Nelegalūs pesticidai. Kas dalyvauja pinigų maišo dalybose?

Kasmet per du trečdalius deklaruoto pasėlių ploto (be ekologinių ūkių, pievų, ganyklų ir kitų ne žemės ūkio produkcijai gaminti skirtų naudmenų) po kelis kartus apdorojama pesticidais. Tačiau koks jų kiekis (fiziniu svoriu) išpurškiamas ant dirvų, tikslių duomenų neturi nė viena su žemės ūkiu susijusi institucija. O jeigu ir turėtų, skaičiai parodytų tik oficialiai pirktų, šalyje registruotų pesticidų kiekius. Apie nelegalių pesticidų (nelegaliai į Lietuvą atgabenti ir šalyje neregistruoti pesticidai) naudojimą tyli žemdirbiai, tyli ir juos kontroliuojančios bei atitinkamus reglamentus ir įstatymus rengiančios institucijos.

Lietuva – pirmaujančiųjų gretose Eu­ro­pos au­ga­lų ap­sau­gos aso­cia­ci­jos duo­me­ni­mis, pa­sau­lio pes­ti­ci­dų rin­koje „sukasi“ maždaug 50 mlrd. JAV do­le­rių, o ne­le­ga­lių pro­duk­tų pla­tin­to­jai susižeria apie 5 mlrd. do­le­rių. „Eu­ro­po­lo“ duo­me­ni­mis, falsifikuo­ti pes­ti­ci­dai kai ku­rio­se ES ša­ly­se su­da­ro iki 25 proc. rin­kos ir jų vis daugėja. „Kai 2009 m. gavome pirmą pranešimą, kad tautiečiai sėkmingai įsitvirtino nelegalioje pesticidų rinkoje, atlikus žemdirbių apklausą paaiškėjo, kad jų perka mažiausiai 23 proc. ūkininkų, tačiau supratome, kad tai tėra ledkalnio viršūnė, – prisimena kelerių metų įvykius Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Aušra Beniulienė. – Kiek vėliau įsijungus teisėsaugos institucijoms, Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT), ūkiuose buvo atlikta daugiau patikrų, paaiškėjo ir tikroji padėtis: iš naudojamų augalų apsaugos produktų apie 40 proc. yra nelegalių.“ Pasak LAAA direktorės, nelegalūs ir falsifikuoti pesticidai šalyje pasirodė, kai baigėsi rusiški, leistini naudoti pesticidai. Šiuo leidimu manipuliuota iki tol, kol Lietuva tapo ES nare, bet per kelerius metus lietuvaičiai pritapo prie kitų ES šalių prekeivių nelegaliais pesticidais. Tuo metu apie 280 mln. li­tų sie­kian­čio­je Lietuvos pesticidų rinkoje mažiausiai 50 mln. Lt teko ne­le­ga­lios ar­ba fal­si­fi­kuo­tos pro­duk­ci­jos pla­tin­to­jams. Norint pasitikrinti, kas pasikeitė nelegalių pesticidų rinkoje, Europos Komisijos (EK) užsakymu pernai buvo pradėta, o šiemet baigta studija „Tikslinis tyrimas dėl nelegalių ir padirbtų pesticidų prekybos ES“. Atlikus analizę patvirtinta, kad visoje ES nelegalūs augalų apsaugos produktai užima apie 10 proc. rinkos, o šalyse, besiribojančiose su trečiosiomis šalimis, šis skaičius dar didesnis. Neoficialiais duomenimis, Lietuva – tarp pirmųjų. Ekspertų teigimu, pa­grin­di­ne ne­le­ga­lių au­ga­lų ap­sau­gos pro­duk­tų ga­my­bos šalimi lai­ko­ma Ki­ni­ja, o Ru­si­ja įvardijama kaip pers­kirs­ty­mo vie­ta. Lie­tu­vai šio­je gran­di­nė­je ski­ria­mas tran­zi­ti­nės vals­ty­bės vaid­muo – iš čia ne­le­ga­lių pes­ti­ci­dų ke­liai drie­kia­si be­veik į vi­sas kai­my­ni­nes šalis.

