Nerimas dėl paukščių ir pasėlių ar tik didelis triukšmas dėl nieko?

Aplink didžiausią šalyje Žuvinto biosferos rezervatą ūkininkaujantys Alytaus rajono, Marijampolės savivaldybių gyventojai sunerimę: jeigu įstatymu čia bus uždrausta medžioti, nevertės nieko nei sėti, nei sodinti – vis vien viską sunaikins žvėrys.  Gamtininkai irgi baiminasi – per didelis žvėrių skaičius kels grėsmę saugomiems paukščiams. O įstatymo pataisų iniciatorius tikina, kad tik siekia įteisinti ankstesnę tvarką.

Užmojai nustebino 

Siūlymą keisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, numatant, kad Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje būtų uždrausta medžioklė ir žvejyba, yra pateikęs Seimo narys Linas Jonauskas.

„Manau, kad nieko gero iš to nebus. Dabar, kai leidžiama medžioti, vis tiek pasėliams daroma didelė žala, o kas bus, kai žvėrių skaičius iš viso nebus reguliuojamas?

Medžiotojai ne tik medžiodavo, bet ir pabaidydavo žvėris“, –  teigė Paželsvių kaime (Marijampolės sav.) ūkininkaujantis Ričardas Juknelis, savo laukuose auginantis javus, rapsus, ankštines kultūras.

Anot ūkininko, dabar, kai šernų beveik nėra, žieminiai rapsai labiausiai kenčia nuo stirnų, elnių ir briedžių. Marijampolietis tikino, kad rengiamo įstatymo projektas ir jį, ir kitus žemdirbius bei gamtininkus gerokai nustebino.

Žala gerokai padidėtų

R. Jukneliui pritaria ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas. Jo nuomone, jei Seimas priimtų pateiktą įstatymo projektą dėl medžioklės uždraudimo rezervate, žvėrių daroma žala pasėliams gerokai padidėtų.

 „Užtenka ministro įsakymo, kuris limituoja tuos dalykus. Žvėris reikia reguliuoti ne tik dėl ūkininkų, bet ir dėl daromos žalos miškui ir pačiam Žuvinto biosferos rezervatui“, – įsitikinęs S. Jundulas.

Žvėrių padarytą žalą ūkininkams kompensuoja medžiotojų būreliai, kartais ir valstybė, tačiau, S. Jundulo teigimu, atlyginamas dydis siekia vos apie 20 proc. tikrų ūkininkams padarytų nuostolių.

Tikėdamiesi sustabdyti neapgalvotų, nepalankių ūkininkams ir gamtai įstatymo pataisų priėmimą, žemdirbiai surinko per 120 parašų, kad Žuvinto biosferos rezervate nebūtų uždrausta žvėrių medžioklė, ir nusiuntė Seimui bei Aplinkos ministerijai.

Nereikėtų nieko keisti

Aplinkos ministro patarėjo Mariaus Čepulio teigimu, toks draudimas būtų perteklinis, nes visos Žuvinto biosferos rezervato gamtos apsaugos sąlygos apibrėžtos ministro taisyklių pakeitimais.

Panašiai kalbėjo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis. Biosferos rezervatuose yra teritorijų, kuriose vykdoma procesų stebėsena ir galima atlikti tam tikrus eksperimentus. „Jei medžioklės draudimą traktuotume kaip eksperimentą, tai jis tikrai galimas. Nemanau, kad toks draudimas paveiktų rezervato saugomas vertybes, tačiau jis tikrai turėtų poveikio ten gyvenantiems ir žemės ūkio, miškų sektoriuose dirbantiems žmonėms. Tokiu atveju valstybė prisiimtų įsipareigojimą atlyginti žvėrių padarytą žalą“, – įsitikinęs tarnybos vadovas.

Kol nežinoma, kokią įtaką turėtų plėšrūnų pagausėjimas paukščiams. Į šį klausimą galėtų atsakyti stebėsena. A. Stanislovaičio nuomone, siūlymas uždrausti medžioklę nėra būtinas. Šiandien, kaip numatyta nuostatuose, rezervato tikslams įgyvendinti visiškai užtenka esamų apribojimų.

