Nuo susirūpinimo eismo saugumu iki absurdo rekordų

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas Vidaus reikalų ministerija mostelėjo nesigailėdama. Jei būtų pritarta jos siūlomoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, nukentėtų ne tik įžūlūs ir pavojingi greičio mėgėjai, bet ir drausmingai važinėjantys vairuotojai. Neatsilieka savo iniciatyvomis prieš rinkimus tobulinti Kelių eismo taisykles (KET) bei kitus įstatymus ir politikai, Seimo nariai. Tačiau daugelis tokių pasiūlymų prasilenkia su sveiku protu ir po neigiamos specialistų ir visuomenės reakcijos subliūkšta kaip spalvotas muilo burbulas. Įkainotas kiekvienas kilometras Paskutinė vairuotojus gąsdinanti žinia – planuojamos didžiulės, nelengvai apskaičiuojamos baudos už greičio viršijimą. Projekte įkainotas kiekvienas vairuotojo viršyto greičio kilometras. Šiuo metu viršijusieji greitį iki 10 km/val. gali atsipirkti paprasčiausiu įspėjimu. Tačiau nuo kitų metų, jei parengtas projektas būtų priimtas, baudą jau tektų mokėti ir 5 km/val. važiavus greičiau, negu leidžiama. Sukurta ištisa baudų dydžio apskaičiavimo sistema, kurią be kalkuliatoriaus įveikti gali būti neleng­va. Pagal projektą, kiekvienas viršytas km/val. vairuotojams kainuos po 2 Eur, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimosios vietos, motociklų vairuotojams – 3 Eur. Viršijai greitį 15 km/val. – turėsi sumokėti 30 eurų baudą. Jei vairavai motociklą – 45 Eur. Kodėl motociklininkams brangiau? Vidaus reikalų viceministro Artūro Norkevičiaus teigimu, todėl, kad ši transporto priemonė, projekto autorių teigimu, kelyje kelia didesnę grėsmę negu automobilis. Neužtektų net mėnesio atlyginimo Kuo daugiau viršysi leistiną greitį, tuo brangiau kainuos kiek­vienas viršytas kilometras. Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatyme numatyta, kad už greičio viršijimą 20–50 km/val. vairuotojams grės 4 eurų bauda už kiekvieną nustatyto greičio viršytą kilometrą. Pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimosios vietos, motociklų vairuotojams ji dar didesnė – 5 Eur už kiekvieną nustatyto greičio viršytą kilometrą. Projekto autorių teigimu, naujoji baudų sistema itin didelio greičio mėgėjus turėtų priversti sunerimti. Viršijus greitį daugiau kaip 50 km/val., bauda siektų daugelio Lietuvos gyventojų mėnesinį atlyginimą – 450–550 eurų, o neturintiems teisės vairuoti asmenims net 450–700 eurų. Kai kam ir mėnesio atlyginimo neužtektų. Prarastų ir pažymėjimą Didžiulės baudos už greičio viršijimą dar ne viskas – už šį KET pažeidimą dar grės teisės vairuoti atėmimas. Pažymėjimo 3–6 mėnesiams neteks 30–40 km/val. greitį viršiję pradedantieji, motociklininkai ir profesionalūs vairuotojai. Viršiję nustatytą greitį 40–50 km/val. jie neteks teisės vairuoti 6–12 mėnesių, o daugiau kaip 50 km/val. – 1–1,5 metų. Patyrusiems lengvųjų automobilių vairuotojams viršijus greitį daugiau nei 50 km/val., grėstų netekti teisės vairuoti 1–6 mėnesiams. Planuota, kad naujoji baudų schema turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio 1-osios. Sistema taptų gremėzdiška Buvęs lenktynininkas, dabar Seimo narys Stasys Brundza skeptiškai vertina baudų skaičiavimą už kiekvieną viršyto greičio kilometrą. Jo manymu, tai gali sukelti sumaištį, nes greičio matuokliai turi tam tikrą paklaidą ir sunku būtų objektyviai nustatyti baudos dydį, kai skaičiuojamas kiekvienas kilometras. Parlamentaras nemano, kad tokie