Kultūros ministerija patvirtino sutartinių bei kryždirbystės ir kryžių simbolikos tradicijų išsaugojimo veiksmų planus. Jie būtini užtikrinti šių Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą, tęstinumą ir sklaidą.
Žemaitija garsėja kryžiais – liaudies mažosios architektūros sakralinio krikščioniškojo turinio statiniais, jų gausa. Kryžių statyba susijusi su tam tikrais papročiais ir tikslais: jie statomi kaip paminklai mirusiesiems arba kaip dvasinės apsaugos ženklai tam tikrose vietose, norint išprašyti malonių ar už jas ...
Rugsėjo 18-ąją Lietuvos bankas pradeda naujos proginės 2 eurų monetos, skirtos pasaulyje pripažintai šiaudinių sodų tradicijai Lietuvoje, pardavimą el. parduotuvėje. Į apyvartą ji bus išleista rugsėjo 25 d.
Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Amatininkai Lietuvoje turi visai neblogų perspektyvų, bet tam, kad amatai neišnyktų ir nenueitų į užmarštį su senstančia tikrųjų amatininkų karta, būtina kuo skubiau judinti pameistrystę. Tuo įsitikinusi sėkmingiausio Lietuvos amatų centro, kokiu pernai buvo pripažintas Kėdainių ...
Naujus metus liaudies dailės tradicijų puoselėtojų bendruomenė tradiciškai pradėjo pagerbdama geriausius metų kūrėjus – vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės meistrus. Iškilminga laureatų paskelbimo ceremonija vyko sausio 6-ąją Kretingos muziejuje.
Kryždirbystė yra daugiau nei vien tradicinis amatas – tai liaudies kultūros reiškinys, aprėpiantis visą tradicinio paminklo istoriją nuo pradžios iki pabaigos: nuo idėjos, vietos, meistro parinkimo, kūrybos proceso iki kryžiaus pastatymo, pašventinimo, lankymo, bendravimo, sunykusio kryžiaus sudeginimo ir jo pakeitimo nauju. ...
XIX a.–XX a. pradžia – kryždirbystės klestėjimo laikas, apie kurį daugiausia žinoma. Kryžiai ir koplytėlės, pilnos meniškų liaudies meistrų sukurtų šventųjų skulptūrų, atitiko lietuvio dvasinės raiškos būdą, estetinę sampratą. Kryždirbystė yra išgyvenusi itin sunkių laikotarpių, įvairiausių draudimų, tačia...
UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Toks sprendimas priimtas Botsvanoje vykstančioje Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto sesijoje.
Metų sandūroje Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros surengtoje metinėje konferencijoje „Tautinio paveldo produktų apsauga, kūrimas, realizavimas ir populiarinimas“ apdovanoti sėkmingiausiai šiais metais dirbantys tradiciniai amatininkai ir tradicinių amatų centras, pagerbti tautinio pav...
Jau ketvirtą kartą vyksta Lietuvos metų medžio rinkimai, kuriuos rengia Lietuvos arboristikos centras. Lietuvos metų medžio atrankos konkurso tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius.
Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Tradiciniai lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys. Tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kuri...
Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Sekmadienio pavakarę prasidėjo 10-asis tarptautinis Paberžės muzikos festivalis, skirtas Tėvo Stanislovo atminimui. Paberžė tądien sunkiai talpino visus norinčius ją aplankyti, prie jos prisiliesti, pajausti, pamatyti Tėvelio kurtą grožį.
Skulptūrėlių iš koplytėlių vagysčių mastai kai kuriuose Lietuvos regionuose nemažėja. Kultūros paveldo departamento (KPD) turimais duomenimis, vidutiniškai per metus pagrobiama apie 5 vertybes, dėl to Lietuvos kultūros paveldas patiria didelę žalą.
Šv. Jonas Nepomukas laikomas tiltų, vandenų, kelionių, šeimos gyvenimo, geros išpažinties, gelbėtojų globėju, saugotoju nuo potvynių, neteisingai kaltinamų 15 asmenų užtarėju. Pagal liaudies tradiciją tai buvo šventasis, kuris gelbėjo laukus ir pasėlius nuo liūties, sausros. Šv. Jono Nepomuko statulėlės statomo...
Senųjų amatų tradicijas tęsiantys kūrėjai sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, rinksis Gelgaudiškio dvare – čia vyks respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo iškilmės. Pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą – ...
Šiaulių istorijos muziejuje atidaryta atvirų saugyklų ekspozicija – muziejaus aukso fondas. Lankytojams pristatomi reikšmingiausi Etnografijos bei Dailės skyrių eksponatai, surinkti per beveik šimtmetį, nuo muziejaus įkūrimo. Ekspozicijoje – ir vieno iš muziejaus įkūrėjų Pelikso Bugailiškio kaklarai...
Turbūt viena iš labiau primirštų tautodailės krypčių – rankdarbiai iš šiaudų. Jie nedera prie prabangą imituojančio interjero, tačiau tik laiko klausimas, kada išpopuliarės, kadangi jie nuostabiai tinka prie šiuo metu madingo minimalistinio skandinaviško dizaino. Artėjant šventėms, no...
Lapkričio 8 d. prasidėjo pirmasis taikios Lietuvos žemdirbių protesto akcijos etapas „Žalieji kryžiai“. Pakelėse, šalia automagistralių statydami žalius kuklius kryžius, ūkininkai siekia atkreipti visuomenės bei politikų dėmesį į šalyje netinkamai vykdomą agrarinę politiką, dėl kurios jų darbo sąlygos tampa jau nebepake...
Nedaug Lietuvoje gyvenviečių, kur gali pamatyti veikiančią kalvę, išgirsti, kaip ūžia dumplės, dunda į priekalą kūjis. Panevėžio pakraštyje Velžyje gyvenantis Saulius Kronis – kalvis iš pašaukimo. Tapęs tautodailininku, jis siekia, kad žmonės kuo daugiau sužinotų apie kalvystę, brangintų tautos paveldą, puoštų aplinką ne kičais, o tikrų meistrų ...
%20(1).gif)
.jpg)