Keltų pavojų sparnuočiams

Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis sako  neprisimenąs, kad nuo pat biosferos rezervato įsteigimo – 2002-ųjų – jame būtų kada nors neleista medžioti šernų.

„Kai kurie dalykai yra įtvirtinti Žuvinto biosferos rezervato tiksluose. Rezervatas yra  įtrauktas į Europos Sąjungos vertingiausių gamtinių teritorijų tinklą „Natura 2000“, tad būtina išsaugoti tam tikras paukščių rūšis. Viena apsaugos priemonių yra plėšrūnų ir šernų populiacijos reguliavimas. Vadinasi, mes niekaip nepabėgsime nuo būtinybės medžioti“, – tikino A. Pranaitis.

Tai tarptautiniai įsipareigojimai, kurie labai aiškiai įrašyti Žuvinto rezervato nuostatuose ir Tvarkymo plane: šių žvėrių gausa turi būti reguliuojama, todėl medžioklė reikalinga. „Be abejo, tai nereiškia, kad juos reikia nuolat šaudyti“, – pabrėžė ekologas.

Žvėrių reguliavimas reikalingas

A. Pranaičio nuomone, siū-lymas uždrausti medžioklę Žuvinte nebuvo išdiskutuotas, nebuvo klausta mokslininkų ir ekologų nuomonės. Tikėkimės, tai tik nesusipratimas. Biosferos rezervatas nėra vientisa gamtinė ekosistema – čia yra ir dirbamų laukų, ūkininkaujama, tai ne tik Žuvinto ežeras ir pelkynas. Rezervato teritorija susideda iš kelių zonų, pašaliniams kojos negalima įkelti tik į Žuvinto gamtinį rezervatą ir dar į kelias vietas, visur kitur galima medžioti.

„Aplink Žuvinto gamtinį rezervatą žvėrių reguliavimas reikalingas, ypač dėl tetervinų, pievinių lingių, baublių, tilvikų, vandens vištelių. Plėšrūnai jiems sukelia didelį pavojų. Dėl elninių žvėrių, stirnų mes neturime specialių nuostatų, bet šie žvėrys, išskyrus briedžius, pridaro gana didelę žalą aplinkiniams ūkininkams“, –  pripažįsta A. Pranaitis.

Pataisų iniciatorius ramina

„Medžioklės ir žvejybos uždraudimo klausimas iškilo tada, kai buvusioji Vyriausybė priėmė skandalingus Žuvinto biosferos rezervato nuostatus. Juose atsirado lengvata – leidimas žvejoti vietiniams žmonėms, be to, atsirado dviprasmybių dėl medžioklės biosferos rezervate. Priėmus nuostatus, kilo nemažas skandalas, kai žvejai, sugužėję į Žuvinto biosferos rezervatą, privertė išskristi visus ten susibūrusius paukščius. Ekologai, ūkininkai, gamtosaugininkai sunerimo, kad atsirado dviprasmybių, tarsi atveriančių kelią medžioklei ten, kur draudžiama ir saugomos gamtinės vertybės. Būtent todėl rengiamos įstatymo pataisos“, – aiškino L. Jonauskas.

Anot parlamentaro, pataisos apima dalį tos teritorijos, kurioje iki šiol buvo medžiojama, todėl su kitais projekto rengėjais sutarta, kad kai įstatymo projektas atkeliaus į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, jis bus pataisytas taip, kad medžioklės reglamentavimas išliktų toks, koks buvo anksčiau.

L. Jonauskas tvirtino, kad čia nėra jokio skandalo, gal kažkas ne taip supranta ir bando kelti triukšmą, kiršindami vietinius ūkininkus, gamtininkus ir medžiotojus.

„Visus patikinu, kad šio įstatymo projekto tikslas – ne naują reglamentavimą nustatyti, o sutvarkyti taip, kad nuo ministro ir jo asmeninių įsitikinimų nepriklausytų medžioklės, žvejybos reikalai ir intervencija į gamtinius dalykus. Sutvarkysime įstatymą taip, kad dviprasmybės būtų panaikintos, liktų galiojusi tvarka, bet jau saugoma įstatymo, o ne ministro įsakymo“, –  būsimo įstatymo nauda  įsitikinęs  L. Jonauskas.

Agnė VASIKAUSKAITĖ

2021-04-17