Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų antrą ketvirtį pasikeitė minimaliai ir lieka istoriškai labai dideli. Lietuvos būsto rinka antrą ketvirtį išliko aktyvi, o kainos toliau didėjo. Visgi panašu, kad rinkoje sandorių skaičius pasiekė piką ir antrą pusmetį metinis sandorių pokytis gali būti šiek tiek neigiamas.
Po COVID-19 pandemijos, tiekimo grandinių sutrikimų ir rusijos invazijos į Ukrainą kainos visoje Europoje kilo žaibišku greičiu. Infliacijos pikas buvo skausmingas, bet po kurio laiko spaudimas ėmė mažėti. Šįkart vaizdas gali būti kitoks: kainos kils lėčiau, bet pats procesas gali užsitęsti gerokai ilgiau.
EURIBOR jau pradėjo kilti – ir tai vyksta dar prieš ECB priimant sprendimus dėl bazinių palūkanų. Finansų rinkos šiuo metu tikisi net kelių palūkanų didinimų šiemet, o tai reikštų ir augančias būsto paskolų įmokas. Vis dėlto kyla abejonių, ar tokie lūkesčiai yra pagrįsti ir atitinka dabartinę ekonominę situaciją.
JAV ir Izraelio karinė operacija prieš Irano režimą jau pastebimai paveikė pasaulines žaliavų rinkas ir padidino naujo infliacijos šuolio riziką euro zonoje. Nuo konflikto pradžios 48 proc. pakilo Brent rūšies naftos kaina, o europietiškų dujų kainos šoktelėjo 64 proc. Finansų rinkos į šiuos pokyčius jau...
Šią savaitę Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba renkasi į pinigų politikos posėdį, kurio metu bus sprendžiamas bazinių palūkanų klausimas. Rinkos dalyviai tolesnių palūkanų karpymų nesitiki – manoma, kad šis lygis išsilaikys bent iki 2026 m. pabaigos. Tačiau praktika rodo, kad šie dažnai klysta, tod...
Šiemet Lietuvoje vidutinė metinė infliacija siekia vos 0,6 procento ir išlieka viena mažiausių Europos Sąjungoje. Deja, daugėja ženklų, kad infliacijos dugnas išlieka praeityje, o jau kitą mėnesį infliacija gali pakilti iki 2 procentų.
Abu JAV prezidento rinkimų kandidatai turi radikaliai skirtingas pozicijas dėl ekonomikos, užsienio politikos, darbo rinkos ir kitais klausimais, tad lapkričio 5–ąją įvyksiantys rinkimai turės didelę įtaką tiek JAV, tiek pasaulinei ekonomikai. Nors atotrūkis tarp kandidatų yra mažas, o apklausos – nepajėgios tiksliai nuspėti rinkimų ...
Pasaulio ekonomika ruošiasi sudėtingai ir dinamiškai 2024 m. pabaigai, kai augimo prognozės, infliacijos rodikliai ir pinigų politikos priemonės vaidins svarbų vaidmenį formuojant ekonominę aplinką. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros docentas dr. Bahman Peyravi apžvelgia pagrindines pasaulines ir ...
„Ar jau nusukome infliacijai sprandą? Dar ne. Ar mes jį sukame? Taip“, – po sprendimo trečią kartą šiemet sumažinti palūkanų normas pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Kaip ir po pastarojo valdančiosios tarybos posėdžio, bazinės palūkanos mažės 25 baziniais punktais, iki 3,25–3,6...
Palūkanų normoms pakilus į seniai nematytas aukštumas ir sustojus ekonomikos augimui daugelis tikėjosi, kad dėl to Lietuvoje pradės mažėti būsto kainos. Nors sandorių skaičius ženkliai sumažėjo, būsto kainos ne tik nesumažėjo, bet ir toliau kyla. Kodėl laukiančių pigesnių butų lūkesčiai nepasiteisino ir ko galima tikėtis ateityje?
Europos Centrinis Bankas (ECB) pernai spalį paskelbė užbaigiantis centrinio banko skaitmeninės valiutos (ang. central bank digital currency, CBDC) projekto tyrimo etapą ir pereinantis prie jo įgyvendinimo. Vis dėlto klausimai, kokią įtaką jo įvedimas padarys finansų rinkai ir ar pasitarnaus vartotojams, kol kas lieka neatsakyti.
Centriniai bankai retai ir lėtai keičia palūkanų normas. Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas (ECB) sumažino palūkanų normą praėjus 9 mėn. po paskutinio palūkanų normų pakėlimo, o pastarąjį kartą ECB pagrindinę palūkanų normą šiek tiek pamažino beveik prieš 5 metus. Vis dėlto šįkart palūkanų normos buvo sumaž...
Vyriausybė šios dienos posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtam Laikinojo solidarumo įstatymo (LSĮ) pakeitimo projektui, kuriuo solidarumo įnašo mokėjimas yra pratęsiamas 2025 metų mokėjimo laikotarpiui. Tuo metu Lietuvos bankų asociacija (LBA) tvirtina, kad svarstymai pratęsti solidarumo mokestį griauna in...
2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą. Tačiau kol Europoje klausiama „kada?“, JAV pradedama klausti „ar?“. Kokią riziką atsargi JAV centrinio banko po...
Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Nors, viena vertus, ECB vadovė spaudos konferencijos metu užsiminė, kad ECB pradeda diskusijas dėl dabartinės griežtos pinigų politikos švelninimo, tačiau buvo pasakyta, kad ECB sprendimams priimti reikia daugiau informacijos dėl darbo užmokesčio duomenų augimo. Tik...
Kol Europos Centrinis Bankas (ECB) sproginėjo vis naujomis palūkanų normomis, nekilnojamojo turto (NT) rinkos skirtingose šalyse reagavo įvairiai. Situaciją NT rinkoje komentuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.
Pirmieji eurų banknotai apyvartoje pasirodė 2002 m. sausio 1 d. Praėjus daugiau kaip 20 metų, Europos Centrinis Bankas (ECB) rengiasi išleisti naują banknotų seriją. Šiuo metu vyksta diskusijos dėl eurų banknotų dizaino atnaujinimo. Šiuo metu išsakyti savo nuomonę kviečiami visi Europos piliečiai.
Šiandien Europos Komisija pateikė du pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės galėtų toliau naudotis euro banknotais ir monetomis ir jais atsiskaityti visoje euro zonoje, ir nustatyti galimos naujos skaitmeninės formos euro, kurį Europos Centrinis Bankas gali išleisti ateityje kaip papildomą grynųjų pinigų p...
.gif)
