Pavasarinė sėja įsibėgėja

Mėnuo – tiek laiko numatyta pavasarinei sėjai Klaipėdos r. veikiančioje Kretingalės kooperatinėje žemės ūkio bendrovėje. Sėjos darbai, prasidėję praėjusios savaitės viduryje, manoma, baigsis gegužės viduryje, kai bus apsėtas visas vasarinėms kultūroms skirtas 1 000 ha žemės plotas.

Dirba ir nuomojama technika

Savaitės pradžioje bendrovėje dirbo dvi sėjamosios, per dieną teoriškai galinčios apsėti beveik 100 ha plotą. Tačiau tikrovėje būna įvairių aplinkybių, kurios nepertraukiamai dirbti tokiu tempu neleidžia.

„Kad pasiektume tokį rezultatą, sąlygos turi būti idealios: be gedimų, palankūs orai, laukai turi būti pakankamo dydžio, kad technikai nereikėtų daug manevruoti. Dabar sėjamos ankštinės kultūros – pupos, žirniai, pasėta ir šiek tiek kviečių. Tuo pačiu metu laukuose dirba ir kita technika – dirvos kultivuojamos, voluojamos, purškiami pasėliai. Nors sėja prasidėjo palyginti įprastu laiku, darbus trukdo žemės paviršiuje vietomis susikaupęs vanduo. Žiema buvo snieginga, o melioracijos sistemos pasenusios, todėl yra likusių šlapių vietų, jų apsėti nepavyks“, – pasakojo bendrovės administracijos vadovas Valdemaras Liorenšaitis.

Savaitės pradžioje jau buvo pasėta 400 ha vasarinių kultūrų. V. Liorenšaičio teigimu, prie darbų spartos prisideda pirmą kartą bendrovės istorijoje išsinuomotas traktorius.

„Ūkio technika nėra nauja, todėl šiemet nusprendėme vieną galingą traktorių nuomotis. Galima nuomotis naują arba apynauję techniką, kuri bus daug patikimesnė už turimą. Be to, nereikėjo didelių finansinių įsipareigojimų, kokius būtų tekę prisiimti perkant naują traktorių. Technikos nuomotojai teikia kokybiškas priežiūros paslaugas, tad mums nerūpės gedimų šalinimas. Traktorius dirba patikimai, manau, kad toks sprendimas pasiteisins“, – vylėsi bendrovės vadovas.

Atsisakė gyvulininkystės

Jau keletas metų, kai Kretingalės bendrovėje nuspręsta specializuotis augalininkystėje: atsisakyta daug metų laikytos melžiamų karvių bandos. Dėl to padidėjo grūdinėmis kultūromis apsėjamų laukų plotas.

„Iki tol sėdavome apie 1 700 ha, o atsisakius pievų ir kitų gyvulininkystės reikmėms naudotų plotų sėjos plotas padidėjo 500 ha. Iš viso turimo ploto pavasarinei sėjai pasilikome maždaug 1 000 ha, be dabar sėjamų ankštinių, esame numatę sėti kviečių, miežių, avižų“, – pasakojo V. Liorenšaitis.

Pasak jo, kol kas sunku įvertinti, ar pasiteisino sprendimas likviduoti melžiamų karvių bandą, tikimasi, kad tai paaiškės šiemet. „Kol kas anksti spręsti. 2018 m. buvo sausi, derlius užaugo prastas. Nors paskui dveji metai augalininkystei buvo geresni, tai tik padėjo atkurti balansą. Tikėkimės, šiemet viskas bus gerai, juo labiau kad, bendrovės agronomų vertinimu, žieminių pasėliai išsilaikė gerai. Tad netolimoje ateityje gyvulininkystės atsisakymo nauda turėtų būti juntama“, – kalbėjo bendrovės vadovas.

Pasak jo, bendrovės ekonominiai rodikliai labai priklauso ir nuo to, kas bendrovėje dirba. V. Liorenšaičio teigimu, sėjos technika patikėta patyrusiems ūkio darbuotojams – Stasiui Urbonui ir Jonui Jadenkui.

Vadovų kaita

V. Liorenšaitis Kretingalės bendrovei vadovauja vos keletą mėnesių. Jis pakeitė iki tol šias pareigas ėjusį savo tėvą Gerardą Liorenšaitį, išėjusį į užtarnautą poilsį.

„Iki tol dešimt metų dirbau bendrovės administracijos vadovo pavaduotoju. Man šis dar- bas – jokia naujiena, tiesiog tęstinumas. Esu įgijęs informatikos ir buhalterijos specialybes, visus tuos metus sprendėme, kokias technologijas taikyti, sparčiai diegėme naujas. Seniau buvo daugiau ariama, dabar sėjama į ražienas, atliekami tikslieji sėjimai, vyksta tikslusis ūkininkavimas. Pernai kai kuriose vietose bandėme naują technologiją – rapsus sėjome „top-down“ principu, kai vienu važiavimu atliekamos kelios operacijos ir taip paruošiama kokybiška dirva sėklai berti. Tam tikrose srityse patirties trūko, bet kitose pavyko visai gerai, pasėliai dabar atrodo gražūs“, – sakė V. Liorenšaitis.

Naujasis bendrovės vadovas pripažįsta, kad dėl tam tikrų teisinių apribojimų bendrovėms sunkiau pasinaudoti europine parama. „Dėl šios priežasties bandysime tapti tikruoju kooperatyvu, kad galėtume siekti paramos. Europine parama bendrovė yra pasinaudojusi prieš dešimtmetį, manau, kad pribrendo laikas naujai“, – teigė jis.

Tiesa, bendrovės vadovui nerimą kelia valdžios ketinimai atsisakyti degalų akcizo lengvatų ūkininkams, apmokestinti tiesiogines išmokas. „Galbūt tai tik gandai, bet jei taip nutiktų, nebūtų labai malonu, nes padidintų gamybos kaštus ir savikainą. Klaipėdos rajonas, visas pajūris nėra labai stiprus regionas. Tikrai negalime konkuruoti su Vidurio Lietuvos grūdinių kultūrų augintojais, bet kokie padidėję kaštai labai pablogintų ekonominę situaciją“, – pastebėjo Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės vadovas V. Liorenšaitis.

Sėjos darbai pajūrio krašte įsibėgėja. Į laukus nevengia išeiti ne tik stambūs ūkininkai ar bendrovės, bet ir smulkesni grūdų augintojai, turintys tinkamos sėjai technikos. Saulėtos dienos pašildė žemę, daug kur ji jau gali priimti sėklą.

Juozas SKRIPKAUSKAS

ŪP korespondentas

Autoriaus nuotraukos

2021-04-22