti. „Jų produkcijos savikaina tikrai augs, o žinant, kokios yra pieno kainos ES ir Lietuvoje, ši šaka atrodys dar mažiau perspektyvi“, – liūdnai konstatavo Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

R. Žebrauskas vadovauja augalininkystės ūkiui, o pats gyvena mieste. Jo būstas šildomas gamtinėmis dujomis, nes dar neseniai tai buvo gerokai pigiau negu naudotis centralizuotu šildymu. „Vien perskaitęs pranešimą, kad gamtinės dujos nuo dabartinių 28 brangs iki 41 cento, supratau, kad po šildymo sezono pradžios patirsiu šoką, nes tai velniškai didelis brangimas. Vasarą žmonės mažiau naudoja ir elektros, ir dujų, todėl iš pradžių brangimo gal ir nepajus, tačiau spalį–lapkritį didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, gavusių sąskaitas už šildymą ir dujas, bus didelis stresas“, – neabejojo pašnekovas.

Smulkieji dar palauks

Gudelių kaimo (Šiaulių r.) ūkininkas Darius Sankauskis savęs tikru ūkininku nelaiko, nes grūdų neužsiaugina, tik naminę ruginę duoną ir pyragus kepa. Duonai kepti jo įmonė naudoja tik malkas, nes turi Tautinio kulinarinio paveldo produkto sertifikatą, kuriame nurodyta kepti tik malkomis kūrenamoje krosnyje. Jeigu keptų elektrinėse arba dujinėse krosnyse, būtų iš karto „suvalgyti“. Bet elektrą, dujas kaimo įmonė naudoja vandeniui pašildyti, tešlai išmaišyti ir pakildinti. „Pakilus energijos kainoms, duonos savikaina, be abejo, padidės“, – neabejojo įmonės savininkas.

Namų ūkyje jis naudojasi ir elektra, ir dujomis, o šiomis – daugiausia patalpoms šildyti. Taigi, asmeniškai išlaidos pastebimai padidės per šildymo sezoną, o vasarą – ir prireikus boilerį pakaitinti. Anot D. Sankauskio, kaimo žmones piktina, kad vėl elektra ir dujos pabrangs, nes jų pajamos mažutės, dauguma gyvena vien iš pensijos, o ne ką mažesnė dalis – tik iš ne ką sotesnių Užimtumo tarnybos skirtų išmokų. Duoną kaimo verslininkas parduoda vietoje, tiekia mažesnėms parduotuvėms, veža į turgus. „Prekybos centrams netiekiame, nes jų sąlygos mums nepriimtinos – reikalauja, kad susigrąžintume neparduotą. Su jais nepakovosi, be to, kainas jie siūlo tokias, kad mums niekaip neatsipirktų nei darbo, nei energijos ar transportavimo išlaidos, juo labiau kad nesame pramoninė kepykla, o jie dar reikalauja per mėnesį patiekti maždaug 9 tonas duonos ir pyrago gaminių.“

Kalveliškiuose (Prienų r.) nedidelį (20 ha) mišrų ūkį valdanti Danutė Gucevičienė „Ūkininko patarėjui“ teigė dujas perkanti balionais, bet ir jos brangsta, nors skirstomoji dujų trasa eina už kelių kilometrų. Elektros energiją ji naudoja ir buičiai, ir augalus, galvijus augindama, ir melždama kelias dešimtis karvių. „Pamažu naikinu ūkelį, nes vis tiek nieko neuždirbsiu, kai pieno supirkimo kainos tokios menkos. Parduotuvėje pieno, jo produktų jau galima nusipirkti beveik pigiau, negu supirkėjai moka, bet savo produktų kokybe neabejoju. Šeimai užteks tiek, kiek ūkio pasilieku. Mažinu gyvulių skaičių ir iš viso traukiuosi iš ūkininkavimo veiklos. Su 20 ha nieko nenuveiksi, o karves išlaikyti reikia. Juk ir pašarai, ir įranga, jos atnaujinimas, elektriniai piemenys, ir naudojama energija – viskas brangsta pašėlusiai, o pieno kainos smulkiems ir vidutiniams pieno ūkiams nesikeičia, jei ne menksta. Teks eiti į pensiją“, – atviravo pašnekovė.