Visi akmenys – į VAT daržą Kad nelegalių pesticidų versliukas Lietuvoje klesti, paliudija atitinkamų tarnybų slaptuose sandėliuose rasti ar prie valstybės sienos sulaikyti nemaži jų kiekiai. 2011 m. pasienyje buvo sulaikyta 32 t her­bi­ci­dų, ga­ben­tų iš Ki­ni­jos, 2013 m. – 39 t standartų neatitinkančio glifosato, šį pavasarį Kaune įkliuvo grupuotė, pasiruošusi realizuoti per 6 t nelegalių pesticidų. (Ikiteisminis tyrimas tebevyksta.) Pasak LAAA direktorės A. Beniulienės, paviešinti tik atskiri, dideliais kiekiais sulaikytų nelegalių pesticidų atvejai. Kiek jų įsigijama kasmet, galima tik spėlioti. Patikrų metu šių pesticidų rasta Anykščių, Ukmergės, Rokiškio, Kupiškio, Kėdainių, Kauno, Širvintų, Vilniaus, Joniškio ir kitų rajonų ūkininkų sandėliuose. „Sugriežtėjus patikroms, nelegalių pesticidų pasiūla sumažėjo, tačiau pasikeitus VAT vadovybei, efektyvaus bendradarbiavimo beveik nebeliko,“ – teigia A. Beniulienė. „ŪP“ pasidomėjo, kiek per 2010–2014 metus užfiksuota nelegalių ir Lietuvoje neregistruotų pesticidų įvežimo, realizavimo ir naudojimo atvejų? Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus viršininkės Henrikos Rukšėnienės atsakymai panašūs – tokios statistikos jų departamentai neturi. Konkrečius duomenis renka LAAA ir VAT. Pastarosios tarnybos atsakymai iliustruoja puikų atsirašinėjimo pavyzdį: „Šiuo metu inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kuriuos įgyvendinus bus galima įsitikinti, ar ūkininkai tinkamai naudoja pesticidus... Šie pakeitimai turės įtakos kovai su nelegaliais pesticidais... Dedama daug pastangų ūkininkams aiškinant apie tausaus ūkininkavimo ilgalaikius vaisius ir užtikrinant saugią ekonominę ateitį... 2014 m. naujojo tarnybos vadovo iniciatyva buvo inicijuotas bendradarbiavimo su Muitinės departamentu sutarties pakeitimas, kuris VAT inspektoriams sudarė galimybes tikrinti daugiau krovinių. Dalyvauta 24 reiduose, kurių metu buvo patikrinta 19 gabenamų krovinių, išaiškinta 10 pažeidėjų... VAT pateikia ŽŪM turimą informaciją apie neleistinų Lietuvoje pesticidų naudojimą. Tik 2014 m. buvo nustatyta 16 atvejų... Augalininkystės tarnyba nuolat teikia duomenis Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl išmokų už pasėlius sumažinimo žemdirbiams, jeigu nustatyta, kad jie naudojosi nelegaliais augalų apsaugos produktais.“ Atsakymą supratus paraidžiui, iki 2014 m. VAT apie nelegalių pesticidų buvimą nė nežinojo ir sujudo tik 2014-aisiais.

