Paieškos rezultatai

Šilalė („Šilalės artojas“). „Nėra kur kojos padėti – statai ant žolės, pataikai ant šliužo. Šliaužia masiškai, jau atsiranda ir namuose”, – baisisi Pajūryje gyvenanti Vlada Verpečinskienė. Slidūs, glitūs, labai vislūs gyviai, kurių mokslinis pavadinimas – luzi...

Susisiekimo ministras Juras Taminskas liepos 23–25 dienomis lankysis Klaipėdoje, kur susitiks su Klaipėdos miesto ir Neringos merais, atidarys naująjį „Smiltynės perkėlos“ keleivių terminalą ir apdovanos iškiliausius šalies jūrinės bendruomenės atstovus. Vizito metu ministras taip pat pasirašys „STOP ...

Lietuvos pajūris vasarą sulaukia tūkstančių lankytojų. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kokių reikalavimų būtina laikytis statant transporto priemones, siekiant apsaugoti jautrias pajūrio ekosistemas ir išvengti pažeidimų.

Paklausių specialistų trūkumas būdingas visai Europai – kvalifikuoti darbuotojai laisvai renkasi ne tik darbdavius, bet ir ekonomiškai patrauklesnes darbo galimybes užsienyje. Klaipėdos uosto sektorius konkuruoja su tarptautine darbo rinka, nes laivų remonto, gamybos, terminalų technikos ir pramonės įrenginių srityse dirbantys speci...

Baltijos jūra šiandien reikalauja ne romantizavimo, o tikslių sprendimų. Joje susikerta energetikos, infrastruktūros, aplinkosaugos ir valstybės ilgalaikių interesų klausimai. Čia planuojami vėjo jėgainių parkai, vertinamos uostų plėtros galimybės, analizuojami smėlio ištekliai paplūdimiams papildyti, tiriama dugno nuosėdų būklė ir...

Baltijos jūra atrodo pažįstama – bangos, krantas, kopos. Tačiau pats jūros dugnas saugo daug sudėtingesnę istoriją. „Jame užfiksuoti ledynmečio pabaigos, buvusių ežerų ir jūrų, krantų, miškų augimo ir vėliau viską užliejusio vandens pėdsakai“, – sako geologė Aldona Damušytė.

Kultūros paveldo departamentui parašė istorikas, paveldo bičiulis Edvinas Adukonis. Jis asmenine iniciatyva ir pastangomis rado 1939–1940 m. Kaune buvusio hipodromo archyvo fragmentų. Tai paskatino patyrinėti hipodromo istoriją išsamiau. E. Adukonis šiuo atradimu nori pasidžiaugti kartu su visais, kam įdomi istori...

Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas pasipildė naujais objektais – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-131 valstybės saugomais paskelbta net 80 naujų gamtos paveldo objektų.

Rugsėjo 29 d. buvo paskelbti WMO (liet. Pasaulinės meteorologijos organizacijos) 2026 m. kalendoriaus laimėtojai. Iš anksčiau atrinktų geriausių 75 nuotraukų iš viso pasaulio buvo atrinkta 13 laimėtojų.

Tyrinėdami Lietuvos moterų partizanių istorijas skaitėme šimtus jų biografijų, pervertėme tūkstančius baudžiamųjų bylų lapų. Jose gausu ir laisvės kovotojų kūrybos – dienoraščių, eilėraščių, rankdarbių, atvirukų. Tai – nebylūs ir tuo pačiu metu iškalbingi ano laikmečio liudijimai.

Nerimą keliantis gamtinių vandenų reiškinys– paviršiuje plūduriuojančios, ant krantų nusėdusios ar ant dugno nugrimzdusios negyvos žuvys. Žuvų liekanos vilioja maitos ryjikus, tačiau dideli jų kiekiai teršia aplinką ir atgraso gamtos lankytojus. Vis dažniau pasikartojantis Baltijos jūros priekrantės ir Kuršių ma...