Ji teigia apsisprendusi mesti ūkininkavimą, todėl jau labai daug ko neskaičiuojanti. „Nerimauja ir žmonės dėl energijos brangimo, bet nieko juk negalime pakeisti. Kai energija brangsta, savo išlaidas ir supirkėjai, perdirbėjai skaičiuoja, todėl beviltiška tikėtis, kad jie solidariai su ūkininkais ims daugiau mokėti už pieną ar daržoves. Kai nieko neverta auginti, nieko neveiksime ir gyvensime iš pašalpų. Taip bus ir lengviau, ir ne ką brangiau. Kiek reikės papildomai maisto savo šeimai, užsiauginsime patys“, – guodėsi D. Gecevičienė, ūkį perėmusi iš tėvų ir ūkininkauti pradėjusi lygiai prieš 20 metų, ES paramos lėšomis įsigijusi melžimo aparatų, šaldytuvų ir kitos technikos.

Neleido nė pasiruošti

Tvirbių kaimo (Šiaulių r.) daržininkystės ūkio savininkė Roma Baliutavičienė „Ūkininko patarėjui“ teigė girdėjusi, kad brangs energija, tačiau kokių nors skaičiavimų, kiek pabrangs jos auginamos daržovės, nėra dariusi, nors ir nedidelio kaimo žmonės apie tai mažai girdėję ar šnekėję – nėra kada, reikia dirbti ir užsidirbti. „Be abejo, savikaina tikrai didės, atsiliepia ir tai, kad per karantiną pagrindiniai mūsų klientai neveikia: mokyklos, vaikų darželiai, kavinės uždarytos. Mažai vilčių, kad už bulves, morkas, burokėlius, svogūnus brangiau mokės ir supirkėjai“, – svarstė ji.

Anot ūkininkės, apmaudu, kad būsimam drastiškam energijos brangimui valstybė neleido pasiruošti net maisto gamintojams. „Mes prie to įpratę, nes valstybė vis tiek pasielgs taip, kaip jai geriau, o ne ją maitinantiems ūkininkams“, – apgailestavo ŪP pašnekovė.

Nuo dešimtadalio iki pusės

VERT nusprendė, kad buitiniams vartotojams, per metus sunaudojantiems mažiau kaip 5 tūkst. kWh elektros energijos ir nepasirinkusiems nepriklausomo elektros tiekėjo, elektros energijos kainos padidės 7,8–9,9 proc. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas padidės nuo 11 ct/kWh iki 15,2 ct/kWh (su PVM), dviejų laiko zonų – nuo 16 ct/kWh iki 17,7 ct/kWh (dienos) ir nuo 6 ct/kWh iki 10,6 ct/kWh (nakties ir savaitgalio). VERT aiškina, kad elektros energijos kainos pokytį šių metų II pusmetį lėmė žaliavų kainų pokyčiai tarptautinėse rinkose.

Gamtinių dujų tarifo kintamoji dalis susideda iš gamtinių dujų produkto kainos, gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainos, gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainos, saugumo dedamosios. Remiantis VERT pranešimu, vertinant prognozuojamas gamtinių dujų pirkimo pagal gamtinių dujų ateities sandorių kainas TTF biržoje, II pusmečiui prognozuojama gamtinių dujų pirkimo kaina yra 20,639 Eur/MWh. Į šių metų I pusmečio dujų tarifus buitiniams vartotojams buvo įskaičiuota 14,01 Eur/MWh dujų produkto kaina, todėl jų kaina buitiniams vartotojams nuo liepos 1 d. padidės 47,31 proc.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

123rf nuotraukos

2021-06-11