Nepagauto 8 mln. Eur „zuikio“ dalybos jau prasidėjo

Neariminės žemdirbystės entuziastams dar šiemet gali atsiverti paramos varteliai, tačiau šios žemės dirbimo technologijos puoselėtojai baiminasi, kad paramai numatyti 8 mln. Eur gali atsidurti apsukriausiųjų kišenėse ir menkai prisidės prie dirvožemio tausojimo bei neskatins  ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių rinktis tokį žemės dirbimo būdą.

Lauks patvirtinimo

Lietuva teiks paraišką Europos investicijų bankui ir Europos Komisijai dėl Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo (MF) investicijų. Jei patvirtins šios institucijos paraišką, jau šių metų pabaigoje turėtų pasiekti 63 mln. Eur parama, iš kurių 8 mln. Eur numatoma skirti neariminio žemės dirbimo būdo plėtrai. Į ES MF lėšos skiriamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos fondo. Šios investicijos numatomos Lietuvoje ir dar devyniose Rytų bei Vidurio Europos valstybėse. Viena iš prioritetinių MF sričių – energijos naudojimo efektyvumo didinimas žemės ūkyje.

Daugiausia dėmesio bus skirta energiją taupančioms priemonėms: švaresnėms gamybos technologijoms diegti pramonėje, viešiesiems pastatams atnaujinti bei didinant energinį jų efektyvumą žaliojo vandenilio gamybos pajėgumams plėtoti, taip pat – elektromobilių įsigijimui skatinti.

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta siekti, kad neariminės žemės ūkio technologijos iki 2030 metų būtų taikomos 650 tūkst. ha plote. 2020 metų pasėlių deklaravimo duomenimis, taip Lietuvoje apdirbama 243 tūkst. ha naudmenų, o nearimines technologijas taiko 1 641 ūkis.

Vienija bendras požiūris

Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venslovas prieš septynetą metų vienas pirmųjų Lietuvoje ryžosi atsisakyti plūgo ir savo žemę ėmė dirbti pagal užsienyje nusižiūrėtas nearimines technologijas. Bėgant metams šį žemės dirbimo būdą pasirinkusių entuziastų gausėjo. Tad pernai balandį J. Venslovas inicijavo Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) įsikūrimą.

„Čia ekonominio išskaičiavimo maža, mūsų asociacija vienija tuos, kuriems svarbu, kad žemė nebūtų alinama ir ateinančioms kartoms liktų tokia, kokia yra buvusi, nenualinta, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo asociacijos vadovas. – Tiems, kurie iš žemės nori išspausti daug ir iš karto, su mumis ne pakeliui.“

Jis pripažįsta, kad žemę dirbant neariminiu būdu pirmuosius 3–4 metus tenka labiau susiveržti diržus, nes iš pradžių derlius būna mažesnis, tačiau vėliau susilygina. Skirtingai nei intensyvios žemdirbystės atveju, naudojant paviršinį žemės dirbimo būdą naudojama mažiau degalų, trąšų, dirvoje išsaugomi mikroorganizmai, į aplinką išskiriama mažiau anglies dvideginio. Visa tai užtikrina tvarią ir draugišką aplinkai žemdirbystę.

LNTŽA vadovas pripažino, jog menka pradinė ekonominė nauda pristabdo didesnės ūkininkų dalies norą pereiti prie neariminio žemės dirbimo būdo, juo labiau kad gerokai brangesnė ir neariminei žemdirbystei pritaikyta technika. Pavyzdžiui, vien sėjamoji vidutiniam ūkiui kainuoja apie 150 tūkst. Eur, palyginti su perpus pigesne, pritaikyta intensyviajai žemdirbystei.

„Tam, kad tokių ūkių gausėtų, būtina ne tik ūkininkų savimonė, bet ir valstybės palaikymas, tinkamas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) požiūris ir taikomos paramos schemos“, – svarstė J. Venslovas. Jo teigimu, pavyzdžiui, Vokietijoje, jau seniai neariminė žemdirbystė remiama papildomai, o Lietuvoje numatomi keli milijonai eurų iš MF bus tik pradžia. J. Venslovas nepraranda vilčių, kad kažkas keisis, nes jau ir ŽŪM pradedama kalbėti apie būtiną neariminės žemdirbystės, mažinančios aplinkai daromą žalą, plėtrą.

„Tausojant bei išsaugant dirvožemio sveikatą, neariminės žemdirbystės taikymas – viena iš pagrindinių ateities ūkininkavimo formų“, – teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, dalyvavęs J. Venslovo ūkyje surengtoje lauko dienoje.

