Miškinis grambuolys (Melolontha hippocastani) yra viena iš Lietuvoje sutinkamų grambuolių rūšių. Nuo paprastojo ir margojo grambuolio miškinis skiriasi tuo, kad gyvena būtent miškuose, augančiuose smėlingame, nemolingame dirvožemyje.
Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas, atostogaudamas Zakopanėje, miškininko žvilgsniu vertino problemas, su kuriomis susiduria Lenkijos Tatrų aukštųjų kalnų masyvas, apaugęs spygliuočių miškais. G. Kulboko pastebėjimu, šiuose Pietų Lenkij...
Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius, vykdydamas pagrindinių miško kenkėjų ir ligų stebėseną, nustatė, kad žievėgraužio tipografo 2026 m. pavasarinė generacija bendrai yra apie 30 proc. gausesnė negu pernai. Viena feromonine gaudykle sugauta vidutiniškai po 6790±587 vabalus (2025 m. &nd...
Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta nuogąstavimų apie esą masiškai kertamus miškus Lietuvoje. Pasak miškininkystės sektoriaus atstovų, dalijimasis emocijas provokuojančiais kirtimų vaizdais visuomenėje sėja nepagrįstą paniką, o įvertinti realią situaciją trukdo žinių stygius.
Šios žiemos užsitęsę šalčiai neturės jokios įtakos dviem Lietuvoje paplitusioms invazinių medžių rūšims – uosialapiui klevui (Acer negundo) ir baltažiedei robinijai (Robinia pseudoacacia). Specialistų teigimu, šie iš Šiaurės Amerikos kilę medžiai atsparūs tiek speigui, tiek kaitrai ir sausrai. Jie ...
2025 metais kompensacijų už miško naudojimo apribojimus apimtys palyginti su 2024-aisiais padidėjo daugiau nei tris kartus, informuoja Valstybinės miškų tarnybos Miško naudojimo ir statistikos skyrius. Tai rodo, kad vis daugiau privačių miško savininkų sužino apie galimybę gauti atlygį už jų miškuose paliekamą ...
Lietuvos miškuose per pastaruosius ketverius metus pagausėjo penkių paukščių rūšių, tarp jų ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų juodųjų meletų, paprastųjų uldukų bei brastinių tilvikų. Tai rodo Lietuvos ornitologų draugijos ilgalaikės paukščių stebėsenos duomenys, pateikti 2025 metų ataskaitoje. Pradėtas vert...
Paskutinį gruodžio savaitgalį Lietuvoje siautė vėjai. Stipriausi audringi vėjai šėlo šalies vakariniame regione. Pajūrio vietovėse vietomis gūsiai viršijo 30 m/s greitį. Vėtros pridarė nemažai žalos ne tik elektros tinklams ir pastatams, bet ir miškams, kuriuose laužė ir vertė medžius.
Pirkote šventėms eglutę ne kirstą, o gyvą, vazone, su visom šaknim? Tuomet svarbu, kaip medelį prižiūrėti per visą šventinį maratoną ir kaip vėliau persodinti, kad prigytų.
Šie metai Lietuvos miško medžiams – derlingi. Gausus buvo karpotojo beržo sėklų derlius – Lietuvos miškuose paruošta 567,5 kg šių medžių sėklų. Juodalksnio sėklų surinkta 272,5 kg, laukiama dar keleto siuntų. Nedėkingi 2025-ieji buvo tik ąžuolams, kurie visiškai neišaugino gi...
Pušų genetiniai draustiniai – tai vietos, kuriose saugomas miško „paveldas“, perduodamas iš kartos į kartą per sėklas. Čia augančios vietinės pušys – tai medžiai, kurie per šimtmečius prisitaikė prie Lietuvos klimato, dirvožemio, ligų ir kenkėjų.
Lietuvoje, remiantis Miškų valstybės kadastro duomenimis, palaipsniui didėja miško žemės plotas, kuris šiuo metu užima 2 mln. 212 tūkst. 972 ha. 2025-aisiais šio ploto turime 2562 ha daugiau nei 2024 m.
Sinoptikams perspėjant dėl stipraus snygio ir galimos šlapio sniego apdrabos, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai įspėja apie galimą žalą miškams ir pateikia rekomendacijas, kaip ją sumažinti.
Naujausi palydovų duomenys rodo, kad Lietuvos miškai plečiasi sparčiau nei daugelyje kitų Europos šalių. „Global ForestWatch“ (GFW) platformos analizė, paremta NASA ir „Landsat“ palydovų bei Merilendo universiteto GLAD laboratorijos duomenimis, atskleidė, kad per pastaruosius de&scar...
„Kelti inkilus, kaip ir daryti gerus darbus, niekada ne per vėlu“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Balkus ir patikina, kad inkilą galima kelti ne tik pavasarį, bet ir rudenį.
Informuojame, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauji miško kirtimų apribojimai. Šie pakeitimai patvirtinti 2025 m. rugsėjo 8 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-129 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo...
2025 metais Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai tęsė kasmetinį ąžuolynų sanitarinės būklės vertinimą pastoviuose tyrimo bareliuose Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio, Panevėžio ir Ukmergės regioniniuose padaliniuose. Stebėsena vykdoma kasmet nuo 2004 metų.
20-osios Vyriausybės programoje, jei ji bus patvirtinta, numatoma, kad miškų ūkinė veikla pereis iš Aplinkos ministerijos (AM) į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) dispoziciją. Kodėl taip planuojama daryti, kaip tai turėtų praktiškai atrodyti, koks numatomas poveikis miškininkystės sektoriui, ar turėtų būti ŽŪM perduotos i...
Kas svarbiau: miškų biologinė įvairovė ar lietuviškų ąžuolų genetinis fondas? Šalies miškininkus papiktino kai kurių aplinkosaugos aktyvistų viešai mesti kaltinimai Valstybinei miškų tarnybai (VMT), kad su šios pritarimu Balbieriškio miške (Prienų r.), „Natura 2000“ ...
2025 m. sausio 27 dieną Valstybinė miškų tarnyba išsiuntė antrą Lietuvos augalų sėklų siuntą į Norvegijai priklausantį Svalbardo salyną saugoti čia esančioje pasaulinėje sėklų saugykloje „Global Seed Vault“. Čia, amžino įšalo žemėje Lietuvos augalų sėklų pavyzdžiai bus saugomi neribotą laiką.
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) Lietuvoje įgaliota įgyvendinti gamtos išteklių naudojimo politiką, koordinuoti augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus bei saugoti augalų genetinę medžiagą. VMT genetinių išteklių specialistai įvertino Lietuviškų jurginų veislių kolekcijos, ...
.gif)