pakeitimai turėtų didesnės įtakos eismo saugumui, o tik priverstų daugiau dėmesio skirti baudų administravimui. S. Brundzos nuomone, vairuotojai, kurie buvo pastebėti viršiję greitį vos keliais kilometrais, tikriausiai ginčytų tai teismuose, tokių bylų gerokai padaugėtų. „Ką mes tuo laimėtume? Nemanau, kad tai iš esmės ką nors pakeistų“, – sakė S. Brundza. Planuoja automatizuoti baudų skyrimą Per metus Lietuvoje užfiksuojama apie 150 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidėjų. Tačiau atpildo už savo neleistinus veiksmus sulaukia tik maždaug pusė vairuotojų. Tik tiek išieškoma paskirtų baudų. Kiti paprasčiausiai jų nemoka. Tiesa, būta bandymų priversti tokius pažeidėjus jas sumokėti neregistruojant „Regitroje“ automobilių, neišduodant vairuotojų pažymėjimų, kai kurių dokumentų, tačiau tai nepadėjo. Vilčių, kad padidinus baudas, daugiau jų bus išieškota, mažoka. Patys policijos pareigūnai pripažįsta, kad svarbu ne baudos dydis, o tai, kad jos būtų neišvengiamos, kad administracinis nusižengimas būtų greitai ištiriamas, paskiriama ir išieškoma bauda. Pasak viceministro A. Norkevičiaus, siekiama, kad aiškiais atvejais, kai yra viršytas greitis, tas procesas būtų automatizuotas, dokumentai formuojami automatiškai ir pateikiami transporto priemonės savininkui, taip taupant ir laiką, ir išlaidas. Viceministras neslėpė, kad naujoji baudų sistema susijusi su planais automatizuoti jų skyrimą už radarais fiksuojamus pažeidimus. Šiuo metu kiekvieną greičio matuoklio užfiksuotą nuotrauką nagrinėja pareigūnai, vairuotojai kviečiami atvykti į policiją ir tik tuomet jiems surašomas administracinio pažeidimo protokolas. Tam pareigūnai sugaišta marias laiko, todėl nedaug viršijusieji greitį net nefiksuojami. Ruože – du matuokliai Naujasis vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pranešė, kad 50-yje avaringų šalies kelių ruožų planuojama įrengti sektorinio greičio matavimo sistemą (po du matuoklius ruože) ir taip sumažinti avarijų dėl saugaus greičio viršijimo. Kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais yra išanalizuotos pavojingiausios vietos, kur turėtų stovėti sektoriniai greičio matuokliai. „Sektoriniai greičio matuokliai matuos vidutinį greitį ir, jeigu pro vieną matuoklį prašokote, nereiškia, kad kitas matuoklis nefiksuos padidėjusio greičio būtent toje atkarpoje“, – aiškino diegiamos naujovės esmę ministras. Kada ši sistema bus įdiegta Lietuvos keliuose, kol kas pasakyti niekas nesiryžta. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos šios įrangos įsigijimo viešojo konkurso procedūras planuoja pradėti liepos mėnesį, tačiau dėl pirkimo procedūros gali užsitęsti. Pirmasis toks sektorinis greičio matuok­lis pernai vasarą buvo įrengtas magistraliniame kelyje „Via Baltica“. Juo beveik 5 kilometrų atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis. Promilių kuriozai Buvo laužomos ietys, ginčijamasi dėl planų taikyti nulio promilių ribą ne tik pradedantiesiems, bet ir visiems vairuotojams. Pernai tokią idėją pasiūlė tuometis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Nuo praėjusių metų Lietuvoje važiuojantys sunkvežimių, autobusų, taksi automobilių, motociklų, keturračių ir 2 metų vairavimo stažo neturintys vairuotojai turi būti visiškai blaivūs. Tačiau naudojantis teismo ekspertizės laboratorijose taikoma metodika, girtumas iki 0,1 promilės nėra nustatomas. Tai reiškia, kad vairuotojai, kurių kraujyje