J. Venslovas savo ūkyje augina įvairius javus, baltymines kultūras, tačiau trąšas naudoja, nes „be trąšų niekas neaugs“, bet jų beria mažiau.

Moderni atgyvena?

Varėnos rajono ūkininkė Danutė Karalevičienė – ne tik Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė, bet ir LNTŽA tarybos narė. Ji „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad jos ūkyje – 150 ha nederlingos žemės, dalis kurios ir visiškai niekiniai baltųjų durpių plotai. Pradėjus naudoti neariminės žemdirbystės technologijas, žemė ėmė atsigauti ir jau tampa tinkamesnė žemdirbystei.

Anot D. Karalevičienės, taikant sėjomainas, dirva ne tik atsigauna, bet jau duoda ir neblogą derlių, tačiau būtina naudoti pesticidus, nes dirbant prastesnę žemę šiuo būdu didžiausias priešas yra piktžolės. Kita vertus, anot jos, dabar, Europai pasirinkus žaliąjį kursą, į nenašias žemes, chemikalų naudojimą jose žvelgiama pro didinamąjį stiklą. Bet naudojant neariminį žemės dirbimo būdą einama sveikesnės produkcijos link, nes trąšų poreikis mažesnis. Didžiausias iššūkis – pereiti prie tokios technologijos reikia daug įvairios technikos.

„Gal stambesniems, jau „įsivažiavusiems“ ūkiams būtų kiek ir lengviau įsigyti neariminiam žemės dirbimui reikalingos technikos, tačiau pradedančiajam tai gali tapti iššūkiu – reikia ir kitokios žemės ūkio technikos, ir taikyti modernesnę sėjomainą. Tie, kas savo žemę naudoja intensyviai, gali džiaugtis didesniu derliumi ir momentiniu pelnu, kuris dabar ypač didelis, tačiau taikant neariminę technologiją taip nėra. Pajamos, bent pradžioje, labai menkos. Bet norime žemę palikti savo vaikams nenualintą, nors šiandien iš to turime ir mažiau naudos“, – ryžto ir vilties nestokojo D. Karalevičienė.

Ji neabejojo, kad neariminės technologijos Lietuvoje išplis, juo labiau kad apie jas jau kalbama kaip apie modernią technologiją, nors iš tikrųjų tai yra tik naujiems laikams pritaikyta laiko patikrinta sena technologija.

„Tik dabar neariminė žemdirbystė – ojojoi, nors ir mūsų seneliai, žemę arklais arę, sėk­mingai vertėsi. Vėliau, pasirodžius plūgams, žemė buvo pradėta kankinti. Tad iš esmės grįžtame prie seno žemės dirbimo būdo, tik jau su kitokia technika, kuri kainuoja gerokai daugiau už tą, kuri pritaikyta intensyviajai, tradicine tapusiai žemdirbystei“, – svarstė D. Karalevičienė.

Principus reikia keisti

Ji viliasi, kad žadami 8 mln. Eur paramos bus paskirstyti tinkamai ir nebus taip, kaip jau įprasta, kad didžioji jos dalis atiteks stambiausiems, o smulkiems ir vidutiniams liks tik ašarėlės.

„Lietuvoje viskas, visi paramos dalijimo principai turėtų keistis, nes, jeigu ši žemdirbystė nebus remiama labiau, nieko iš to nebus. Nelabai įsivaizduoju jauno ūkininko, kuris galėtų planuoti toli į ateitį ir be solidesnės paramos įkurtų neariminės žemdirbystės ūkį, nors Europoje tokia tvari perspektyva – regima“, – ŪP sakė D. Karalevičienė.

Ji teigė, kad politikai viešai tvirtina, jog rems neariminę žemdirbystę prastesnę žemę dirbančiuose ūkiuose, tačiau paklausus, kokiais būdais tai ketina daryti, prasitarė, kad toji parama nelabai skirsis nuo „žalinimo“ finansavimo.

LNTŽA vadovas J. Venslovas „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo, kad nepraranda vilčių, jog rengiant paramos skyrimo taisykles bus paisoma ir žemdirbių nuomonės. „Kalbama, kad skirstant paramą bus atsižvelgiama į sėjomainas, dar į kažką, bet tai kol kas tėra tik gandai“, – teigė jis, pastebėdamas, kad laiko taisyklėms rengti nėra tiek daug. Jei bus patvirtinta Lietuvos paraiška MF, pinigai mūsų šalį gali pasiekti jau spalį arba lapkritį.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

2021-09-15

 

 

 

 

 

 

 

Jonas Venslovas, Danutė Karalevičienė, LNTŽA