Nuotekas tvarko patys, tačiau nežino apie įsipareigojimus ir taisykles

Daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų, gyvenančių individualiuose namuose, nėra prisijungę prie centralizuotosios nuotekų tvarkymo sistemos ir buityje susikaupusias nuotekas tvarko patys – tai parodė vasaros pabaigoje LR Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos apklausos duomenys.

Tai nėra blogai, jeigu nuotekos yra tvarkomos saugiai, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, jog dažnai nutinka taip, kad buitinės nuotekos patenka į gamtinę aplinką tinkamai neišvalytos.

Aplinkos apsaugos departamento duomenys rodo, kad per pastaruosius šešerius metus, tikrinant komunalinių nuotekų tvarkytojus, buvo nustatyta, kad 70 proc. visų pažeidimų sudarė atvejai, kai tvarkytojas į aplinką išleidžia iki nustatytų reikalavimų neišvalytas nuotekas.

Jei nuotekos netinkamai išvalomos, į gruntinius požeminius vandenis gali patekti įvairių toksiškų cheminių medžiagų (nitritų, nitratų, pesticidų, sunkiųjų metalų ir kt.), plisti mikrobiologinė tarša, sukelianti žarnyno infekcines ligas ir daugybę kitų sveikatos sutrikimų.

Išvalomos iki nustatytų reikalavimų

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkė dr. Alisa Gricajeva įsitikinusi, kad vienas geriausių būdų apsaugoti vandenį nuo taršos – jungtis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.

„Gyventojų komunalinės nuotekos, kurių didžiąją dalį sudaro buitinės nuotekos, į miesto valymo įrenginius atiteka per sandarius surinkimo vamzdžius. Čia jos surenkamos ir trimis etapais išvalomos iki aplinkosauginių reikalavimų ir tik tuomet grąžinamos į paviršinius vandens telkinius. Taip pat verta pabrėžti, kad nuotekos kiekviename valymo etape yra išvalomos iki geriausio įmanomo lygio“, – apie centralizuotą nuotekų tvarkymo kelią pasakoja mokslininkė.

Pagalba norintiems prisijungti

Jungtis prie centralizuotųjų miesto nuotekų tvarkymo tinklų ne tik patogu, bet ir ekonomiškai naudinga. O ir pats prisijungimo procesas nėra sudėtingas. Ypač dabar, kai šio proceso įgyvendinimui skiriama ne tik daug dėmesio, bet ir lėšų.

„Siekdama padėti savivaldybėms vykdyti geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose funkcijas, Aplinkos ministerija skiria lėšų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrai finansuoti. Taip pat geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms skiriama lėšų siekiant prijungti gyventojų būstus  prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų“, – tvirtina Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Agnė Kniežaitė-Gofmanė.

Atsakomybė tvarkytis tinkamai – neišvengiama

Kita vertus, galimybę jungtis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos turi ne visi. Neretai su šia problema susiduria kaimo vietovės, sodų bendrijos ir kitos nuo miesto nutolusios gyvenvietės. Tačiau tai jokiu būdu neatleidžia gyventojų nuo atsakomybės tinkamai tvarkyti nuotekas.

Tinkamai nuotekas tvarkyti galima keliais būdais. Vienas jų – įrengti biologinį sertifikuotą, nuolat prižiūrimą valymo įrenginį. Svarbu paminėti, kad nuotekos gali būti kaupiamos tik sandariuose, uždaruose nuotekų kaupimo rezervuaruose. O jas sukaupus būtina periodiškai ir laiku išvežti į miesto valymo įrenginius.

Kitas būdas – užsakoma asenizacinė (nuotekų išvežimo) mašina. Tai aktualu tuomet, kai naudojamasi išgriebimo duobėmis. Šiuo atveju būtina sudaryti sutartį su nuotekų vežėjais ir turėti bei saugoti jų išvežimą patvirtinančius dokumentus. Deja, vasaros pabaigoje Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos apklausos rezultatai patvirtina, kad beveik du trečdaliai individualiai nuotekas tvarkančių gyventojų nežino, kad nuotekos, surenkamos nuotekų rezervuaruose (talpyklose, surinkimo duobėse), privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su jais turi būti sudaryta sutartis ir renkami nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis

Nr. 379/7

2021-10-10

 

 

 

 

 

nuotekos; Aplinkos apsaugos departamentas; Aplinkos ministerija