Kairė nežino, ką veikia dešinė Kokie pakeitimai numatomi VAT inicijuotuose teisės aktuose? Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės sky­riaus vyriausioji specialistė Da­lia Abraitytė patikslina, kad pavasarį parengtas ir suinteresuotoms institucijoms derinti pateiktas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) projektas. Paminėsime dalį siūlomų pakeitimų: naudojantiesiems neregist­ruotus Lietuvoje augalų apsaugos produktus baudą padidinti nuo 289 iki 349 eurų; jau baustiesiems administracine bauda – nuo 379 iki 523 eurų. Falsifikuotų produktų naudotojams bauda padidėja nuo 579 iki 639 eurų; jau baustiesiems administracine bauda – nuo 668 iki 813 eurų. Pasak D. Abraitytės, VAT pateiktais duomenimis, pažeidimų įvežant augalų apsaugos produktus į Lietuvą 2011–2014 metais nebuvo (?). O pagal VAT pateiktą veiklos (susijusios su augalų apsaugos produktais) pažeidimų statistiką, jų skaičius 2011–2014 metais yra tolygus. Tik kelis kartus perklausus specialistę, ką reiškia „pažeidimų skaičius tolygus“, ji labai nepatenkinta patikslino: 2014 m. jų būta 9, 2012 m. – 2, 2011 m. – 1. Tačiau kokie tie pažeidimai – neįvardijo. Tokių atsirašinėjimo perliukų ir klaidinančios informacijos faktų galima pateikti gerokai daugiau. Nenoromis peršasi mintis, kad nelegalių pesticidų buvimą šalies rinkoje stengiamasi iš paskutiniųjų užtušuoti. Tikrieji faktai parodytų, kad VAT negali (ar nenori) šios situacijos valdyti. Kai nelegalių pesticidų verslo pajamos įvardijamos keliomis dešimtimis milijonų litų, kas gali paneigti, kad jie nusėda tik prekeivių kišenėse?

Menkas baudas galima mokėti kasdien LAAA įgaliotasis atstovas ryšiams su teisėsauga bei valdžios institucijomis palaikyti Rim­gaudas Pilka patvirtina, kad su Valstybine augalininkystės tarnyba, kuriai privalu kontroliuoti ir valdyti augalų apsaugos produktų rinką, bendros kalbos nėra. Ši tarnyba turi visas galimybes Administracinių teisės pažeidimų kodekse inicijuoti tokias baudas, kad jos nuo nelegalios veiklos atgrasytų, tačiau esamos sankcijos šią veiklą skatinte skatina. Tačiau ir siūlomų niekinių baudų patvirtinimas Seime bei Vyriausybėje stringa. Motyvas – per mažai pažeidimų. O kodėl mažai? „Vien nuo 2013 m. policijos pareigūnų užfiksuota pakankamai nelegalios prekybos atvejų, tačiau Augalininkystės tarnyba kaip įmanydama šią informaciją slepia. Be to, pažeidimų nustatymas tikrai ne VAT, o teisėsaugos institucijų nuopelnas, – įsitikinęs R. Pilka. – Informacija slepiama ir nuo NMA, nors numatyta, kad nelegalius pesticidus naudojusiesiems tiesioginės išmokos turi sumažėti 5 proc. Tiek baudų, tiek ir sumažintų išmokų dydžiai simboliniai.“ LAAA direktorės A. Beniulienės nuomone, kokia prasmė laikytis griežčiausių augalų apsaugos produktų registracijos reikalavimų, jeigu nėra adekvačios kontrolės? Prasidėjus patikrų vajui, ne­le­ga­lių pes­ti­ci­dų pla­tin­to­jai tapo atsargesni, falsifikatus parduoda tik per ofi­cia­liai vei­kian­čias bend­ro­ves, bendradarbiauja tik su itin patikimais ūkininkais ir žemės ūkio bendrovėmis. Daug atsargesni ir žemdirbiai. Garsiai deklaruojant kovą su šešėline ekonomika, nesunku suskaičiuoti, kiek nuostolių vien dėl nesumokėto PVM patiria šalies biudžetas. Nemąstoma ir apie liekamąją žalą: nelegalūs pesticidai pavojingi aplinkai, kenkia dirvos mikrofaunai, o užauginta produkcija – vartotojams. Ką apie nelegalius pesticidus mano žemdirbiai? Visi „ŪP“ pašnekovai tvirtino, kad apie juos yra girdėję, bet patys jų neperka (?). O naudojančiųjų nesmerkia: „Augalų apsaugos produktų kainos auga kasmet ir ne po dešimtį eurų. Mes matome, kaip daugėja augalų apsaugos priemonėmis prekiaujančių firmų vadybininkų. Nemenki jų atlyginimai ir išlaidos turimam transportui nemažos. Šią gerovę palaikome mes iš savų uždirbtų lėšų. Nelegalūs pesticidai – dideli konkurentai šalyje registruotiesiems.“

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.