Ši vasara mums teikia išties daug malonumų. Kalbu ne tik apie pui­kius orus (tiesa, praūžusi audra šiek tiek nuotaiką sudrumstė), bet ir apie gausybę gražių renginių. Tik ką nu­aidėjo jubiliejinė Dainų šventė, nuos­tabiu renginiu nuošė pajūris, o štai Paryžius džiugina pasauline sporto &scaro...

Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai grąžino per 336 mln. gėrimų užstato pakuočių – lygiai pusę pernai pasiekto rekordinio skaičiaus. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) taip pat pastebi, kad atėjus vasarai žmonės vis aktyviau prisideda prie iniciatyvos „Keisk tarą į šlamančius“...

Šilalė („Šilalės artojas“). Kairiajame patvenktos Jūros upės krante, pačiame piečiausiame rajono pakraštyje įsikūręs Didkie­mis – vienos mažiausių Šilalės sa­vival­dy­bės seniūnijos centras. Kai­mų ny­­kimas neaplenkė ir šio krašto, ta­­čiau Didkiemyj...

Šilalė („Šilalės artojas“). Pajūris, bet ne prie Baltijos. Šilalė turi savo Jūrą ir savo pramogų sos­tinę – ja kiekvieną vasarą tampa Pajūrio seniūnija, kurioje vasaros savaitgaliais daugiau svečių nei sa­vų gyventojų. Kaip dar svetin­giau juos priimti, galvoja ne tik bai­da­res nuomojan...

Gėlių kolekcininkas ir augintojas Vladas Karpavičius įsitikinęs, kad beveik prieš 30 metų Lietuvoje prasidėjęs varpinių augalų populiarumas želdynuose ir vazoninėse kompozicijose pastaraisiais metais išaugo. Ieškoma įvairesnių natūralias spalvas ir linijas atskleidžiančių augalų, kuriamos veislės, o ir pati gamta dovanoja vis naujų dekoratyvių r...

Mėnuo – tiek laiko numatyta pavasarinei sėjai Klaipėdos r. veikiančioje Kretingalės kooperatinėje žemės ūkio bendrovėje. Sėjos darbai, prasidėję praėjusios savaitės viduryje, manoma, baigsis gegužės viduryje, kai bus apsėtas visas vasarinėms kultūroms skirtas 1 000 ha žemės plotas. Dirba ir nuomojama technika Sėjos darbai Kretingalės koop...

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ „ŪP“ korespondentė Lietuvoje – 661 kaimo turizmo sodyba. Didžiumos jų – net 412-kos – savininkai priklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai (LKTA), ji įkurta prieš 20 metų. „Esame kaip šeima. Dalydamiesi patirtimi sumažiname energijos kaštus tikslui pasiekti. Tasai tikslas – kad kuo daugiau žmonių poilsiautų Lietuvos k...

Daugelis menininkų įkvėpimo semiasi iš gamtos, o štai žemės meno kūrėjai vienijasi su ja. Dėmesys aplinkai, ekologijai ir natūraliam grožiui, kurį žmogus gali tik atsargiai papildyti, – šiais principais grįsta meno kryptis vis labiau populiarėja. Lietuviškos žemės meno mokyklos pradininkas, festivalio „Land Art Raudondvaris“ sumanytojas ir rengė...

Interneto portale designboom.com, pateikiančiame dizaino naujienas iš viso pasaulio, lietuviškų pavardžių nedažnai išvysi, o Barboros Adamonytės kūriniai į jį pateko net du kartus: pernai – šviestuvas „SAULĖ-tekis/-lydis“, o šiemet – kepsninė-krosnelė. Industrinio dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje ką tik baigusi mergina svajoja pradėt...

Kolekcininkas Kostas JURKEVIČIUS Jei mes rašytume apie aukubos ir guneros auginimą ant palangės namuose, tai tikrai nebūtų egzotika, bet šį kartą mūsų augintinės auga kieme, po Lietuvos dangumi. Kaip žinome, ne tik giedru, bet ir pūguotu, šaltu, debesuotu. Ir vis dėlto tai įmanoma.  Japoninė aukuba Japoninė auk...