randama iki 0,1 promilės alkoholio, tampa įstatymų ir metodikos įkaitais. Europoje nulio promilių ribą yra nustačiusios dažniausiai tik buvusios sovietinio bloko valstybės – Estija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija. 2010 m. tai pabandė padaryti ir Rusija, bet po trejų metų tai buvo atšaukta, maksimalią leistiną ribą pakeliant iki 0,3 promilės. Kol kas atsisakyta šios idėjos ir Lietuvoje. Medikai tikrins ne visus Prieš kurį laiką Vidaus reikalų ministerija inicijavo Vyriausybės nutarimo pakeitimą, kurio tikslas – optimizuoti įtariamai neblaivių vairuotojų pristatymo į sveikatos priežiūros įstaigą taisykles, atsisakant perteklinių procedūrų ir taip sumažinant valstybės išlaidas. Nutarimu įtvirtinta, kad į sveikatos priežiūros įstaigą bus vežami tik įtariamai neblaivūs vairuotojai, susiję su avarija, per kurią žuvo ar buvo sužaloti žmonės, ar nukentėjusiems asmenims buvo padaryta didelė turtinė žala. Šis pakeitimas įsigalios nuo š. m. liepos 1 d. Anksčiau į sveikatos priežiūros įstaigą buvo gabenami ir tie vairuotojai, kuriems po avarijos tikrinant blaivumą alkoholio matuokliu girtumas nenustatytas. Taip pat į sveikatos priežiūros įstaigą bus vežami tie vairuotojai, kuriuos patikrinus alkoholio matuokliu bus nustatyta didesnė nei 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pavadino idiotiškiausiu metų siūlymu Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela pasiūlė pradėti bausti nuo 80 iki 140 eurų bauda keleivius, kurie važiavo su neblaiviu vairuotoju toje pačioje transporto priemonėje. Negana to, įstatymo projektas parengtas taip, kad keleiviams tektų atsakyti ir už viešojo transporto, taksi vairuotojus, jeigu paaiškėtų, kad šie už vairo sėdo neblaivūs. Europos Parlamento narys, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis tokį siūlymą pavadino idiotiškiausiu metų siūlymu. „Suprantu tą kilnų siekį mažinti neblaivių vairuotojų skaičių, bet daryti tai tokiomis absurdiškomis priemonėmis – dar didesnis absurdas. Dabar, kai kolega po darbo pasisiūlys pavėžėti, reikės reikalauti „papūsti“? To reikalauti ir iš autobuso ar taksi vairuotojų? Kiekvienam nešiotis po alkotesterį? Absurdas“, – stebėjosi V. Mazuronis. Tokiu sumanymu pažaboti neblaivius vairuotojus abejoja ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Jis pastebėjo, kad ne kiekvienas keleivis su savimi vežiojasi alkotesterį. O net tuo atveju, jei vežasi, neturi teisės tikrinti vairuotojo blaivumą. Lazda perlenkiama Prieš kurį laiką po skaudžios avarijos grupė Seimo narių užsimojo nepatyrusiems vairuotojams uždrausti vairuoti galingus automobilius. Lyg automobilis, o ne vairuotojas būtų kaltas, kad jis įlėkė į griovį ar numušė stulpą. Specialistai šią politikų iniciatyvą įvertino skeptiškai, nes tokie suvaržymai prieštarautų Europos Komisijos direktyvai ir būtų diskriminacinio pobūdžio. Tokių bandymų jau buvo, bet jie atmesti. Vairuotojai nuolat pastebi, kad keliuose apstu pernelyg griežtų greičio apribojimų, kurie neturi realaus pagrindo, bet jų nesilaikant laukia bausmės. Daugybė pinigų ištaškoma reikia nereikia renčiant greičio ribojimo kalnelius, pavojingas transportui eismo saugumo saleles, žiedines sankryžas, kurių negali įveikti didesni sunkvežimiai, žemės ūkio technika. Visa tai lyg ir turėtų užtikrinti eismo saugumą, tačiau, kai viskas nėra iki galo apgalvota ir pasverta, naudos iš to tikėtis beviltiška. Algimanto SNARSKIO piešinys